NAUJIENŲ CENTRAS NUOSTATOS APIE L. DONSKĮ APIE KOMANDĄ VEIKLA EP
Struktura
EP Rezoliucijų šešėlinis pranešėjas  atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
Gruodžio 14, 2010

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 196 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą“ ir kad „Sąjunga savo veiksmais siekia: c) skatinti tarptautinio civilinės saugos darbo nuoseklumą“,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Sąjungos veiksmų humanitarinės pagalbos srityje paskirtis – suteikti „pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti“ ir kad šie veiksmai „vykdomi laikantis tarptautinės teisės principų ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų“,

–   atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos, kurį 2007 m. gruodžio mėn. bendrai pasirašė Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkai, ir į konsensuso įgyvendinimo veiksmų planą, kurį 2008 m. gegužės mėn. pateikė Komisija,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. gruodžio mėn. išvadas, kuriose Komisija raginama kuo geriau pasinaudoti Bendrijos civilinės saugos mechanizmu ir toliau stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 27 d. pataisytas Karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo gaires teikiant tarptautinę pagalbą įvykus nelaimei (Oslo gairės),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategija“,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo mėn. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM(2008)0130) ir į Europos Parlamento 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 9 d. Michelio Barnier pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 23 d. pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai (B7 0228/2010), pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 1 dalį, dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo, kurį ALDE frakcijos vardu pateikė Anneli Jäätteenmäki, Charles Goerens, Louis Michel, Marielle De Sarnez ir Frédérique Ries,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0332/2010),

A.   kadangi nelaimių, dėl kurių nukenčia žmonės bei patiriama ekonominė ir aplinkosaugos žala, skaičius pasaulyje didėja; kadangi dauguma atvejų šias krizes paskatina klimato kaita ir šių krizių poveikis didėja, jos vyksta dažniau ir apima vis daugiau regionų visame pasaulyje; kadangi Europos Sąjunga deda daug pastangų siekdama reaguoti į šias krizes,

B.   kadangi Europos Sąjungoje ir už jos ribų dėl pasaulinės finansų padėties ir biudžeto apribojimų yra sudėtinga vykdyti daugiau ir dažnesnių intervencijų, taigi reikia numatyti ekonomiškai efektyvesnes operacijas,

C.   kadangi išteklių dalijimasis tarp Bendrijos civilinės saugos mechanizmą taikančios trisdešimt vienos šalies (27 ES valstybės narės, Norvegija, Lichtenšteinas, Kroatija ir Islandija) arba vykdant intensyvesnį valstybių narių bendradarbiavimą gali būti vertingas operaciniu ir finansiniu aspektais,

D.   kadangi Komisijos biudžetas, skirtas humanitarinėms nelaimėms, ir konkrečiai Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato biudžetas ne tik buvo įšaldytas, bet ir per pastaruosius penkerius metus iš tiesų kiek sumažėjo,

E.   kadangi pastaraisiais metais padaryta pažanga siekiant labiau suderinto ES reagavimo į nelaimes, ypač palaipsniui stiprinant civilinės saugos mechanizmą, siekiant geresnės civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos sąveikos ir (arba) koordinavimo ir pripažįstant, kad integruotas požiūris į nelaimės valdymą apima ne tik reagavimą, bet prevenciją ir pasirengimą,

F.   kadangi Europos Sąjunga reagavo į žemės drebėjimą Haityje ne tik skubiai pradėdama svarbią ir didelio masto humanitarinės pagalbos intervenciją, bet ir taikydama civilinės saugos mechanizmą, kurį ji galėjo dislokuoti nedelsdama, taip pat pirmą kartą panaudodama du modulius (vandens valymo stotis ir pažangus medicinos punktas), finansuojamus vykdant 2008 m. parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greito reagavimo pajėgumais,

