Leonido Donskio premija šiemet Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“valdybos ir L. Donskio našlės Jolantos Donskienės sprendimu skirta Lenkijos poetui, visuomenininkui, „Pogranicze“ fondo steigėjui Krzysztof‘ui Czyżewski‘ui.(Tęsti...)
„Ar galima sukurti modernią pilietinę visuomenę be patriotizmo? Kad ir kaip mes pavadintume šį jausmą ar jausmų kompleksą – sekdami vokiečių filosofo Jürgeno Habermaso terminu, galime pavadinti jį konstituciniu patriotizmu, – akivaizdu, jog be tapatinimosi su konkrečia visuomene ir jos sukurtomis institucijomis neįmanoma nei modernioji politika, nei pilietinis sąmoningumas.". Leonidas Donskis, „Be pykčio“ (2006). #13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
Leidykla „Tyto alba“ išleido Leonido Donskio tekstų rinktinę „Blogis yra laikinas“, kurią sudarė vertėjas, publicistas Laimantas Jonušys. Knygoje sugulė per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai, kurie įrodo ir L. Donskio minties įvairiapusiškumą. Tai – intelektualas, kuriam nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų.
Vienas iškiliausių šalies filosofų Arvydas Šliogeris šiuo metu, jau sulaukęs 70-ojo gimtadienio, tarsi pritilęs, bet jo tekstai tebėra iššūkis Lietuvos filosofijai. Tas iššūkis neturėtų būti suprastas paraidžiui. Tai anaiptol ne atmetimas ar nusigręžimas nuo jos. Iššūkis nebūtinai reiškia grėsmę arba išorinę tavosios veikos ir egzistencijos reviziją. (Tęsti...)
Neseniai mūsų internetinėje erdvėje nuskambėjo mintis apie tai, kad Eldaro Riazanovo filmo „Po pirties“ žiūrėjimas moraliniu ir politiniu požiūriu prilygsta gėlių padėjimui ant stalinisto kapo. Vargu, ar kas gali būti toliau tiesos už šį primityvų požiūrį, kuris nepadeda teksto autoriui susivokti istorijoje ir mene, o dar ir be jokio reikalo įžeidžia tuos, kurie nededa lygybės ženklo tarp aukštosios rusų kultūros ir buvusios Sovietų Sąjungos ar pasidygėjimą keliančios Vladimiro Putino politikos. (Tęsti...)
Milanas Kundera savo romane „Juoko ir užmaršties knyga“ Prahą pavadino užmaršties miestu – vaiduokliu, neturinčiu jokios atminties. Pasak jo, Prahos atmintį istorija ištrynė du kartus: pirmą kartą – kontrreformacijos metu, antrą – komunizmo laikotarpiu. (Tęsti...)