Už ką mes taip pamilome du naujausius Paolo Sorrentino filmus? Jiems neabejingi patys įvairiausi žiūrovai. Sorrentino tampa panašiu į tuos italų kino meistrus, kuriuos vieni mylėjo nuolat sunkiai šifruodami paslėptas jų kūrinių reikšmes ir užuominas, o kiti tiesiog žiūrėjo, kvatojosi ir mėgavosi jais – būtent taip žmonės išsiskirstydavo į kategorijas žiūrėdami Federico Fellinio „8½“ (Otto e mezzo) ar „Amarcord“. (Tęsti...)