NAUJIENŲ CENTRAS NUOSTATOS APIE L. DONSKĮ APIE KOMANDĄ VEIKLA EP
Struktura
LR liberalų sąjūdžio programa atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
LR liberalų sąjūdžio programa 2009-2013 m. Europos Parlameno Kadencijai

Remsime pilietines teises ir laisves bei laisvą žmonių judėjimą. Tai – liberalios Europos pagrindas

1.      Gerbsime visas pagrindines žmogaus laisves ir lygias galimybes.

a)            Neužmiršime nė vienos piliečių laisvės: spaudos, minties, žodžio, asociacijų, religijos ir privačios nuosavybės. Ginsime mažumų  laisves bei asmenų teisę į privatumą ir jų asmeninių duomenų bei orumo apsaugą.

b)            Pripažinsime lygias galimybes kultūros, religijos, lyties, seksualinės orientacijos ir kitose srityse. Plėsime nediskriminacijos skatinimo politiką, visų pirma šalindami darbo užmokesčio skirtumus bei siekdami suderinti darbo ir šeimos gyvenimą.

2.      Įgyvendinsime liberalios demokratijos principus ES politikoje.

a)            Siūlysime suteikti didesnę sprendimo galią kiekvienos valstybės narės piliečiams, o savo nuomonę ES pamatiniais klausimais pareikšti per referendumus.

b)            Skatinsime atviro koordinavimo metodą: priimdami sprendimus ES lygiu sieksime išsaugoti šalių teises, konsultuotis su interesų grupėmis, NVO ir kitais socialiniais partneriais.

3.      Įtvirtinsime ES, kaip tikros laisvės, saugumo bei teisingumo erdvę.

a)            Kviesime glaudžiau bendradarbiauti policijos ir teismų tarnybas, kad būtų veiksmingai kovojama su tarpvalstybiniais nusikaltimais, terorizmu ir korupcija. b) Bet kuriomis aplinkybėmis reikalausime laikytis pagrindinių procedūrinių teisių įtariamų asmenų atžvilgiu.

4.      Naikinsime visas galimas diskriminacijos formas ir garantuosime pagrindines žmogaus teises visiems ES piliečiams.

a)            Kovosime su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu, tačiau išliksime nepalenkiami žmogaus teisių ir laisvių gynėjai.

b)            Garantuosime saugumą, teisingumą ir vienodų ES vertybių taikymą visiems ieškantiems prieglobsčio ar pradedantiems naują gyvenimą Europoje, kad Europa stiprindama savo išorinių sienų apsaugą priimtų vieningą prieglobsčio politiką ir bendrą legalios imigracijos valdymo strategiją.

c)            Siūlysime, kad ES prisiimtų koordinatoriaus su nelegalia imigracija vaidmenį ir tvirtai kovotų prieš bet kokias rasizmo ar ksenofobijos išraiškas Europoje.

5.      Kursime bendrą ES imigracijos politiką ir bendrą prieglobsčio sistemą.

a)            Reikalausime, kad abiem atvejais būtų atsižvelgta į  valstybėse narėse egzistuojančias skirtingas ekonomines sąlygas, demografinę situaciją ir darbo rinkos poreikius. Naujoji sistema negali sukurti valstybėms narėms papildomų įsipareigojimų prieglobsčio srityje.

b)            Formuodami bendrą ES imigracijos politiką, atsižvelgsime į ES kaimynystės politikos Rytų dimensijos prioritetą ir diferencijuosime migracijos politikos priemones pietų ir rytų kryptimis.

c)            Kviesime balsuoti už vizų režimo supaprastinimą Gruzijai ir Baltarusijai; už tolesnio vizų režimo liberalizavimą kitų ES rytinių kaimynų šalių piliečiams; už supaprastintas teisėto ES išorės sienų kirtimo procedūras.

Garantuosime laisvą žinių judėjimą, plėtosime veiksmingas švietimo sistemas, mokslo bei technologinę pažangą

Modernios Europos, jos šalių ir regionų sėkmės pagrindas – žinios. Negailėdami investicijų žmonių išsilavinimo ir gebėjimų plėtrai, megzdami konkurencingus švietimo institucijų tinklus, skirdami ypatingą dėmesį mokslui ir inovacijoms, užtikrinsime Europos piliečių gerovę ir konkurencingumą globalioje rinkoje, padidinsime darbo našumą, geriau apsaugosime aplinką.

