NAUJIENŲ CENTRAS NUOSTATOS APIE L. DONSKĮ APIE KOMANDĄ VEIKLA EP SUSISIEKIME
Struktura
Naujienos  atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
Gegužės 25, 2012

Šią savaitę Europos Parlamento nariai susirinko į eilinę plenarinę sesiją Strasbūre. Jos darbotvarkėje – ES finansinių sandorių mokestis, mažų ir vidutinių įmonių galimybės naudotis struktūriniais fondais, ES ir Kinijos prekyba, padėtis Ukrainoje bei „Euroviziją“ rengiančiame Azerbaidžane, vienodo užmokesčio vyrams ir moterims bei kiti klausimai.

Pastabos Ukrainai ir Šveicarijai

Dėl ES šalių lyderių atsisakymo dalyvauti neįvykus planuotam Centrinės Europos vadovų susitikimui Jaltoje, o taip pat artėjant Europos futbolo čempionatui Ukrainoje bei Lenkijoje, kurį boikotuoti taip pat ketina daugelio ES šalių lyderiai, Europos Parlamento nariai antradienį plenarinėje sesijoje diskutavo apie tai, kokia linkme toliau turėtų vystytis ES ir Ukrainos santykiai, o ketvirtadienį priėmė rezoliuciją šia tema.

Pagrindinė nemažėjančios įtampos ES ir Ukrainos bendradarbiavime priežastis – politizuota buvusios premjerės Julijos Tymošenko byla. EP pirmininkas M. Schulzas praėjusią savaitę su Ukrainos premjeru Mykola Azarovu sutarė, kad į Charkovo ligoninę, kurioje šiuo metu gydosi J. Tymošenko, būtų nusiųsti nepriklausomi EP medikai. Be to, M. Schulzas paprašė M. Azarovo EP vardu priimti tarptautinį atstovą, kuris galėtų stebėti apeliacijos svarstymą, – birželio pabaigoje Ukrainos aukščiausias teismas planuoja priimti galutinę nutartį dėl J. Tymošenko nuosprendžio.

Antradienio diskusijose, kurias stebėjo ir J. Tymošenko duktė Jevgenija, dalyvaujant ES plėtros komisarui Štefanui Füle europarlamentarai pabrėžė, kad Ukraina privalo gerbti teisės viršenybės principą ir demokratiją, netaikyti selektyvaus teisingumo bei reformuoti Ukrainos teismų sistemą, jei nori, kad jos europinė perspektyva būtų vertinama teigiamai. O ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad norint pasirašyti ir ratifikuoti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, dėl kurios derybos jau užbaigtos, Ukraina turi pagerinti žmogaus teisių padėtį, įskaitant politinių sprendimų dekriminalizaciją reformuotame baudžiamajame kodekse, teisinės valstybės principų laikymąsi, demokratijos stiprinimą, be to, turi būti nutrauktas politinės opozicijos slopinimas ir surengti laisvi, sąžiningi ir skaidrūs Ukrainos parlamento rinkimai, vyksiantys vėliau šiais metais.

Europarlamentarų kritikos sulaukė ir Šveicarija, kuri, nors ir nebūdama ES narė, priklauso Europos ekonominei erdvei. Šveicarijos institucijoms nusprendus taikyti kiekybinius apribojimus dėl leidimų gyventi šioje šalyje iki penkerių metų aštuonių ES narių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos Respublikos ir Vengrijos – piliečiams, Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje apgailestauja dėl tokio Šveicarijos sprendimo, ribojančio laisvą žmonių judėjimą. Europarlamentarai mano, kad toks sprendimas yra diskriminacinis ir neteisėtas, nes nėra teisinio pagrindo taikyti minėtą skirstymą pagal pilietybę galiojančiose Šveicarijos ir ES sutartyse, tad ragina Šveicarijos institucijas jį peržiūrėti.

„Euroviziją“ rengiančiam Azerbaidžanui – kritika

Tradiciškai Strasbūro plenarinėse sesijose kas kartą priimamos trys rezoliucijos skubos tvarka, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į tuo metu aktualiausius žmogaus teisių klausimus pasaulyje. Šį kartą šiomis rezoliucijomis europarlamentarai reagavo į galimą Venesuelos pasitraukimą iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos, Šiaurės Korėjos pabėgėlių padėtį bei situaciją Azerbaidžane, kur šią savaitę vyksta „Eurovizijos“ dainų konkursas. Pastarųjų dviejų rezoliucijų vienas teikėjų nuo savo frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) buvo ir europarlamentaras Leonidas Donskis.

