NAUJIENOS

EP liberalai ragina C. Ashton atsakingai rinktis ES žmogaus teisių atstovą

Mon, 14 May 2012 00:00:00 +0300

Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" frakcijos (ALDE) lyderis Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos narys, EP vicepirmininkas, atsakingas už demokratiją bei žmogaus teises, Edward McMillan-Scott bei ALDE koordinatorius Žmogaus teisių pakomitetyje Leonidas Donskis kreipėsi į ES Vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton, ragindami ją taikyti itin aukštus kriterijus, renkantis asmenį, užimsiantį būsimąjį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimams postą.

Laiške C. Ashton EP liberalai sveikina neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime priimtą sprendimą įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimams pareigybę, taip atsiliepiant į daugkartinius Europos Parlamento raginimus. Šiuo metu Vyriausioji įgaliotinė turi dešimt specialiųjų įgaliotinių, dirbančių regioniniu pagrindu, probleminėse teritorijose bei šalyse (pavyzdžiui, vienas jų, Vygaudas Ušackas, dirba Afganistane). ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimams bus pirmoji horizontalios atsakomybės pareigybė, kuri rūpinsis viena svarbia ES politikos tema - t.y. žmogaus teisėmis. Šiais klausimais naujasis pareigūnas atstovaus ES visame pasaulyje, o ne kuriame nors konkrečiame regione, kaip dabartiniai specialieji įgaliotiniai.

Šiuo metu Europos Parlamente, ES Taryboje bei Europos išorės veiksmų tarnyboje vykstant plačioms diskusijoms apie naujosios pareigybės mandatą, veiklos mastą bei atskaitomybę, ALDE frakcija ir jos lyderiai, dirbantys žmogaus teisių srityje, siekia atkreipti ypatingą dėmesį į asmens, užimsiančio postą, kompetencijas, patirtį ir profesionalumą, nes būtent šie kriterijai lems naujojo pareigūno darbo efektyvumą bei sprendimo įsteigti tokią pareigybę pagrįstumą.

"Specialusis įgaliotinis turėtų būti tarptautinio profilio ekspertas, turintis patirties ir ilgametį atsidavimą žmogaus teisių sričiai, pelnęs pasitikėjimą visoje ES. Jo humanitarinės teisės bei tarptautinio teisingumo žinios, būtinos sėkmingai veiklai tarptautinėje arenoje, turėtų nekelti jokių abejonių", - rašoma ALDE atstovų laiške. Svarbu ir tai, kad naujasis pareigūnas glaudžiai bendradarbiautų su visomis ES institucijomis, ypač su tiesiogiai ES piliečių išrinktu Europos Parlamentu, o taip pat pilietinės visuomenės organizacijomis tiek ES, tiek ir už jos ribų.

G. Verhofstadt, E. McMillan-Scott bei L. Donskis taip pat atkreipia dėmesį į skaidrios naujojo pareigūno skyrimo procedūros svarbą. Jį paskirti ES Taryba turėtų birželio 25 dieną, tačiau iki tol C. Ashton raginama glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, surengti susitikimą EP Užsienio reikalų komitete bei Žmogaus teisių pakomitetyje.

Europos Parlamentas šiuo metu rengia savo rekomendacijas ES Tarybai dėl specialiojo įgaliotinio žmogaus teisėms mandato, jo veiklos prioritetų, santykių su ES institucijomis. Pagrindine pranešėja šiam dokumentui rengti paskirta Europos liaudies frakcijos (EPP) narė, Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė, o Leonidas Donskis rengiant dokumentą atstovauja EP liberalams. Dėl parengtos pozicijos Europos Parlamentas balsuos birželio pradžioje.

EP siūlo naikinti Vilniuje veikiantį ES lyčių lygybės institutą

Sun, 13 May 2012 00:00:00 +0300

Europos Parlamentas siūlo svarstyti galimybę Vilniuje veikiantį Europos lyčių lygybės institutą jungti su Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūra, kuri įsikūrusi Vienoje. (Tęsti...)