6.      Remsime aukštos kokybės švietimo ir mokslo plėtrą, nes kiekviena visuomenė savo piliečiams turi užtikrinti švietimo ir mokslo galimybes.

a)            Užtikrinsime geriausios švietimo praktikos sklaidą ir diegimą nuo vaikų darželio iki universiteto.

b)            Balsuosime už tai, kad didesnė ES biudžeto dalis būtų skiriama švietimo ir mokslo plėtrai.

c)             Skatinsime valstybes nares iš esmės padidinti viešojo ir privataus sektoriaus investicijas į švietimą. 

d)             Užtikrinsime nuolatinę paramą mokslininkams ir tyrėjams, investicijas į informacines ir ekologiškas technologijas, R&D (tyrimo ir plėtros) tinklus.

e)            ES politika turi skatinti mažiau pažengusių ES valstybių narių integraciją švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos srityse, mažindama atsilikimą nuo labiau pažengusių valstybių. Tam būtina suteikti atitinkamą finansinę paramą.

7.      Išplėsime Europos piliečių galimybes mokytis, dirbti, save realizuoti.

a)            Pripažįstame, kad platus bendradarbiavimas, tiesioginiai žmonių ryšiai yra naudingi visoms šalims. Todėl kviesime ES piliečius aktyviau dalyvauti įvairiose ES programose (pvz.: Mokymasis visą gyvenimą, Comenius, Leonardo da Vinci, Veiklus jaunimas, Piliečių Europa, Kultūra ir kitose). Pirmenybę skirsime tokių programų plėtrai ir didinsime jų finansavimą, nes jomis plečiami profesiniai, kultūriniai, akademiniai ryšiai yra ypač svarbūs Europos ateičiai.

b)            Remsime studentų mainus, kalbų mokymąsi, savanorišką veiklą ir stažuotes, kadangi tai padės sukurti vieningą Europos savimonę ir bendrą europietiškumo jausmą..

c)            Akcentuojame kultūros, sporto, savanoriškos veiklos indėlį į tvarų visuomenės vystymąsi ir užimtumą. Kursime palankesnes sąlygas šių veiklų plėtrai.

8.      Išskiriame Lisabonos strategiją kaip ES prioritetą, ypač ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

a)            Remsime atnaujintos Lisabonos strategijos, stiprinančios ES konkurencingumą pasaulio lygiu, kuriančios daugiau ir geresnių darbo vietų bei užtikrinančios tvarų ekonomikos augimą, įgyvendinimą.

b)            Sieksime nuolatinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo stebėsenos bei geriausios jos įgyvendinimo praktikos sklaidos visose ES šalyse.

9.      Plėtosime „penktąją ES laisvę“ – laisvą žinių, technologijų ir tyrėjų judėjimą tarp šalių narių.

a)            Remsime didesnį studentų, dėstytojų ir tyrėjų mobilumą bei priemones atradimų ir išradimų skatinimui.

b)            Remsime efektyvią Europos mokslinių tyrimų plėtrą ir aktyvų Lietuvos dalyvavimą joje, nes ši programa padidins visos ES ir Lietuvos konkurencingumą,  padės Lietuvai kurti modernią mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

c)            Sieksime ES lėšų mokslui ir tyrimams kooperavimo, kuris užtikrintų didesnio skaičiaus ir stambesnių projektų finansavimą. Visų ES mokslininkų lygiateisė konkurencija Bendrijos mastu užtikrins veiksmingą lėšų panaudojimą ir spartesnę pažangą.

d)            Pasisakysime už vieningą intelektinės nuosavybės rinką, sparčiau spręsime klausimus dėl Bendrijos patento įvedimo.

Kursime ES vieningą rinkos, augimo ir užimtumo politiką rinkos ekonomikos vertybių pagrindu

Tarpvalstybinė konkurencija, bendras informacijos naudojimas, kapitalo judėjimas ir prekybos prekėmis bei paslaugomis laisvė – tai nepaprastai svarbūs ES tarptautinio ekonominio konkurencingumo didinimo aspektai.

