NAUJIENŲ CENTRAS NUOSTATOS APIE L. DONSKĮ APIE KOMANDĄ VEIKLA EP
Struktura
Naujienos  atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
Rugsėjo 16, 2011

Šią savaitę po vasaros atostogų pertraukos europarlamentarai Strasbūre susirinko į pirmąją jau trečiųjų savo kadencijos metų plenarinę sesiją. Kadangi rugpjūtį sesijos nevyksta, o jose svarstytinų klausimų sąrašas – ilgas, rugsėjį Strasbūre rengiamos net dvi ilgosios plenarinės sesijos. Iš viso trečiaisiais kadencijos metais bus surengta dvyliką ilgųjų plenarinių sesijų Strasbūre bei penkios trumposios Briuselyje.

 Pirmojoje šio sezono plenarinėje sesijoje europarlametarai paminėjo 2001 m. Rugsėjo 11-osios įvykių dešimtąsias metines, tačiau dėl pasikeitusių kai kurių frakcijų pozicijų atidėjo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos narės Sophios in `t Veld parengtos rezoliucijos dėl ES kovos su terorizmu politikos svarstymą. ALDE narys britas Andrew Duff, garsėjantis savo aistra reformoms, pateikė kolegų pritarimui rezoliuciją dėl paskirtųjų EK komisarų klausymų Europos Parlamente tvarkos. Pagal priimtus pakeitimus, net ir tuo atveju, jeigu komisaro veiklos sritis susijusi su kelių EP komitetų kompetencija, europarlamentarai turės pateikti tik vieną bendrą poziciją dėl komisaro tinkamumo eiti pareigas, bus griežčiau reglamentuojama klausymų procedūra bei paskirtiesiems komisarams pateikiami klausimai.

Europarlamentarai sesijoje taip pat išklausė nuo liepos 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Lenkijos prezidento Bronisławo Komorowskio kalbą apie pirmininkavimo prioritetus, Tarybos poziciją dėl bendrojo 2012 finansinių metų biudžeto projekto, aptarė svarbiausius įvykius Europoje ir pasaulyje, euro zonos krizę, balsavo dėl energetikos, sienų apsaugos, kovos su korupcija, aplinkosaugos ir kitų klausimų.

Dėl A. Beliackio suėmimo - griežta reakcija

Ketvirtadienį Europos Parlamentas skubos tvarka priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio suėmimo. Vienas iš rezoliucijos autorių nuo ALDE frakcijos buvo europarlamentaras Leonidas Donskis. Prieš priimant rezoliuciją vykusiose diskusijose savo politinės grupės poziciją pristatęs L. Donskis A. Beliackio suėmimą pavadino siekio įbauginti Baltarusijos opoziciją kulminacija.

„Akivaizdu, jog A. Lukašenkos režimas bando patikrinti, kaip toli jis gali nueiti pažeidinėdamas žmogaus teises ir pilietines laisves. Tuo pačiu jis tikrina ir mūsų politinio jautrumo bei moralinių įsipareigojimų ribas. Tol, kol reaguojame – esame gyvi. Jei liausimės tai darę ir vartoję griežtus žodžius, jei nusiraminsime šiuos pažeidimus nurašydami Baltarusijos visuomenės specifikai, jei pasiduosime fatalistiniam požiūriui į A. Lukašenką, kova bus baigta – mes ir humanizmas plačiąja prasme pralaimės, o režimas mums primes savo logiką“, - plenarinėje EP sesijoje kalbėjo L. Donskis, kviesdamas ES reaguoti dar griežčiau nei anksčiau bei pripažinti gėdingą faktą, jog kaltinimai A. Beliackiui buvo pateikti remiantis Lietuvos bei Lenkijos institucijų pateikta informacija. Leonidas Donskis savo kalboje išreiškė savo gilų apgailestavimą dėl tokios LR Teisingumo ministerijos klaidos.

Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas reikalauja skubaus ir besąlygiško Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininko ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojo Alesio Beliackio paleidimo ir kaltinimų jam panaikinimo. Taip pat pabrėžiama, kad teisinės pagalbos susitarimai tarp ES šalių ir Baltarusijos negali tapti politinio persekiojimo ir represijų įrankiu. Europarlamentarai ragina ES Tarybą, Komisiją bei Vyriausiąją Įgaliotinę padidinti spaudimą Baltarusijos valdžiai, išplečiant sąrašą asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių turtas turi būti įšaldytas, tais pareigūnais, kurie dalyvavo A. Beliackio arešto bei baudžiamojo persekiojimo procese. EP rezoliucijoje taip pat teigiama, jog ES turi ieškoti naujų būdų pilietinei visuomenei bei nepriklausomai žiniasklaidai remti. Rugsėjo 28–29 d. Varšuvoje vyksiančio aukščiausiojo susitikimo Rytų partnerystės klausimais dalyvius europarlamentarai ragina padidinti pagalbą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinės visuomenės organizacijoms.

