NAUJIENŲ CENTRAS NUOSTATOS APIE L. DONSKĮ APIE KOMANDĄ VEIKLA EP
Struktura
Naujienos  atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
Kovo 07, 2011

Nors Vakarų pasauliui gali atrodyti, kad kastos pasaulyje seniai nebeegzistuoja, o diskriminacija kastos atžvilgiu seniai panaikinta, Pietų Azijoje nuo suskirstymo į kastas vis dar kenčia apie 260 milijonų žmonių. Būtent tiek suskaičiuojama žemiausios kastos, kurie vadinami neliečiamaisiais, dievo vaikais, penktąja kasta arba dalitais, atstovų. Daugiausia jų – Indijoje, kur dalitai sudaro apie 16 proc. gyventojų. Įstatymu draudžiama, tačiau papročiuose giliai įsišaknijusi kastinė diskriminacija taip pat vis dar egzistuoja Nepale, Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje, o taip pat Pietų Azijos diasporose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje.

Praėjusią savaitę Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje, kurio narys bei savo frakcijos ALDE koordinatorius yra Leonidas Donskis, buvo surengti specialūs klausymai dėl kastinės diskriminacijos. Juose dalyvavo dalitų atstovai iš Indijos, o taip pat dalitų teises ginančios tarptautinės organizacijos International Dalit Solidarity Network (IDSN) atstovai, kurie europarlamentarus supažindino su šia nederamai pamiršta, tačiau itin aktualia žmogaus teisių problematika Indijoje bei kitose Pietų Azijos šalyse. L. Donskio biuro atstovai po klausymų surengė atskirą susitikimą su keliais iš pranešėjų, kuriame buvo aptarta, kokių konkrečių veiksmų dalitų teisių gynėjai tikisi iš Europos Sąjungos bei Europos Parlamento siekiant keisti esamą situaciją.

Tradicinės hierarchinės kastų sistemos, pagal kurias žmonės yra suskirstytos į socialines grupes, žymimos skirtingais „švarumo“ laipsniais. Žemiausios kastos atstovai yra niekinami aukštesniųjų kastų, laikomi „netyrais“, „nešvariais“. Kastų sistemos pažeidžia universalius žmogaus teisių principus – nediskriminavimo, lygybės, orumo. Nors įstatymiškai diskriminacija kastos pagrindu yra draudžiama jau daugiau nei penkiasdešimt metų, dalitų situacija įvairiose Pietų Azijos šalyse yra skirtinga, nevienodos ir nacionalinės bei vietinės valdžios pastangos panaikinti šią diskriminaciją ne tik de jure, bet ir de facto.

Pavyzdžiui, Indijoje diskriminacija kastų pagrindu uždrausta 1950 m. konstitucijoje, tačiau tikrovė labai skiriasi nuo įstatyminių nuostatų. Nors prieš dalitus itin dažnai įvykdomi nusikaltimai – išprievartavimai, vagystės, smurtas, žmogžudystės, prekyba žmonėmis – į tai dažnai žiūrima pro pirštus, tyrimas vilkinamas arba iš viso nepradedamas, tad vietos teisinės sistemos prisideda prie jau egzistuojančių moralinių bei visuomeninių nuostatų ir tik stipriau įtvirtina diskriminacinę sistemą. Prieš dalitus vykdoma žmogaus orumą paminanti diskriminacija – jiems negalima valgyti ir gerti iš tų pačių indų, kartu važiuoti autobuse su kitos kastos atstovais (nebent autobuso gale), jiems dažnai neleidžiama įeiti į šventyklas, visuomenines patalpas, prie balsadėžių, jų vaikai mokyklose sėdi atskirti nuo aukštesniųjų kastų vaikų, dalitams neužtikrinamas vandens, maisto tiekimas, medicininė pagalba. Dalitai priversti dirbti pačius purviniausius darbus – pavyzdžiui, rankomis valyti tualetus be jokios apsaugos bei įrankių. Dalitai yra skurdžiausiai gyvenantys visuomenės nariai, kuriems beveik neįmanoma dalyvauti viešajame bei politiniame šalies gyvenime.

Žmogaus teisių gynėjai kastinę diskriminaciją prilygina aparteidui, tačiau tarptautinė reakcija į jį buvo nepalyginamai didesnė nei kastų atveju, kuriam trūksta ilgalaikio, produktyvaus tarptautinio dėmesio. Europos Sąjunga, nepaisant savo pasiryžimo ginti žmogaus teises ir demokratiškąsias vertybes visame pasaulyje, taip pat nėra pakankamai aktyvi šiuo klausimu. Nors Europos Parlamentas 2007-aisiais metais yra priėmęs rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje, problemos tai nesumažino – ES neišvystė efektyvių priemonių skatinant Indiją mažinti bei panaikinti kastinę diskriminaciją. Šis klausimas net nebuvo įtrauktas į praėjusių metų pabaigoje vykusio ES-Indijos viršūnių susitikimo darbotvarkę, nors tai padaryti ES vadovus specialiu laišku ragino keletas EP narių, tarp jų ir Leonidas Donskis.

„Vangią Europos Sąjungos reakciją kastinės diskriminacijos, kuri yra didžiausia žmogaus teisių problema Indijoje, atžvilgiu, deja, tenka pridėti prie tų ES politikos atveju, kuomet gerų santykių su ekonomikos milžinėmis labui žmogaus teisės nustumiamos į antrą planą“, - sako Leonidas Donskis, primindamas, kad šiuo metu yra svarstomas ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimas, o pastaroji nenori girdėti absoliučiai jokios kritikos kastinės diskriminacijos tema.

IDSN ir kiti žmogaus teisių gynėjai idealiu atveju siekia, kad EP priimtų naują rezoliuciją, raginančią ES Tarybą bei Europos Išorinių Veiksmų tarnybą (EIVT) sukurti ir įgyvendinti ES politiką, siekiančią panaikinti diskriminaciją kastų pagrindu. Deja, kol kas ES neatrodo pasirengusi tokiam dideliam žingsniui, tačiau yra smulkesnių priemonių bei įrankių, kuriais EP nariai gali kelti šį klausimą – jais ir ketina pasinaudoti Leonidas Donskis.



  Rugsėjis 2017  
P A T K P Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
 
RSS
LT
EN
DARBOTVARKĖ
Paieška
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Ką reiškia „Briuselis nusprendė...“? (Tęsti...)

EP žodynas
Frakcija (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net


 
 
     
Sprendimas: Intesp@