10.  Pripažįstame darbo rinkos integraciją ir aukštą užimtumo lygį, kaip ekonomikos augimo ir žmonių gerovės pagrindą.

a)            Plėsime darbo rinkos lankstumą ir vienodą atvirumą visų ES valstybių piliečiams. Principingai raginsime gerinti finansavimą platesniam profesiniam judumui ES lygiu užtikrinti.

b)            Šalinsime kliūtis piliečiams ir įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms (toliau MVĮ), laisvai ir nevaržomai naudotis vienos bendros rinkos teikiama nauda.

c)            Formuosime ir kviesime įgyvendinti ES darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų politiką. Sieksime išvengti neigiamo ekonominės migracijos poveikio, ypač iš Rytų ir Centrinės Europos šalių.

d)            Užtikrinsime vienodas teises visiems piliečiams laisvai judėti ir įsidarbinti visose ES valstybėse narėse.

11.  Pripažįstame tik efektyviai veikiančią ir liberalesnę vidaus rinką.

a)            Šalinsime vis dar egzistuojančias keturių laisvių (laisvo asmenų, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimo) kliūtis. Kviesime liberalizuoti paslaugas energetikos ir transporto srityse ir naikinti kliūtis efektyviam jų veikimui. Tai padės Lietuvai sėkmingai integruotis į ES rinką ir užtikrins Lietuvos konkurencingumą ES.

b)            Remsime visapusišką Paslaugų direktyvos įgyvendinimą ir plėtrą be jokių pereinamųjų laikotarpių, išimčių ir kliūčių.

c)            Gerinsime MVĮ veiklos sąlygas, nes vidaus rinkoje egzistuojančios kliūtys labiausiai kenkia šiam sektoriui, o būtent MVĮ sukuria didžiąją dalį BVP ir įdarbina daugiausia žmonių.

d)            Pasisakysime už aiškią saugių ir veiksmingų aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų Bendrijoje sistemą. Kviesime užtikrinti pacientų judumą ir laisvę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

12.  Įtvirtinsime į žmogų orientuotą ekonomikos valdymo politiką.

a)            Remsime tokią bendrą ekonomikos politiką, kuri sudarys sąlygas pasiturinčiam gyvenimui, skatins konkurencingumą ir kurs darbo vietas. Modernizuosime Europos ekonomiką, skatindami inovatyvią visuomenę.

b)            Palaikysime tokius žingsnius, kurie išsaugos stabilią ir konkurencingą erdvę verslams, investicijoms į naująsias technologijas, naujų darbo vietų kūrimą, darbo jėgos judėjimo skatinimą, ir tokiu būdu suformuos veiklią, vieningą ir laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių rinką.

13.  Pripažįstame, kad konkurencinga Europos verslo aplinka – tai esminė sąlyga siekiant aukščiausių Europos piliečių gyvenimo standartų ir populiarinant ES standartus pasauliniu lygiu.

a)            Stiprinsime ir plėsime vieningą rinką energetikos, pašto ir finansinių tarnybų, geležinkelio transporto ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Remsime tarnybų bei darbuotojų laisvą judėjimą, įskaitant kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą.

b)            Kviesime ES tapti muito mokesčių ir netarifinių kliūčių panaikinimo iniciatore Pasaulinėje prekybos organizacijoje ir tuo būdu atverti Europos vieningą rinką didesnei pasaulio daliai.

c)            Remsime Europos privačių bendrovių statuso nagrinėjimą, nes tai sudarys dar didesnes galimybes naudotis bendrąja rinka.

d)            Sieksime pažangos efektyvesnio reglamentavimo srityje. Raginsime mažinti administracinę naštą įmonėms ir priimti aiškius, paprastus bei veiksmingus teisės aktus.

