NAUJIENŲ CENTRAS NUOSTATOS APIE L. DONSKĮ APIE KOMANDĄ VEIKLA EP
Struktura
Naujienos  atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
Vasario 22, 2011

Praėjusį savaitgalį Leonidas Donskis praleido Vilniaus knygų mugės renginiuose. Ir nors, anot europarlamentaro, pačiam pasižvalgyti po leidyklų stendus ar sudalyvauti mugės renginiuose kaip klausytojui laiko neliko, iš mugės jis išsivežė tik pačius geriausius įspūdžius.

„Ypač įsiminė daugybė malonių susitikimų su skaitančiais, smalsiais žmonėmis, jaunimu, su kuriuo susidūriau tiek mugės renginiuose, tiek prie mano knygas leidžiančios „Versus aureus“ leidyklos stendo. Vertinu ir tai, kad Knygų mugės metu, dalyvaujant įvairaus formato renginiuose, vos per kelias dienas teko pabuvoti keliuose skirtinguose amplua“, - mugei pasibaigus sakė Leonidas Donskis.

Pirmajame mugės renginyje – žurnalo „IQ“ organizuotame forume „Globaliniai pokyčiai ir Baltijos šalys“ – Leonidui Donskiui teko žurnalisto vaidmuo – užduodamas klausimus jis vedė dinamišką, atvirą pokalbį su žurnalo kvietimu Lietuvoje viešėjusiu „The Economist“ apžvalgininku Edward Lucas, kurį L. Donskis pavadino veidrodžiu, į kuri pažvelgę mes galime pamatyti tikrąjį savo veidą.

Kalbėdamas apie Baltijos šalių ir Lietuvos situaciją europiniame ir pasauliniame geopolitiniame kontekste, svečias akcentavo, kad seniau įprastas skirstymas tarp Rytų ir Vakarų Europos šiandien jau yra atgyvenęs. Juk tokia tradiciškai Pabaltijo provincijos šalis kaip Estija yra viena iš vos kelių ES valstybių, visiškai įvykdančių savo įsipareigojimus tiek NATO, tiek euro zonos reikalavimams, tuo tarpu ES senbuvės – pavyzdžiui, Pietų Europos šalys, laviruoja ties ekonominio žlugimo riba ir nepajėgia išspręsti savo problemų be finansinės ES intervencijos. Tad akivaizdu, kad šiandien nebegalima taikyti chaoso-stabilumo ar turto-neturto priešpriešų kalbant apie Rytų bei Vakarų Europą.

Klausiamas, ar Lietuva gali tapti dar viena Estija, Edward Lucas pastebėjo, kad atgavusi nepriklausomybę, o vėliau tapusi NATO bei ES nare, Lietuva puoselėjo pernelyg didelius lūkesčius ir tikėjosi itin greitų permainų. Tačiau okupacijos metai negalėjo neturėti įtakos – jie paliko gilius pėdsakus, kuriuos ištrinti reikia laiko. Šiandien Lietuva jau yra sukūrusi vakarietiškus standartus atitinkančią verslo sistemą, tačiau didžiausia problema – neefektyvus, morališkai degradavęs viešasis sektorius.

Paklaustas apie Lietuvos užsienio politiką, E. Lucas teigė, kad Lietuva šiandien yra praradusi entuziazmą kovoti kitų šalių demokratines kovas, kas buvo įprasta Valdo Adamkaus prezidentavimo metais. Visgi didelį Lietuvos vaidmenį svečias įžvelgė tokių projektų kaip Europos humanitarinis universitetas, ruošiančių ateities lyderius demokratinių pokyčių siekiančioms visuomenėms, plėtroje. Taip pat Lietuvai reikia išnaudoti tą situaciją, kurioje šiandien yra atsidūrusi Rusija – augant Kinijos įtakai, jai būtina gerinti santykius su Europos Sąjunga, o tai neįmanoma be gerų santykių su Baltijos šalimis.

Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje organizuotojoje diskusijoje „Europos Sąjunga – ar tikrai „suvienijusi įvairovę?“ Leonidas Donskis grįžo prie politiko amplua ir drauge su kolega europarlamentaru prof. Vytautu Landsbergiu, moderuojant istorikui prof. Egidijui Aleksandravičiui, diskutavo apie tai, kas yra europietiškais identitetas, Europos paveldas, europietiškosios vertybės, kaip jos sugyvena ar konfliktuoja su nacionalinėmis vertybėmis, suverenitetu.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad pagrindinis Europos Sąjungos tikslas – pasiekti taikų Europos tautų sugyvenimo būvį ir pašalinti būsimų karų tikimybę, jau yra realybė. Europos Sąjungos egzistavimas, nuolatinė debatų erdvė, vienas kito kontrolė užkerta bet kokį kelią naujų diktatūrų atsiradimui. Tačiau toli gražu ne visi europinės vienybės projektai yra sėkmingi.

Bendra Europos Sąjungos atmintis, kurios pagrindu turime kurti jos ateitį, susideda iš labai skirtingų atskirtų ES narių patirčių. Visų pirma turime išmokti ramiai klausytis, išgirsti vieni kitų pasakojimus, o po to juos suprasti ir interpretuoti. 

Leidyklos „Apostrofa“, Švedijos bei Suomijos ambasadų surengtame Henry Parlando romano „Sudužo“ pristatyme Leonidas Donskis grįžo į akademinę aplinką, kurioje, bendraujant su svečiais iš Suomijos ir Švedijos, buvo kalbama apie jauno Suomijos rašytojo, kuris paskutinius savo trumpo gyvenimo metus praleido Kaune, likimą, kūrybą bei suomiškąją, švediškąją ir lietuviškąją įtaką jai.

Šeštadienį, pristatant naują, leidyklos „Versus aureus“ prieš pat Knygų mugę išleistą Leonido Donskio knygą „Galia, vaizduotė ir atmintis: politikos ir literatūros etiudai“, natūraliai susipynė kūrybiškoji, akademinė bei politinė Leonido Donskio veiklos plotmės. Simboliška net tai, kad pilną klausytojų salę pritraukusiame knygos pristatyme, kaip pastebėjo jo moderatorius prof. Egidijus Aleksandravičius, dalyvavę LR Kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas, istorijos kultūros tyrinėtojas dr. Darius Kuolys bei pats knygos autorius Leonidas Donskis, yra kūrėjai, akademikai, praeityje arba šiuo metu aktyviai dalyvaujantys politiniame gyvenime. Moderatoriaus nuomone, kuriantį žmogų prisilietimas prie politikos tik praturtina, suteikia patirties daryti gilesnes įžvalgas bei interpretacijas.

Būtent sąsajas tarp literatūros ir politikos, viešosios sferos Leonidas Donskis nagrinėja ir naujojoje savo knygoje. Analizuodamas Viljamo Šekspyro, Migelio Servanteso, Nikolo Makiavelio ir kitus kūrinius, autorius juose įžvelgia daug daugiau nei pagrindinę siužeto liniją – šiuose darbuose slypi gili politinio, visuomeninio gyvenimo ir jų problematikos analizė bei vertinimai.

„Literatūra ne tik numatė didžiąsias moderniojo pasaulio įtampas (...) Ji virto socialinės kritikos prototipu ir pirmaprade jos erdve – alegorija, metafora ir tropai tapo politinio pamfleto, užmaskuotos socialinės satyros ir moralinės alternatyvos namais, leidusiais daugeliui didžiųjų autorių griebtis stebuklinių siužetų, utopijų, filosofinių apysakų, kelionės literatūros formų tam, kad būtų galima išsakyti abejonę pasaulio būkle, socialinės ir moralinės tvarkos racionalumu, reformų ir permainų prasmingumu“, - knygos anotacijoje rašo Leonidas Donskis.

Paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną Leonidas Donskis dalyvavo Dalios Leinartės knygos „Adopting and Remembering Soviet Reality. Life stories of Lithuanian Women, 1945-1970“ pristatyme. Knyga išleista kaip akademinės leidyklos „Rodopi“ serijos „On the Boundary of Two Worlds“, kuri yra vienintelė Europoje akademinė knygų serija iš Baltijos studijų, dalis. Leonidas Donskis renginyje, kuriame buvo diskutuojama apie Lietuvos moterų kūrėjų raišką ir jos galimybes skirtingais  laikotarpiais ir skirtingoje ideologinėje, politinėje aplinkoje, dalyvavo kaip minėtosios knygų serijos redaktorius.

