Leonido Donskio kvietimu jau antrą kartą šiais metais Europos Parlamente seminarą surengė žymus amerikiečių politikos strategas, NATO Rytų plėtros architektu neformaliai vadinamas Briusas Džeksonas (Bruce Jackson). Pilnutėlei salei susirinkusiųjų, tarp kurių buvo Europos Parlamento narių, ES institucijų ekspertų, diplomatų ir besidominčiųjų ES Rytų politika B. Džeksonas pateikė savo įžvalgas tema „Europos Rytų ir Rytų Partnerystės problemų įvertinimas“.  

Vasarį viešėdamas Europos Parlamente savo seminaro temai B. Džeksonas buvo pasirinkęs ES ir Ukrainos tarpusavio santykių ir tolimesnio bendradarbiavimo analizę, tuo tarpu šį kartą svečias temą praplėtė gilindamasis į trijų itin svarbių ES Rytų kaimynių – Rusijos, Ukrainos bei Turkijos – situaciją ir ypač ES santykį su jomis.

Rusijoje, Ukrainoje ir Turkijoje gyvena 250 milijonų gyventojų arba trečdalis visų europiečių. Jų karinės pajėgos kartu paėmus yra didesnės ir galimai stipresnės už ES šalių narių karines pajėgas, kartu šios šalys kontroliuoja daugumą energijos tiekimo į Europą kelių.

„Kas atsitiks, jei šios trys valstybės, kurios dėl įvairių priežasčių iki šiol nerado savo vietos Europoje, yra nepatenkintos savo istorine pozicija ir ieško savo modernaus identiteto, imsis natūralių politinių procesų kartu formuodamos neeuropinius, ES išorėje esančius politinius darinius? Vieno trečdalio Europos „nutekėjimas“ iš Europos į terra incognita būtų itin nepalankus poslinkis tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms,“ – kalbėjo B. Džeksonas, iliustruodamos, kokia gyvybiškai svarbi ES yra jos Rytų politika.

B. Džeksonas seminare suformulavo pagrindinius ES Rytų politikos iššūkius bei klausimus, į kuriuos turi atsakyti pati ES siekdama šios strategiškai svarbios politikos programos sėkmės: kokias problemas turi spręsti ši programa, kokios priemonės turi būti naudojamos jai įgyvendinti, su kokiomis problemomis gali susidurti ES bandydama priartinti Rytų kaimynes prie ES ir kaip ES lyderiai turėtų paaiškinti Rytų politikos svarbą ES piliečiams. Tarp esminių Rytų partnerystės programos silpnųjų vietų B. Džeksonas minėjo vieningo balso dėl Rytų politikos stoką tarp ES narių, biurokratinę šios politikos vykdymo painiavą Europos Komisijoje, neegzistuojančią aiškią „žinutę“ ES piliečiams, kuo ES ir jiems asmeniškai svarbi Rytų politika.

Briusas Džeksonas įkūrė ir vadovauja JAV pereinamųjų demokratijų projektui, kurio pagrindinis tikslas – pagreitinti reformas postsovietinėse demokratijose ir šių šalių integraciją į euroatlantines institucijas. Nuo 1995 iki 2003 metų B. Džeksonas vadovavo JAV NATO komitetui – organizacijai, skatinančiai NATO plėtrą bei ryšius tarp JAV ir Europos. B. Džeksono įdirbis demokratinių procesų labui bei Europos integracijai valstybiniu mastu įvertintas tokiose šalyse kaip Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Latvija, Estija ir, žinoma, Lietuva.

B. Džeksonas buvo vienas pagrindinių neformalios „Vilniaus dešimtuko“ grupės kūrimo iniciatorių. JAV politologas už aktyvią veiklą prisidedant prie Lietuvos tapimo NATO nare 2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiojo kryžiumi. Iki šiol B. Džeksonas yra išlaikęs tamprius ryšius su Lietuva, dažnai čia lankosi, dalyvauja neformaliuose užsienio politikos formuotojų ir ekspertų susitikimuose.