Trumpoji EP plenarinė sesija: Europos diena, ES biudžeto įvykdymas, mažesnės kainos

Fri, 11 May 2012 00:00:00 +0300

Trečiadienį ir ketvirtadienį europarlamentarai vėl rinkosi į plenarinių posėdžių salę - tik šį kartą ne Strasbūre, o Briuselyje, kur vyko viena iš keturių šiais metais numatytų trumpųjų EP sesijų. EP nariai trečiadienį iškilmingai paminėjo Europos dieną, o ketvirtadienį laukė įtemptas darbas, nes buvo balsuojama dėl daugiau nei keturių dešimčių ES ir jos institucijų 2010 metų biudžeto įvykdymo dokumentų bei kitų darbotvarkės klausimų.

Gegužės 9-ąją minint Europos dieną, kuomet 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas paskelbdamas savo deklaraciją pirmą kartą iškėlė suvienytos Europos idėją, europarlamentarus pasveikino EP pirmininkas Martin Schulz. Vėliau surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos perspektyvas ir galimybes įveikti šiandieninę krizę aptarė EP politinių grupių vadovai.

Nepalankus sprendimas Vilniuje veikiančiai ES agentūrai

Ketvirtadienį europarlamentarai, patvirtindami daugelio ES institucijų 2010 metų biudžeto įvykdymą, užbaigė kasmetinį biudžeto ciklą. Europarlamentarai savo sprendimu dėl biudžeto įvykdymo gali rekomenduoti Europos Komisijai imtis atitinkamų veiksmų padėčiai pakeisti. Reaguodama į šias rekomendacijas EK rengia specialią ataskaitą ir planuojamų veiksmų planą, kurį vėliau pateikia EP ir ES Tarybai.

Šį kartą europarlamentarai patvirtino beveik visų ES institucijų, įskaitant ir patį Europos Parlamentą bei Komisiją, biudžeto įvykdymą. Tačiau Europos vaistų ir Europos aplinkos agentūrų, Europos maisto saugos tarnybos ir ES Tarybos biudžetų įvykdymo patvirtinimą nuspręsta atidėti. Leonido Donskio frakcija Europos Parlamente Liberalų ir demokratų aljansas "Už Europą" (ALDE) taip pat nusprendė susilaikyti nuo Europos Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo.

Nemalonią žinią Europos Parlamentas pasiuntė Vilniuje nuo 2010 metų veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui. Priimtame dokumente europarlamentarai, siekdami veiklos dubliavimo ir pridėtinių išlaidų sumažinimo, siūlo apsvarstyti šio instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsikūrusios Vienoje, sujungimo galimybę. Jeigu būtų atsižvelgta į šią rekomendaciją, tai galėtų reikšti, kad Lietuva ateityje netektų vieninintelės Baltijos šalyse įsikūrusios ES agentūros. Įtraukti tokį pasiūlymą į vakar EP patvirtintą dokumentą pasiūlė Europos konservatorių ir reformistų frakcija (ECR) ir nors trys kairiosios EP frakcijos buvo pateikusios pakeitimą išbraukti minėtąjį punktą iš dokumento teksto, balsavime jis nesulaukė pakankamo pritarimo: už balsavo 281 europarlamentaras, prieš - 338.

"Balsavau už pateiktą pakeitimą, kuris panaikintų raginimą sujungti Europos lyčių lygybės institutą su ES pagrindinių teisių agentūra. Manau, kad svarbu išlaikyti Institutą kaip atskirą agentūrą Lietuvoje dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, lyčių lygybė yra svarbus politinis ir moralinis siužetas Europos Sąjungoje. Jis nusipelno ypatingo dėmesio. Sujungus šias dvi institucijas, iškyla grėsmė, kad ši tema tiesiog dings tarp kitų žmogaus teisių problemų. Antra, svarbu, kad šis Institutas liktų būtent Lietuvoje. Mūsų palyginti jaunai demokratijai ir konservatyviai visuomenei reikia, kad Europos Sąjunga akcentuotų lyčių lygybę per savo agentūros darbą Vilniuje. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu nereikia trukdyti darbo Instituto, kuris tik neseniai pradėjo pilna jėga funkcionuoti, todėl dar nespėjo efektyviai pademonstruoti visų savo galimybių", - po balsavimo sakė europarlamentaras Leonidas Donskis.

