Lietuvos aukštojo mokslo reforma patyrė fiasko. Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad reformos autoriai prasilenkė su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kad jų veiksmai de facto sunaikinant universitetų autonomiją buvo neteisėti, iš šios reformos pašalino legitimumą. Labiau diskredituoti reformos ir jos autorių neįmanoma. (Tęsti...)

The political matrix of Central and Eastern Europe opening up the political space for a bipartisan system with no authentic niche left for the liberals, allowed some catch-it-all or pocket parties set up by the new tycoons and those seeking political revenge to pass for liberal forces — and this was the real tragedy. (Tęsti...)

By Leonidas Donskis

We live in a time of obsession with power. As Zygmunt Bauman wittily noticed, the old formula of politics as a carrots-and-sticks strategy still holds, yet we, having seen in the twentieth century the worst nightmares of sticks, are likely to experience the domination of carrots nowadays. (Tęsti...)

Tolerancija - supratimas, kad šalia esantis žmogus gali  būti kitoks. Tolerancija  tai - pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei aš, tu, jie, mes. Šis žodis kilo iš lotyniško „tolerantia”, kuris reiškia kantrybę, buvo vartojamas kalbant apie religijos laisvę. (Tęsti...)

Gyvename tokiais laikais ir tokioje visuomenėje, kur kiekvieną dieną girdime apie teises. Teisių reikalauja visi: mokiniai, seimo nariai, kaliniai, seksualinės ar tautinės mažumos... Vis garsiau eskaluojame, kad turime teisę į savo nuomonę, privatų gyvenimą, asmens garbės ir orumo gynimą, net maži vaikai moka „stebuklingą“ sakinį „Aš pasiskųsiu vaikų teisių apsaugos tarnybai!“. Ir iš tiesų tos teisės yra gaunamos. Kiekvienas ateidamas į šį pasaulį įgauna tam tikrą skaičių prigimtinių teisių, kurios jį lydi nepriklausomai nuo vyraujančios teisinės sistemos ar kitų veiksnių. Tačiau nedaugelis susimąsto, kas yra tos teisės, kas jas mums suteikia ir (nors jos visos viena su kita susijusios) kurios iš jų mums yra svarbiausios. (Tęsti...)

„Kai su šeima atsikėliau gyventi į Plungę, jaučiausi taip, lyg gyvenčiau Izraelyje. Kas antras gyventojas buvo žydas. Mūsų didelė bendruomenė turėjo ryškią autonomiją – šiame nedideliame miestelyje turėjome mokyklas ir turtingųjų, ir vargingesnių šeimų vaikams, bankus, biblioteką, kiekvieną dieną skaitydavome hebrajų kalba parašytus laikraščius, dvasinę ramybę surasdavome maldos namuose. Na, ir, žinoma, triūsėme savo parduotuvėse miesto centre. Į jas kasdien ko nors nusipirkti ar tiesiog pabendrauti užsukdavo ne vienas vietinis plungiškis. Tai buvo dvi skirtingas kultūras sujungianti vieta. Plungės gyventojams reikėjo mūsų. Mes jautėmės reikalingi.“- savo vaikystės prisiminimais dalijasi vienintelis belikęs Plungės  žydas Jakobas Bunka. (Tęsti...)

Žmogus besąlygiškai aukoja save, dar yra kilniai godus –

Svajonėms perka prasmę ir tikslą;

Už šeimą perka laisvę;

Begaline meile sau užpildo vienatvę

Ir ilgesį. (Tęsti...)