14.  Kviesime ES laiku ir atsakingai reaguoti į pasaulinę finansų krizę.

a)            Remsime finansų sistemos reformos veiksmus, kuriais remiantis turi būti įgyvendintas veiksmingas jos reguliavimas ir tinkama priežiūra. Esminė ekonominio klestėjimo sąlyga yra visų rinkos dalyvių didelė asmeninė atsakomybė. Tačiau grįžimas prie nacionalizacijos, pernelyg griežto reguliavimo ir protekcionizmo politikos būtų esminė klaida.

b)            Palaikysime tolimesnę ES finansinių rinkų integraciją, siekdami atnaujinti reglamentavimo sistemą, kurios reikia naujoms finansinių rinkų problemoms spręsti. Remsime draudimo ir kolektyvinio investavimo, taip pat hipotekų paskolų srities integraciją ir bendrą ES reglamentavimą, siekdami užtikrinti bendros erdvės funkcionavimą ir stiprinti rinkų veikimą Bendrijos mastu. Prisidėsime prie tolesnės ES finansinių paslaugų politikos po 2010 m. rengimo ir priėmimo.

15.  Kviesime užtikrinti stabilumą ES ir geriau koordinuoti ekonominę politiką per euro zonos plėtrą.

a)            Euro zona turi išlaikyti savo patikimumą ir patrauklumą, o priėmimas į ją turi vykti pagal aiškiai apibrėžtas taisykles. Jų peržiūrai skirsime ypatingą dėmesį. Vidinis euro zonos koordinavimas neturi nustelbti ES bendrosios pozicijos svarbos.

Kursime saugią ir švarią ateitį pasitelkdami atsakingai vykdomą aplinkos ir energetikos politiką

Klimato pokyčių grėsmė ir energijos tiekimo patikimumas reikalauja vieningų visos Europos veiksmų. Europa privalo tapti našia mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančia ekonomikos zona, pasauliui rodanti gamtos apsaugos, atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo ir kūrybiškų rinkos instrumentų formavimo pavyzdį ir tokiu būdu užtikrinanti naujų darbo vietų kūrimą.

16.  Dirbsime, kad Europa pirmautų pasaulyje aplinkos apsaugos srityje.

a)            ES klimato paketo priemonėmis mažinsime įmonių administracinę naštą ir skatinsime jas investuoti  į technologijas, užtikrinančias mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos plėtrą. Siūlysime daugiau investuoti  į technologijas, teikiančias įvairesnius energijos tiekimo sprendimus, užtikrinančias tokio tiekimo našumą bei didesnę saugą.

b)            Remsime aktyvų pasaulinį ES vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, bet sieksime, kad našta įgyvendinant šios srities ambicingus tikslus tarp ES valstybių narių būtų pasidalinta pagal aiškią ir sąžiningą sistemą bei remiantis solidarumo principu. Taip pat sieksime, kad įsipareigojimai tarp ES valstybių narių būtų padalinti atsižvelgiant ne tik į šalies išsivystymo lygį ir ekonominio augimo rodiklius, bet ir į specifines nacionalines ir regionines aplinkybes bei jau padarytą pažangą mažinant šiltnamio efektą.

c)            Siūlysime išskaidyti Europos energetikos pramonę, kad būtų garantuotas jos veiklos skaidrumas ir prioritetas būtų suteiktas vartotojų, o ne nacionaliniams interesams ir kad tvarios ekonomikos augimo pagrindu būtų integruota klimato ir energijos politika, taip pat, kad būtų saugoma gamta; - visa tai užtikrins Europai  pirmaujančią poziciją pasaulyje.

d)            Nustatysime bendrus aplinkos apsaugos standartus, skatinsime įvairius taršos mažinimo būdus bei efektyvesnį atliekų tvarkymą.

e)            Aplinkosaugos reikalavimus sieksime nustatyti atsižvelgdami į jų socialines ir ekonomines pasekmes, bei sieksime, kad jie sukeltų kuo mažesnę papildomą administracinę naštą.