Praėjusį savaitgalį Leonidas Donskis praleido Vilniaus knygų mugės renginiuose. Ir nors, anot europarlamentaro, pačiam pasižvalgyti po leidyklų stendus ar sudalyvauti mugės renginiuose kaip klausytojui laiko neliko, iš mugės jis išsivežė tik pačius geriausius įspūdžius.

 

„Ypač įsiminė daugybė malonių susitikimų su skaitančiais, smalsiais žmonėmis, jaunimu, su kuriuo susidūriau tiek mugės renginiuose, tiek prie mano knygas leidžiančios „Versus aureus“ leidyklos stendo. Vertinu ir tai, kad Knygų mugės metu, dalyvaujant įvairaus formato renginiuose, vos per kelias dienas teko pabuvoti keliuose skirtinguose amplua“, - mugei pasibaigus sakė Leonidas Donskis.

 

Pirmajame mugės renginyje – žurnalo „IQ“ organizuotame forume „Globaliniai pokyčiai ir Baltijos šalys“ – Leonidui Donskiui teko žurnalisto vaidmuo – užduodamas klausimus jis vedė dinamišką, atvirą pokalbį su žurnalo kvietimu Lietuvoje viešėjusiu „The Economist“ apžvalgininku Edward Lucas, kurį L. Donskis pavadino veidrodžiu, į kuri pažvelgę mes galime pamatyti tikrąjį savo veidą.

 

Kalbėdamas apie Baltijos šalių ir Lietuvos situaciją europiniame ir pasauliniame geopolitiniame kontekste, svečias akcentavo, kad seniau įprastas skirstymas tarp Rytų ir Vakarų Europos šiandien jau yra atgyvenęs. Juk tokia tradiciškai Pabaltijo provincijos šalis kaip Estija yra viena iš vos kelių ES valstybių, visiškai įvykdančių savo įsipareigojimus tiek NATO, tiek euro zonos reikalavimams, tuo tarpu ES senbuvės – pavyzdžiui, Pietų Europos šalys, laviruoja ties ekonominio žlugimo riba ir nepajėgia išspręsti savo problemų be finansinės ES intervencijos. Tad akivaizdu, kad šiandien nebegalima taikyti chaoso-stabilumo ar turto-neturto priešpriešų kalbant apie Rytų bei Vakarų Europą.

 

Klausiamas, ar Lietuva gali tapti dar viena Estija, Edward Lucas pastebėjo, kad atgavusi nepriklausomybę, o vėliau tapusi NATO bei ES nare, Lietuva puoselėjo pernelyg didelius lūkesčius ir tikėjosi itin greitų permainų. Tačiau okupacijos metai negalėjo neturėti įtakos – jie paliko gilius pėdsakus, kuriuos ištrinti reikia laiko. Šiandien Lietuva jau yra sukūrusi vakarietiškus standartus atitinkančią verslo sistemą, tačiau didžiausia problema – neefektyvus, morališkai degradavęs viešasis sektorius.

 

Paklaustas apie Lietuvos užsienio politiką, E. Lucas teigė, kad Lietuva šiandien yra praradusi entuziazmą kovoti kitų šalių demokratines kovas, kas buvo įprasta Valdo Adamkaus prezidentavimo metais. Visgi didelį Lietuvos vaidmenį svečias įžvelgė tokių projektų kaip Europos humanitarinis universitetas, ruošiančių ateities lyderius demokratinių pokyčių siekiančioms visuomenėms, plėtroje. Taip pat Lietuvai reikia išnaudoti tą situaciją, kurioje šiandien yra atsidūrusi Rusija – augant Kinijos įtakai, jai būtina gerinti santykius su Europos Sąjunga, o tai neįmanoma be gerų santykių su Baltijos šalimis.

 

Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje organizuotojoje diskusijoje „Europos Sąjunga – ar tikrai „suvienijusi įvairovę?“ Leonidas Donskis grįžo prie politiko amplua ir drauge su kolega europarlamentaru prof. Vytautu Landsbergiu, moderuojant istorikui prof. Egidijui Aleksandravičiui, diskutavo apie tai, kas yra europietiškais identitetas, Europos paveldas, europietiškosios vertybės, kaip jos sugyvena ar konfliktuoja su nacionalinėmis vertybėmis, suverenitetu.

