Žiniasklaidoje žodis „Briuselis“ dažnai vartojamas turint omenyje ES institucijas, kurių dauguma yra Briuselyje. ES teisės aktų projektus siūlo Europos Komisija, o juos svarsto, keičia ir galiausiai sprendžia, ar priimti, ES Taryba (visų valstybių narių vyriausybių ministrai) ir Europos Parlamentas (kurį renka Europos piliečiai).

Eurokratais (plg. su žodžiu „biurokratas“) vadinami tūkstančiai Europos Sąjungos institucijose (Parlamente, Taryboje, Komisijoje ir kt.) dirbančių ES piliečių.

1950 m. gegužės 9 d. tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas (Robert Schuman) pasakė garsiąją savo kalbą, pasiūlydamas pradėti Europos integraciją ir taip užtikrinti taiką bei kurti gerovę pokario Europoje. Jo pasiūlymai padėjo pamatus šiandieninei ES, todėl gegužės 9-ąją švenčiamas ES gimtadienis.

Šiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ES šalis yra pasirengusi įsivesti eurą. Tai: kainų stabilumas (infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija praėjusiais metais buvo mažiausia, infliacijos lygio); biudžeto deficitas (jis paprastai turi būti mažesnis nei 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP)); skola (nacionalinė skola neturi viršyti 60 % BVP; vis dėlto eurą gali įvesti ir didesnę skolą turinti šalis, jei jos skola nuolat mažėja); palūkanų normos (ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normų); valiutos kurso stabilumas (nacionalinės valiutos kursas turi dvejus metus neperžengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų). Šie kriterijai buvo nustatyti Mastrichto sutartyje. Iš to kilęs ir jų pavadinimas.

Dabartinis Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz pareigas eis iki 2014 m. birželio mėnesio. Jis pakeitė iki 2012 m. sausio mėnesio EP pareigas ėjusį lenką Jerzy Buzek M. Schulz yra socialdemokratas iš Vokietijos.

Padėjėjo darbas yra išties įvairialypis. Žinoma, europarlamentarų padėjėjai tvarko daugumą administracinių reikalų, pavyzdžiui, užsakinėja skrydžius, atrašo į laiškus, rūpinasi darbotvarkėmis. Bet padėjėjai dažnai yra ir patarėjai, kurie padeda parlamentarui nepasimesti gausios informacijos sraute, ruošia rezoliucijas, padeda sudėlioti akcentus besiruošiant balsavimams, o taip pat parlamentarams padeda kelionėse.

Europos Parlamentos nariai yra pasiskirstę į septynias frakcijas, arba pasirenka būti nepriklausomais Parlamento nariais. L. Donskis priklauso trečiai pagal dydį Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijai. Frakcija kuri bendras pozicijas, formuoja politiką bei siekia bendrų tikslų Europos Parlamento veikloje. Būtent todėl frakcija, o ne šalis, kurioje parlamentaras buvo išrinktas į Europos Parlamentą, turėtų lemti europarlamentaro poziciją, nors kartais gimtajai šaliai itin aktualūs klausimai yra svarstomi iš nacionalinės pozicijos. Lietuvos atstovai Europos Parlamente priklauso penkioms skirtingoms frakcijoms.

Dauguma europarlamentarų nuolatinį būstą turi šalyje, kurioje buvo išrinkti, ten dažnai gyvena ir jų šeima. Tai reiškia, kad parlamentarai beveik kiekvieną savaitę kelioms dienoms skrenda į Briuselį dalyvauti grupės ir komitetų posėdyje, ar į Strasbūrą dalyvauti plenarinėje sesijoje. Kelis kartus per metus, per vadinamąsias "žalias savaites," parlamentarai dirba savose šalyse, susitinka su rinkėjais ar važiuoja į komandiruotes kitose šalyse. Beje, dalis europarlamentarų persikrausto gyventi į Briuselį, ten nuomojasi butą ar namą, ten pat persikrausto ir jų šeima.