17.  Priminsime Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) ambicingos reformos daugiašalėje sistemoje (Pasaulinėje prekybos organizacijoje) poreikį.

a)            Raginsime sudaryti sąlygas ES  ūkininkams konkuruoti laisvoje pasaulio rinkoje, geriau tenkinti didėjančius pasaulinius poreikius tausoti gamtą maistui, nukreipti finansus į atsinaujinančios energijos, įskaitant tvaraus naujos kartos biokuro tyrimus bei užtikrinti ilgalaikes maisto atsargas.

b)            Kartu su Europos liberalų šeima remsime tolesnį BŽŪP biudžeto mažinimą po 2013 m. Tačiau ir toliau BŽŪP turės užtikrinti ilgalaikę paramą neturtingiausiems ūkininkams ir toms kaimo bendruomenėms, kurios negalėtų vienos išgyventi globalioje rinkoje. 

c)            Ieškosime sprendimų dėl bendros aplinkos, sveikatos, vartotojų ir maisto produktų apsaugos ir kviesime gamintojus prisiimti atsakomybę dėl saugesnių ir švaresnių energijos formų naudojimo, pirmiausia išnaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

d)            Užtikrinsime subalansuotą žemės ūkio plėtrą, tausojančią aplinką ir kraštovaizdį, todėl didesnį dėmesį skirsime mokslo tyrimams, kurie skatintų veiksmingesnį vandens ir bioenergijos panaudojimą bei bioįvairovės išsaugojimą.

18.  Kviesime kurti bendrą ES energetikos politiką. Tai turi būti Europos energetikos politikos prioritetas.

a)            Sudarysime sąlygas Lietuvos integracijai į ES energijos rinką bei išoriniam ES valstybių narių energetiniam saugumui stiprinti.

b)            Spartinsime efektyvios, konkurencingos ir integruotos ES vidaus rinkos kūrimą. Kviesime greičiau pastatyti trūkstamas vidaus jungtis ir reikiamą infrastruktūrą. Spartinsime ES išorinės energetikos politikos plėtrą bei įgyvendinsime realų solidarumo principą energetikos srityje. Didesnė konkurencija užtikrins mažesnes kainas vartotojams.

c)            Remsime branduolinės energetikos plėtrą, investicijas į inovacijas, didinančias šios energijos efektyvumą ir saugumą, jos balansą su alternatyviąja energetika.

19.  Kursime bendrą ES transporto ir aplinkos apsaugos politiką, kuri prisidėtų prie kovos su klimato kaita ir kartu garantuotų sektoriaus konkurencingumą.

a)            Spręsime pamatines transporto problemas, įgyvensime būtinas tvarumo, konkurencingumo ir liberalizavimo priemones, siekdami sukurti gerai veikiančią europinę logistikos, saugaus ir išmaniojo transporto sistemą. Skatinsime transeuropinių tinklų (TEN) kūrimą, naujų ES „atviro dangaus“ sutarčių su trečiosiomis šalimis sudarymą. 

b)            Kviesime užtikrinti prieigą prie energijos šaltinių ir tinklų, nes tai būtina prielaida ilgalaikiam ekonominiam augimui bei ekonominiam Lietuvos, o ir visos ES saugumui. Aktyviai dalyvausime veikloje dėl elektros energijos bei gamtinių dujų tinklų sujungimo su ES energetikos rinkomis. Raginsime skubiau ir efektyviau įgyvendinti projektus „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“. Siūlysime aktyviau koordinuoti šią politiką ES lygiu ir sukurti adekvačius ES paramos instrumentus.

20.  Kovosime, kad Baltijos jūros regionas būtų geriausias tvaraus vystymosi praktikos pavyzdys.

a)            Bendromis ES valstybių pastangomis gerinsime Baltijos jūros ekologinę būklę. Aktyviai skatinsime ES lygiu sukurti ambicingą Baltijos jūros strategiją, kuri užtikrintų regiono ekologinių ir energetinių problemų sprendimą.

b)            Baltijos jūros regionas taps geriausios praktikos pavyzdžiu, sprendžiant aplinkosaugos, taip pat ir kitas problemas: rinkų integracijos skatinimą, konkurencingumo didinimą ir veiksmingesnį turimų lėšų panaudojimą. 

c)            Dalyvausime 2009 metais vyksiančiose derybose dėl integruotos jūrų politikos priėmimo. Politika užtikrins jūrų laivybos priežiūrą, laivybos mokslinius tyrimus, stiprins koordinavimo mechanizmus.

d)            Pritarsime reglamento dėl „Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių“ priėmimui. Tai padidins Lietuvos jūrų transporto konkurencingumą ir atvers naujas rinkas.