 

Diskusijos dalyviai sutiko, kad pagrindinis Europos Sąjungos tikslas – pasiekti taikų Europos tautų sugyvenimo būvį ir pašalinti būsimų karų tikimybę, jau yra realybė. Europos Sąjungos egzistavimas, nuolatinė debatų erdvė, vienas kito kontrolė užkerta bet kokį kelią naujų diktatūrų atsiradimui. Tačiau toli gražu ne visi europinės vienybės projektai yra sėkmingi.

 

Bendra Europos Sąjungos atmintis, kurios pagrindu turime kurti jos ateitį, susideda iš labai skirtingų atskirtų ES narių patirčių. Visų pirma turime išmokti ramiai klausytis, išgirsti vieni kitų pasakojimus, o po to juos suprasti ir interpretuoti.  

 

Leidyklos „Apostrofa“, Švedijos bei Suomijos ambasadų surengtame Henry Parlando romano „Sudužo“ pristatyme Leonidas Donskis grįžo į akademinę aplinką, kurioje, bendraujant su svečiais iš Suomijos ir Švedijos, buvo kalbama apie jauno Suomijos rašytojo, kuris paskutinius savo trumpo gyvenimo metus praleido Kaune, likimą, kūrybą bei suomiškąją, švediškąją ir lietuviškąją įtaką jai.

 

Šeštadienį, pristatant naują, leidyklos „Versus aureus“ prieš pat Knygų mugę išleistą Leonido Donskio knygą „Galia, vaizduotė, atmintis: politikos ir literatūros etiudai“, natūraliai susipynė kūrybiškoji, akademinė bei politinė Leonido Donskio veiklos plotmės. Simboliška net tai, kad pilną klausytojų salę pritraukusiame knygos pristatyme, kaip pastebėjo jo moderatorius prof. Egidijus Aleksandravičius, dalyvavę LR Kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas, istorijos kultūros tyrinėtojas dr. Darius Kuolys bei pats knygos autorius Leonidas Donskis, yra kūrėjai, akademikai, praeityje arba šiuo metu aktyviai dalyvaujantys politiniame gyvenime. Moderatoriaus nuomone, kuriantį žmogų prisilietimas prie politikos tik praturtina, suteikia patirties daryti gilesnes įžvalgas bei interpretacijas.

 

Būtent sąsajas tarp literatūros ir politikos, viešosios sferos Leonidas Donskis nagrinėja ir naujojoje savo knygoje. Analizuodamas Viljamo Šekspyro, Migelio Servanteso, Nikolo Makiavelio ir kitus kūrinius, autorius juose įžvelgia daug daugiau nei pagrindinę siužeto liniją – šiuose darbuose slypi gili politinio, visuomeninio gyvenimo ir jų problematikos analizė bei vertinimai.

 

„Literatūra ne tik numatė didžiąsias moderniojo pasaulio įtampas (...) Ji virto socialinės kritikos prototipu ir pirmaprade jos erdve – alegorija, metafora ir tropai tapo politinio pamfleto, užmaskuotos socialinės satyros ir moralinės alternatyvos namais, leidusiais daugeliui didžiųjų autorių griebtis stebuklinių siužetų, utopijų, filosofinių apysakų, kelionės literatūros formų tam, kad būtų galima išsakyti abejonę pasaulio būkle, socialinės ir moralinės tvarkos racionalumu, reformų ir permainų prasmingumu“, - knygos anotacijoje rašo Leonidas Donskis.

 

Paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną Leonidas Donskis dalyvavo Dalios Leinartės knygos „Adopting and Remembering Soviet Reality. Life stories of Lithuanian Women, 1945-1970“ pristatyme. Knyga išleista kaip akademinės leidyklos „Rodopi“ serijos „On the Boundary of Two Worlds“, kuri yra vienintelė Europoje akademinė knygų serija iš Baltijos studijų, dalis. Leonidas Donskis renginyje, kuriame buvo diskutuojama apie Lietuvos moterų kūrėjų raišką ir jos galimybes skirtingais  laikotarpiais ir skirtingoje ideologinėje, politinėje aplinkoje, dalyvavo kaip minėtosios knygų serijos redaktorius.



  Lapkritis 2014  
P A T K P Š S
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
 
RSS
LT
EN
DARBOTVARKĖ
Paieška
Bendraukime
 
 
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kada švenčiama Europos diena? (Tęsti...)

EP žodynas
Komitetai (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net


 
 
     
Sprendimas: Intesp@