G.   kadangi per pastaruosius krizės laikotarpius išmoktos pamokos parodo, jog reikia tobulinti ES reagavimo į nelaimes pajėgumus veiksmingumo, koordinavimo ir viešumo požiūriais, ir kadangi šios nelaimės dar kartą parodė, kad reikia sukurti ES greitojo reagavimo pajėgumus (Europos civilinės saugos pajėgas),

H.   kadangi ES gebėjimas apsaugoti piliečių gyvybes ir turtą yra labai svarbus jos patikimumo veiksnys,

1.   teikia tokias rekomendacijas Tarybai:

   a) pripažįsta, kad, įtraukus civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą į vieno Komisijos nario, atsakingo už humanitarinę pagalbą ir reagavimą į krizes, portfelį, Komisijoje sukuriama didesnė sinergija ir padedama labiau suderinti bendrus ES reagavimo į nelaimes pajėgumus;
   b) ragina labiau integruoti ECHO GD civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos darbo metodus ir kartu išsaugoti jų ypatybes aiškiai nustačius skirtumą ir apibrėžus jų vaidmenį, kad būtų galima maksimaliai sustiprinti sąveiką ir papildomumą bei padidinti veiksmingumą; taip pat ragina, kad karinis ir civilinis personalas ir humanitarinės pagalbos teikėjai, dalyvaujantys reagavimo į nelaimę ar humanitarinės pagalbos operacijose, imtųsi veiksmų vadovaudamiesi neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principais;
   c) pakartoja, kad civilinės saugos ištekliai, naudojami per humanitarinę krizę, turi būti grindžiami poreikiais, turi papildyti humanitarinės pagalbos priemones ir būti su jomis suderinti, kaip numatyta Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos ir Jungtinių Tautų gairėse (Oslo gairės), siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi humanitarinių neutralumo, humaniškumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų;
   d) primygtinai ragina, kad ištikus stichinei ar žmogaus sukeltai nelaimei teikiant ES pagalbą, jei įmanoma, turėtų būti siekiama padėti vietos ekonomikai, pvz., perkami vietoje ar regione pagaminti maisto produktai, taip pat ūkininkams suteikiamos būtinos medžiagos, kad būtų atgaivinta kaimo ekonomika;
   e) ragina Tarybą ir Komisiją išsamiau paaiškinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos sudarytus bendradarbiavimo ir koordinavimo susitarimus siekiant valdyti atsaką į didelio masto nelaimę už Europos Sąjungos teritorijos ribų;
   f) siūlo tam tikroje vietoje imtis koordinuojamų veiksmų bendradarbiaujant su nelaimės ištiktos valstybės vyriausybe ir pasitelkiant ES ir valstybių narių atstovus vietoje, kad būtų galima užtikrinti tikslingą ir kompetentingą atsaką nelaimės ištiktose vietovėse;
   g) ragina Tarybą prioritetą teikti ES reagavimo į nelaimes pajėgumų stiprinimui, ypač atsižvelgiant į diskusijas dėl ES civilinės saugos pajėgų sukūrimo ir imtis tolesnių veiksmų atsižvelgus į Europos Parlamento ne kartą išsakytus prašymus, kad 2006 m. M. Barnier pranešime išdėstyti pasiūlymai turėtų būti įgyvendinti;
   h) ragina nedelsiant sukurti ES civilinės saugos pajėgas, kurios turi būti atitinkamai aprūpintos būtinomis technologijomis ir techniniais ištekliais;
   i) taip pat ragina, kad, vykdant operacijas įvykus stichinei nelaimei, būtų geriau koordinuojama valstybių narių humanitarinės pagalbos agentūrų, civilinės saugos mechanizmų ir Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato bei bet kokių būsimų Europos civilinės saugos pajėgų veikla;
   j) ragina Komisiją kartu su paramą gaunančių šalių nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis parengti programas atsižvelgiant į bendruomeninius nelaimių prevencijos ir atsakomųjų veiksmų valdymo pajėgumus;