Kursime stiprią ir augančią Europos Sąjungą, besilaikančią liberaliosios demokratijos principų

Globaliame pasaulyje nė viena ES valstybė pati viena negali susidoroti su šiandien mums iškilusiomis grėsmėmis ir iššūkiais: karinių ir civilinių krizių valdymu, energijos tiekimo ir tarptautinės prekybos sauga, ginklų kontrole ir nusiginklavimu, kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, klimato pokyčiais, skurdu ir žmogaus teisių pažeidimais. ES piliečiai iš ES tikisi vienybės, bendrų žingsnių ir efektyvių veiksmų pasaulio raidos vyksme.

21.  Pripažįstame, kad ES plėtros procesas – vienas sėkmingiausių Sąjungos projektų.

a)            Plėtra užtikrina Europos šalių politinę-ekonominę integraciją ir stabilumą žemyne kontinente. Plėtros politika turi būti tęsiama. Todėl remsime dabartinius įsipareigojimus dėl ES plėtros šalims, atitinkančioms stojimo į ES Kopenhagos kriterijus.

22.  Esame įsitikinę, kad ES geriausiai tenkins valstybių narių poreikius ir didins ES vaidmenį pasaulyje, tik pasitelkusi Bendrąją užsienio ir saugumo politiką (toliau – BUSP) ir kalbėdama vieningu balsu.

a)            Palaikysime Europos saugumo ir gynybos politiką (toliau – ESGP), nes ji didins ES pasaulinį savarankiškumą reaguojant į krizes. Norime matyti ES vaidinančią svarbų vaidmenį ir užtikrinančią efektyvius pasaulinės saugos veiksmus. Tam būtina rasti aiškų kompetencijų pasidalijimą su NATO struktūromis, stiprinti abiejų struktūrų bendradarbiavimą.

b)            Pasisakysime už reikšmingas iniciatyvas stiprinti ir plėsti ESGP. Tai pasieksime veikdami išvien su šalimis narėmis, laikydamiesi susitarimų ir nustatytų prioritetų. Tokiu būdu tobulinsime ES karinės gynybos bendradarbiavimą ir reagavimą tarptautinės saugos iššūkių ir humanitarinių krizių atvejais.

23.  Remsime Europą – kaip pasaulinį veikėją, kalbantį vieningu balsu tiek ekonomikos, tiek politikos kontekste.

a)            Palaikysime BUSP, kuri atves į naują taikos, saugumo ir demokratijos erą, pirmenybę teikiant „rytų dimensijos“ šalims, skleidžiant savo vertybes per prekybos ir bendradarbiavimo sutartis su trečiosiomis šalimis.

b)            Pasisakysime už ES taikos palaikymo misijas ten, kur jų labiausiai reikia, kur jos padės užtikrinti atsakingą Europos vaidmenį formuojant pasaulio saugumo politiką.

24.  Globalizacija turi būti naudinga visiems.

a)            Suprantame, kad globalizacija, kokia ji yra šiandien, turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Todėl pasisakysime už Europą, kuri užtikrintų darnią plėtrą, pasitelkdama dosnesnę ir tikslingesnę bendradarbiavimo ir pagalbos politiką.

b)            Kviesime ES atverti savo rinkas (ypač žemės ūkio produktų) skurdžiausioms pasaulio valstybėms. Tik tokiu būdu šios šalys galės pabėgti nuo jas persekiojančio skurdo ir pačioms save išlaikyti. Šios priemonės padės Europai sumažinti neigiamus globalizacijos efektus.

c)            Griežtai reaguosime į blogo administravimo praktiką ir į korumpuotas vyriausybes tose šalyse, kurias pasiekia ES parama.

25.  Pripažįstame, kad taiką galima pasiekti tik per žmonių Sąjungą, gerbiančią kultūrų skirtumus, tautinį ir kalbinį piliečių išskirtinumą. Remsime Sąjungą, kuri atvira visoms Europos valstybėms, atitinkančioms narystės ES kriterijus.

a)            Pasisakysime už Sąjungą, kuri gali laiku priimti veiksmingus sprendimus, padėsiančius užtikrinti Sutartyse numatytas vertybes ir siekius; už Lisabonos sutartį, kuri numatytų aiškų jėgų padalijimą ir įgyvendintų institucinę ES reformą.