Europarlamentaras Leonidas Donskis kartu su frakcijos ALDE kolega Olle Schmidt (Švedija) ketvirtadienį susitiko su „Viasna“ atstovu Valentinu Stefanovičiumi bei jo kolegomis iš Baltarusijos bei Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH). Kaip ir A. Beliackio, V. Stefanovičiaus  duomenis apie bankines sąskaitas Lietuva taip pat yra perdavusi Baltarusijai. Susitikimo metu europarlamentarai aptarė būdus, kaip ES galėtų efektyviau padėti Baltarusijos opozicijai. Pasak jų, ES neturi nustoti spausti A. Lukašenkos, kadangi dabartinės ekonominės katastrofos akivaizdoje jo pozicijos šalyje yra itin susilpnėjusios. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų nuomone, vienas iš efektyviausių pagalbos būdų – viešumas bei informacijos sklaida ES. Leonidas Donskis įsipareigojo būti kontaktiniu asmeniu ALDE frakcijoje, kuriam „Viasna“ teiks operatyvią informaciją apie padėtį šalyje. Leonidas Donskis visomis turimomis priemonėmis stengsis šią informaciją skleisti tiek viešojoje erdvėje, tiek ir savo politinėje grupėje Europos Parlamente.

Peticijos – kiekvieno ES piliečio teisė

Trečiadienį balsuodamas Europos Parlamentas patvirtinio Peticijų komiteto 2010 metų veiklos ataskaitą. Peticijų komitetas savo veiklos pobūdžiu yra išskirtinis visų kitų EP komitetų tarpe, kadangi jis užsiima ne teisėkūra, o tiriamuoju darbu. Kiekvienas ES pilietis ar jų grupė, bendrovė, organizacija ar draugija gali pateikti peticiją šiam komitetui tais klausimais, kurie priklauso Europos Sąjungos veiklos sritims ir yra tiesiogiai su jais susiję. Peticijoje gali būti pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas ar pastaba arba prašymas, kad Europos Parlamentas priimtų poziciją konkrečiu klausimu. Peticijos EP suteikia galimybę atkreipti dėmesį į visus atvejus, kai Europos piliečio teises pažeidžia valstybė narė, vietos valdžios arba kita institucija.

2010-aisiais metais Peticijų komitetas gavo 1655 peticijas, t.y. 14 proc. mažiau nei 2009 m. Aktyviausiai peticijas teikė Vokietijos, Ispanijos ir Italijos piliečiai, o pasyviausiai – estai, slovėnai ir slovakai. Dažniausiai peticijos pateikiamos dėl aplinkos, pagrindinių teisių, vidaus rinkos, teisingumo, transporto.

Visgi Peticijų komitetas apibendrindamas savo 2010 metų veiklą pastebi, kad apie pusė pateiktų peticijų nebuvo nagrinėjamos, kadangi buvo pripažintos netinkamomis. Taip yra dėl to, kad peticijų teikėjai tebepainioja valstybių narių kompetencijos sritis su ES kompetencijos sritimis, taip pat ES institucijas su Europos Taryba, ypač su Žmogaus teisių teismu Strasbūre. Pasidomėti, kokiais klausimais galima teikti peticiją Europos Parlamentui ir kokia jos pateikimo tvarką, galima apsilankius EP svetainėje čia.

Beje, pagal jau patvirtintą ir netrukus įsigaliosiančią vadinamąją piliečių iniciatyvą ES piliečiai turės galimybę patys inicijuoti teisės aktus, jeigu peticiją pasirašys bent milijonas ES piliečių iš ne mažiau nei 7 ES šalių.



  Gegužė 2012  
P A T K P Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      
 
RSS
LT
EN
DARBOTVARKĖ
Paieška
Bendraukime
 
 
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kas yra frakcija? (Tęsti...)

EP žodynas
Rezoliucijos/pranešimai (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net


 
 
     
Sprendimas: Intesp@