Šį trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje vyko pirmoji iš penkių šiemet trumpųjų Europos Parlamento plenarinių sesijų. Jos darbotvarkėje: pirmadienį vykusio neformalaus Europos Vadovų tarybos rezultatų aptarimas, sankcijos Iranui, padėties po parlamento rinkimų Rusijoje įvertinimas (balsuojama dėl šio klausimo bus artimiausioje sesijoje Strasbūre). Europarlamentarai taip pat balsavo dėl sankcijų prieš represinius režimus, kovos su smurtu prieš vaikus ir moteris bei dopingu priemonių, ES humanitarinės pagalbos valdymo veiksmingumo, kitų klausimų. 

Europarlamentarai įvertino sutartį dėl fiskalinės drausmės

Nepaisant sausio 30-ąją Belgiją suparalyžavusio nacionalinio streiko, ES šalių lyderiai tądien visgi susirinko į neformalų ES Vadovų Tarybos susitikimą. Jis buvo skirtas deryboms dėl naujos finansinės disciplinos sutarties, kurios, kaip žinia, nepasirašyti nusprendė ne tik jau anksčiau tai deklaravusi Didžioji Britanija, bet ir staigmeną pateikusi Čekija. Nauja tarpvalstybinė sutartis, kurią planuoja pasirašyti likusios 25 ES šalys, įpareigoja valstybes priimti subalansuoto biudžeto įstatymą ir sukurti automatinius korekcijos mechanizmus nacionaliniu lygiu, jeigu viršijama biudžeto deficito riba. Valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis, o metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento bendrojo šalies vidaus produkto.

Leonido Donskio frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) lyderis Guy Verhofstadt buvo vienas iš keturių europarlamentarų, deleguotų dalyvauti derybose dėl naujo fiskalinio pakto. Kartu su kolegomis Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) bei Roberto Gualtieri (Socialistai ir demokratai, Italija) liberalų lyderis išreiškė nemažai kritikos susitarimo projektui, visų pirmą dėl aiškios orientacijos į ekonomikos augimą trūkumo.

„Naujoji sutartis konsoliduoja finansinę drausmę, tačiau visiškai nekalba apie kitą monetos pusę – solidarumą ir investicijas, kurios sukurtų naujas darbo vietas bei generuotų augimą. Europos lyderiai pagaliau turi veikti, o ne tik kurti vis naujus dokumentus“, - sakė Guy Verhofstadt.

Trečiadienį su Europos Komisijos ir ES Tarybos vadovais plenarinėje sesijoje europarlamentarai aptarė Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus, o ketvirtadienį absoliučia balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje pateikė savo pasiūlymus, kaip skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Joje EP nariai pabrėžė, kad ES šalių fiskalinės politikos koordinavimo sutartis turi būti suderinta su ES teisės aktais, taip pat papildyta naujomis skubiomis priemonėmis, tokiomis kaip išpirkimo fondas, projektų obligacijos bei finansinių sandorių mokestis. Rezoliucijoje europarlamentarai pripažįsta, jog galutinis sutarties tekstas, dėl kurio sausio 30 dieną susitarė ES valstybių ir vyriausybių vadovai, yra daug geresnis negu ankstesnis, nes jame atsižvelgta į EP reikalavimą skirti daugiau dėmesio ekonomikos augimui bei mokestinei drausmei, o ne tik taupymui, taip pat kuo daugiau remtis esama ES institucine struktūra, kurioje EP turi parlamentinės priežiūros galią. Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad būtų buvę geriau išvis nekurti naujos sutarties, o remtis esamais ES mechanizmais.

Iranui – ES sankcijos

Trečiadienį su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton aptarę ES paskelbtas sankcijas Iranui, ketvirtadienį europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria parėmė ES užsienio ministrų sprendimą taikyti embargą Irano naftos importui bei reikalauja, kad Iranas skubiai sustabdytų savo branduolinę programą. Taip pat EP ragina siekti išspręsti konfliktą derybomis ir stengtis, kad sankcijos kuo mažiau pakenktų eiliniams piliečiams. Visgi europarlamentarai nerimauja dėl sankcijų poveikio ES šalių naftos importui ir ragina ES Tarybą imtis priemonių kompensuoti atsiradusius nuostolius.

„Sankcijos turi paveikti tik tuos, kurie yra atsakingi už branduolinę programą ir nepakenkti paprastiems žmonėms, tad itin svarbu taikyti dvejopas sankcijas“, - diskusijose plenarinėje sesijoje kalbėjo L. Donskio frakcijos kolegė, europarlamentarė iš Nyderlandų Marietje Schaake. Kitas Nyderlandų atstovas Hans van Baalen pridūrė, kad ketvirtadienį priimta rezoliucija yra pirmas žingsnis darant realų spaudimą Iranui. Tačiau, jeigu šios diplomatinės pastangos pasirodys neveiksmingos, reikės svarstyti papildomų priemonių galimybę.

Šiuo metu ES perka apie penktadalį visos eksportuojamos Irano naftos. Labiausiai priklausoma nuo Irano naftos ES šalis yra Graikija, kuri iš Irano importuoja apie trečdalį visos savo naftos.