26.  Kviesime formuoti atviresnes, demokratiškesnes ir atsakingesnes ES institucijas. Jos turi skirti kur kas daugiau laiko bei pastangų dialogui ir bendravimui su ES piliečiais, aiškinti ir pateisinti savo vaidmenį bei veiklos reikšmę.

a)            Pripažįstame kuo atviresnį įstatymų priėmimo procesą. Dokumentai turi būti viešai pasiekiami visiems, kurie jais domisi nuo jų pateikimo iki priėmimo.

b)            Siūlysime nacionaliniams ES parlamentams reikalauti daugiau atsakomybės iš savo vyriausybių atstovų sprendimų Europos Vadovų Taryboje.

c)            Kovosime už mažesnį ES biurokratizmą ir reguliavimą, bet už aiškią ir profesionalią viziją bei strategiją. Siūlysime mažinti ES teisės aktų skaičių juos sujungiant.

27.  Visapusiškai remsime Europos regionų pripažinimą ir jų vaidmens stiprinimą. Ypač tų regionų, kurie turi įstatymų leidimo galią.

a)            Kovosime už struktūrinę politiką, sukuriančią potencialą skurdžiausiems Europos regionams vystytis. ES lėšos turi būti naudojamas papildomoms investicijoms pritraukti ir derinamos su struktūriniais fondais. Sieksime, kad skurdžiausi regionai ekonomiškai augtų ir stiprėtų.

b)            Raginsime įtraukti Europos regionus į tų sprendimų priėmimo procesus, kurie jiems daro tiesioginę įtaką.

Užtikrinsime mokesčių mokėtojų pinigų vertę kovodami už efektyvesnį ES biudžetą

28.  Užtikrinsime mokesčių mokėtojų pinigų vertę, išgyvendinsime korupciją ir kovosime su pertekline biurokratija. Reformuosime ES biudžeto lėšų sistemą ir sieksime ją matyti skaidresnę bei efektyvesnę nei ji yra dabar.

a)            Balsuosime tik už realistišką, tačiau politinių ambicijų įgyvendinimui pakankamą ES biudžetą.

b)            Kovosime už sprendimų priėmimo proceso didesnį skaidrumą ir sieksime, kad ES biudžeto lėšos atneštų maksimalią pridėtinę vertę. Todėl remsime mokslinius tyrimus, kovą su aplinkos tarša, priešinimąsi diskriminacijai ir rasizmui bei visų ES valstybių narių socialinės ir ekonominės sanglaudos užtikrinimą.

c)            Suvokiame energetinės nepriklausomybės svarbą. Todėl, svarstant ES biudžetą, didesnį finansavimą skirsime energetiniam saugumui užtikrinti. Jei reikės, kviesime investuoti ir į komerciniu požiūriu nepatrauklius, bet ateityje aktualias energetikos problemas spręsiančius projektus.

d)            Investuosime ir sudarysime palankias sąlygas MVĮ veiklai ir plėtrai, didinsime joms investicijas ir sudarysime geresnes sąlygas naudotis finansavimu iš ES programų, nes MVĮ – tvaraus ekonomikos ir darbo vietų augimo bei stabilumo pagrindas.

e)            Pripažįstame kuriančią ir į mokslą orientuotą Europą. Todėl, ES biudžeto peržiūroje daugiau dėmesio skirsime moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Ypatingą prioritetą skirsime energetikos sričiai, nes nuo to priklausys, ar sukursime efektyvesnę ir visiškai integruotą ES energetikos vidaus rinką.

f)              Kviesime kovoti su skurdu ir ypač senyvo amžiaus žmonių, neįgaliųjų, tautinių mažumų, imigrantų ir jaunimo socialine atskirtimi. Principingai sieksime, kad tai taptų bendru ES tikslu. Pirmenybę skirsime ir optimaliai finansuosime visas priemones ir programas, kurios efektyviai ir našiai spręs šios srities problemas.

g)            Pripažįstame dalyvavimą plėtros politikoje. Raginsime didinti ES vaidmenį pasaulyje, sudaryti ES piliečiams ir verslui galimybes bendradarbiauti, atverti platesnes rinkas ekonominei prekybai.