   k) ragina Tarybą pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti priemones (kurias turi pasiūlyti Komisija) siekiant tobulinti esamo ES civilinės saugos mechanizmo, kuris šiuo metu grindžiamas valstybių narių ad hoc ir savanorišku indėliu, nuspėjamumo ir išankstinio planavimo pajėgumus; siūlo, kad šios priemonės apimtų susitarimus, kurie jau išbandyti vykdant ES parengiamuosius veiksmus, įskaitant ES lygmens lėšas, savanorišką išteklių sutelkimą, esamų pajėgumų apibrėžimą, galimų įvykių nustatymą ir tolesnės mokymo veiklos plėtrą;
   l) taip pat ragina sudaryti realius biudžetus, iš kurių asignavimai veiksmams įvykus stichinei nelaimei ar humanitarinei pagalbai būtų skiriami atsižvelgiant į ankstesnių metų išlaidas;
   m) laikosi nuomonės, kad ES civilinės saugos pajėgos turėtų būti grindžiamos ES civilinės saugos mechanizmu, turėtų padėti optimizuoti esamas priemones, kurios taptų veiksmingesnės ir viešesnės, apimti savanorišką egzistuojančių logistikos ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą mokymų reaguoti nelaimės atveju ar nelaimių valdymo vystant iniciatyvas, kurių imtasi vykdant parengiamuosius veiksmus, srityje, taip pat šios pajėgos turėtų būti pajėgios užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą per 24 valandas po nelaimės;
   n) rekomenduoja, kad ES civilinės saugos pajėgos būtų grindžiamos principais, pagal kuriuos jos turėtų:
   būti pagrįstos poreikių, dalyvaujant visiems humanitarinės pagalbos teikėjams, vertinimu,
   būti civilinės,
   veikti vadovaujant Europos Sąjungai,
   laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,
   gerbti valstybių narių savanorišką dalyvavimo planuojamame susitarime pobūdį,
   remtis vadinamuoju naštos pasidalijimo principu,
   būti pasirengusios ES nepriklausančių šalių dalyvavimui,
   pripažinti JT visuotinį vaidmenį koordinuojant tarptautinės pagalbos teikimą už Europos Sąjungos teritorijos ribų,
   būti prevencinės atsižvelgiant į konkrečius scenarijus;
   o) mano, kad visų pirma tuomet, kai vykdomos humanitarinės pagalbos operacijos, ES, remdamasi tuo, kas išmokta vykdant intervencines priemones Haityje ir Pakistane, pagal galimybes veiksmų turėtų imtis tuomet, kai koordinavimą vykdo JT, ir dėmesį telkti į tas sritis, kuriose jos intervencija gali užtikrinti didesnę pridėtinę vertę;
   p) mano, kad Europos civilinės saugos pajėgos galėtų būti pagrįstos atsižvelgiant į kai kurių valstybių narių įsipareigojimą savanoriškai suteikti iš anksto nustatytus civilinės saugos modulius, kuriais būtų galima iš karto pasinaudoti ES operacijose, kurias koordinuoja Stebėsenos ir informacijos centras (angl. MIC), o valstybės narės ir toliau kontroliuotų daugumą šių modulių, jau prieinamų nacionaliniu lygmeniu (dėl to nesusidarytų ir didelių papildomų išlaidų), ir mano, kad šių parengties padėtyje esančių modulių naudojimas sudarytų ES civilinės saugos sistemos, skirtos atsakomiesiems veiksmams įvykus nelaimei ES ir už jos ribų, branduolį;
   q) mano, kad ES galėtų finansuoti papildomus civilinės saugos modulius, atsižvelgiant į tam tikrus konkrečius reikalavimus tais atvejais, kai nustatomos spragos ir kai Europos lygmeniu galima sukurti pridėtinę vertę, ir pabrėžia, kad būtina padidinti transporto ir parengties padėtyje esančių transporto modulių kūrimo finansavimą;