Rezoliucijoje dėl Azerbaidžano pabrėžiama, kad bendra žmogaus teisių padėtis šioje ES Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioje šalyje stabiliai blogėja pastaruosius kelerius metus, nepaisant Azerbaidžano įsipareigojimų, auga spaudimas nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai bei jų bauginimas, dėl to opozicijos atstovų ir žmogaus teisių gynėjų, žiniasklaidos, taip pat jaunimo ir socialinių tinklų aktyvistų gretose įsivyravo baimė. Azerbaidžano valdžia vis dažniau panaudoja smurtą prieš taikius demonstrantus – vienas naujausių to pavyzdžių – taiki protesto demonstracija gegužės 15 dieną, kurios dalyviai reikalavo išlaisvinti politinius kalinius iki Azerbaidžane rengiamo „Eurovizijos“ dainų konkurso, kuris turėtų tapti puikia proga Azerbaidžanui parodyti savo įsipareigojimus demokratijai ir žmogaus teisėms. Visgi panašu, kad šalis šios progos neišnaudos – pasaulį pasiekė informacija, kad Baku miesto plėtros vadu įskaitant rajonus prie Nacionalinės vėliavos aikštės, kurioje pastatyti Baku Krištolo rūmai – vieta, kur vyksta 2012 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas, buvo šimtais konfiskuojamas turtas nesilaikant skaidrumo ir atskaitomybės principų ir tūkstančiai namų savininkų Baku buvo priverstinai iškeldinti.

Ketvirtadienį popiet skubos tvarka europarlamentarai taip pat priėmė rezoliuciją dėl pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos padėties. Joje konstatuojama, kad dėl Šiaurės Korėjos režimo vykdomos politikos nepaisydami pavojų per daugelį metų iš šalies pabėgo apie 400 000 šiaurės korėjiečių, kurių daugelis gyvena kaimyninėje Kinijoje kaip nelegalūs imigrantai. Dauguma jų neturi ketinimų likti Kinijoje, tačiau privalo pereiti šią šalį, norėdami patekti į Pietų Korėją arba į kitas pasaulio šalis. Tuo tarpu Kinija pagal repatriacijos susitarimą su Šiaurės Korėja, nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kasmet suima ir per prievartą į Šiaurės Korėją grąžina apie 5 tūkst. Šiaurės Korėjos pabėgėlių, taip užkirsdami kelią šiems pasinaudoti Jungtinių Tautų prieglobsčio procedūromis. Prievarta į Šiaurės Korėją grąžinti pabėgėliai nuolat kankinami, kalinami koncentracijos stovyklose, netgi gali būti baudžiami mirties bausme, teigiama, kad nėščiosioms prievarta daromi abortai, o vaikai, kurių tėvai yra kinai, gali būti žudomi. Šiaurės Korėja taiko kaltės nustatymo praktiką remdamasi tuo, kad asmuo turi ryšių su kaltinamuoju, už grotų atsiduria ištisos šeimos, įskaitant vaikus ir senelius.

Dėl negerėjančios situacijos europarlamentarai dar kartą ragina Šiaurės Korėją nutraukti prieš savo šalies žmones vis dar vykdomus sunkius, dažnus ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, dėl kurių Šiaurės Korėjos piliečiai bėga iš šalies, o Kiniją – nustoti deportuoti Šiaurės Korėjos piliečius atgal į jų šalį. Tuo tarpu ES narės skatinamos veikti labiau sistemingai organizuojant Europos ir tarptautinio masto apsaugą pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos, o Europos Komisija – toliau teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, padedančioms pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos.



  Balandis 2014  
P A T K P Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        
 
RSS
LT
EN
FR
DARBOTVARKĖ
Paieška
Registracija naujienlaiškiui
Bendraukime
 
 
 
 
 
Bičiuliai
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kurios valstybės yra kandidatės į Europos Sąjungą? (Tęsti...)

EP žodynas
Frakcija (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net

Sprendimas: Intesp@

 
 
     
POLITIKAS VISUOMENĖS VEIKĖJAS AKADEMIKAS