29.  Remsime BŽŪP reformą. BŽŪP negali iškreipti rinkos konkurencijos principų, bet turi kurti pridėtinę vertę.

a)            Pritarsime, kad BŽŪP liktų bendrosios ES politikos dalimi ir būtų finansuojama iš ES biudžeto. Tačiau sieksime, kad būtų peržiūrėtos paramos skyrimo metodikos ir principai. Kovosime, kad visų ES šalių narių žemdirbiams būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje.

b)            Remsime tik tokią BŽŪP, kuri užtikrins aukštos kokybės žemės ūkio produkcijos pasiūlą už priimtiną kainą. Taip pat sieksime daugiau dėmesio skirti produktų ir maisto saugai bei kokybei.

c)            Peržiūrint BŽŪP, pasisakysime už jos reguliavimo racionalizavimą. Optimizuosime mažiau palankių ūkininkavimui vietovių rėmimo mechanizmus ir principingai reikalausime suvienodinti kriterijus ES lygiu.

d)            Raginsime peržiūrėti Bendrąją žuvininkystės politiką. Racionalizuosime taikomas priemones ir kursime palankesnes teisines ir ekonomines sąlygas žvejybai.

30.  Pirmenybę skirsime Sanglaudos politikos skatinimui.

a)            Remsime veiksmus, kurie Sanglaudos politiką išlaikys kaip vieną pagrindinių ES finansuojamos politikos sričių. Bet reikalausime, kad prioritetas būtų skiriamas silpniausiai išsivysčiusiems regionams. Ženklūs skirtumai tarp regionų turi būti panaikinti ir ES vidurkis juose turi būti pasiektas kuo greičiau.

******

Šių tikslų sieksime dirbdami išvien su Europos liberalų šeima, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos institucijomis, derėdamiesi su partneriais Europos Parlamente, konsultuodamiesi su pilietine visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir svarbiausia – Lietuvos žmonėmis. Tik dirbdami kartu mes pasieksime užsibrėžtų tikslų. 


 
Komentarai:
Vardas, pavardė*
El. paštas
Komentaras*

2013-07-05 DzeQyhYyvPBkeGxUDFb
daca, la momentul puaircblii articolului, stirea de pe A1 era singura care detalia "cazul", atunci rezulta cu atat mai mult ca articolul este politic, pentru ca situatia (si nu cazul) nici macar nu fusese dezbatuta "in presa", asa cum afirmi in articol. Ar parea sa rezulte ca situatia nici macar ulterior nu a fost dezbatuta "in presa". Cred ca este o axioma faptul ca stirile de pe A1 au o agenda.Iar tu faci o conexiune subliminala intre Basescu si "crima" de patrimoniu. Desi conexiunea nu exista, Basescu e un simplu chirias intr-un imobil unde, probabil, a ajuns printr-o agentie imobiliara. Tu insa, prin tonul si cuvintele folosite in titlu si in articol vrei sa induci o conexiune cu o vina oricum inexistenta."Ia uite, tiranul sta intr-un imobil de patrimoniu, distrus". Daca doreai sa fie un articol nepolitizat, atunci nu aveai niciun motiv sa faci vreo legatura intre imobil si un chirias care-l foloseste vreo 3 saptamani. Faci aceeasi conexiune la toate articolele unde vorbesti de un imobil, ne spui cu nume si CNP cine e chiriasul?Deci, articolul e despre imobil sau despre imobilul ocupat de un anume chirias? Distinctia mi se pare diferenta dintre un articol apolitic si unul politizat.

  Birželis 2012  
P A T K P Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
 
RSS
LT
EN
DARBOTVARKĖ
2012.06.23
--:-- - Santaros-Šviesos suvažiavimas Alantoje
Paieška
Bendraukime
 
 
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kad Europos Parlamento bendras metinis biudžetas (t.y., asignavimai jam) yra 1,57 mlrd. eurų? (Tęsti...)

EP žodynas
Pranešėjas (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net


 
 
     
Sprendimas: Intesp@