   r) pabrėžia, kad reikia parengti visapusišką ir iniciatyvų požiūrį, kuriuo būtų naudojamasi reaguojant į nelaimes ir pagal kurį būtų koordinuojamos įvairios galimos Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmų priemonės, pvz., krizių valdymas (civilinio ir karinio pobūdžio), finansinė pagalba ir vystymas arba socialinė ar aplinkosaugos politika; mano, kad atsižvelgiant į tai reikėtų užtikrinti veiksmingesnį valdymą pereinamuoju etapu nuo reagavimo į nelaimę iki atstatymo po nelaimės; primena apie pasiūlymą sukurti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, kaip numatyta pagal Lisabonos sutarties nuostatas (214 straipsnio 5 dalis) ir, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, ragina Europos Komisiją ir Tarybą kartu su Europos Parlamentu kuo skubiau parengti šio korpuso veiklos taisykles ir procedūras, ypač remiantis kai kurių valstybių narių įgyvendintomis panašiomis iniciatyvomis;
   s) primena Tarybai, kad kariniai ištekliai ir pajėgumai reaguojant į nelaimes, visų pirma teikiant paramą logistikos, transporto ir su infrastruktūra susijusiose srityse, kai vykdomos humanitarinės pagalbos operacijos, turėtų būti naudojami išimtinais atvejais, kaip paskutinė išeitis, ir visada laikantis esamų susitarimų, pvz., Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir Oslo gairių dėl karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo teikiant tarptautinę pagalbą įvykus nelaimei;
   t) pripažįsta, kad pagal Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos ir Oslo gaires kariniais ir civiliniais gynybos ištekliais teikiant pagalbą ištikus nelaimei turėtų būti naudojamasi tik tada, kai nebėra kitos išeities; primena, kad karinės priemonės, kartu su civiline sauga ir humanitarine pagalba dažnai labai svarbios reaguojant į krizes, ir pažymi, kad kariniai ištekliai gali būti reikalingi siekiant panaikinti itin svarbių pajėgumų spragas (visų pirma strateginės reikšmės transportavimo, specializuotų išteklių, sunkiosios inžinerijos ir transporto srityse); taigi pabrėžia, kad reikia plėtoti visapusišką požiūrį ir gerinti civilinių ir karinių pajėgumų sąveiką ir nustatyti sritis, kuriose valstybės narės gali telkti savo pastangas ir pajėgumus ES lygmeniu prisidedant prie ES reagavimo į nelaimes veiksmų, nes tai ypač svarbu esant sudėtingai ekonominei padėčiai;
   u) pabrėžia, kad reikia kurti nuolat prieinamus civilinius pajėgumus ES, kurie veiktų nepriklausomai nuo karinių struktūrų, ir nustatyti sritis, kuriose valstybės narės gali telkti savo pastangas ir pajėgumus ES lygmeniu;
   v) ragina Tarybą ir Komisiją bendradarbiauti įgyvendinant viešumo veiksmų planą, į kurį turėtų būti įtrauktos konkrečios priemonės siekiant didinti ES reagavimo į nelaimes viešumą;
   w) ragina naudoti Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemą (angl. GMES) siekiant stebėti potencialius krizės regionus ir užtikrinti galimybę būti geriau pasirengusiems suteikti humanitarinę pagalbą ir pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti tolesnės ES veiklos mechanizmą ir įvertinti suteiktą pagalbą;
   x) ragina didinti tyrimų biudžetus ir pramoninius pajėgumus, pvz. iš palydovų gaunamų vaizdų gamybą pagal Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos programą, siekiant pagerinti nelaimių valdymo etapais galimybes;
   y) ragina Tarybą atsižvelgti į išdėstytas rekomendacijas analizuojant būsimą Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumų stiprinimo, apie kurį paskelbė Europos Komisija, taip pat darant išvadas dėl šio komunikato;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.



  Gruodis 2014  
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        
 
RSS
LT
EN
DARBOTVARKĖ
Paieška
Bendraukime
 
 
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kuri Europos Sąjungos valstybė yra mažiausia/didžiausia pagal plotą? (Tęsti...)

EP žodynas
Koordinatorius (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net


 
 
     
Sprendimas: Intesp@