Mažės duomenų perdavimo ir skambučių kainos

Jau keletą kartų nuosekliai mažinę tarptinklinio mobiliojo ryšio pokalbių ir trumpųjų žinučių kainas keliaujant ES šalyse, europarlamentarai ketvirtadienį patvirtino reglamentą, kurio dėka nuo liepos 1 d. gerokai sumažės ir duomenų perdavimo kaštai - tai ypač svarbu sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams bei planetiniams kompiuteriams.

EP narių dėka suderėta, kad nuo šių metų liepos 1 d. duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu galės kainuoti ne daugiau kaip 70 euro centų už perduotą megabaitą (be PVM). Nuo 2013 m. liepos 1 d. ši riba bus 45 euro centai už perduotą megabaitą, o nuo 2014 m. liepos 1 d. - 20 euro centų už perduotą megabaitą (be PVM). Šiuo metu operatoriams nėra taikomos įkainių už duomenų perdavimą ribos.

Dar kartą mažės ir šiuo metu galiojanti maksimali 35 euro centų už minutę (be PVM) riba, taikoma mobiliųjų telefonų skambučiams iš kitų ES šalių. Nuo š. m. liepos 1 d. ši riba bus 29 euro centai už minutę, o nuo 2014 m. liepos 1 d. - 19 euro centų už minutę (be PVM). Trumposios žinutės bus taip pat pigesnės: nors šiuo metu taikoma maksimali 11 euro centų už žinutę riba, nuo š. m. liepos 1 d. ji bus 9 euro centai, o nuo 2014 m. liepos 1 d. - 6 euro centai (be PVM).

Nuo šios liepos vartotojai, keliaujantys ne tik ES šalyse, bet ir už ES ribų gaus įspėjimo žinutę, kai jų mobiliojo telefono sąskaita artės prie 50 eurų - bet tik tada, kai šalies, kurioje jie yra, tinklas suteikia tam techninę galimybę.

Naujasis reglamentas, kuriam pritarė 578 europarlamentarai, o nepritarė ir susilaikė po 10, bus patvirtintas ES Taryboje birželio mėn. ir bus tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse nuo šių metų liepos 1 d.

В Европе заявляют, что будущее мира находится в руках Украины

Fri, 11 May 2012 00:00:00 +0300

От того, примкнет ли Украина к Евросоюзу, или вернется к Москве, зависит будущее всей мировой политики. Об этом в эфире телеканала ТВi заявил депутат Европарламента от Литвы Леонидас Донскис. (Tęsti...)
<a href="http://www.segodnya.ua/news/14375463.html">Источник</a>

The end of modern politics?

Thu, 10 May 2012 00:00:00 +0300

The question whether modern politics, the way it has existed for centuries, will survive the 21st century is no joke nowadays. The Manichaeism of the left and the right, which, in Milan Kundera’s words, "is as stupid as it is insurmountable,” and which is deeply grounded in Western Europe and North America, is much more than partisan politics. Had it been that way, it would have been quite safe to assume that no other way can be offered to deal with polarities and opposing visions of human existence than democratic politics with its ethics of rational compromise without losing one’s core principles, dignity and identity.

However, on a closer look it appears that this is not so. We suffer from unproductive, albeit dramatic, encounters of irreconcilable and mutually exclusive moral concepts, cultural codes, and visions of the world around us which politicians try to appropriate, accommodate, and monopolize nowadays. Yet not a single chance exists to reconcile those poles reaching a common denominator.

At this point, a moral compromise of our time, which we call human rights ideology, could be quite deceiving even in the West. Undisguised irritation of right-wingers at every hint dropped by their colleagues from the left concerning LGBT rights is reciprocated by the left at any time when it comes to an attempt of the right to single out the persecution of Christians in the world, or merely to mention Christianity as a driving force behind Europe, or at least as a form of moral and political sensitivity - the attempt that usually is turned down by the left.

As long as politicians are preoccupied, not to say obsessed, with the human body, privacy, and memory, they will tend to replace the search for a good policy with the quest for the moral majority bulldozing their way towards new forms of social control, the latter being disguised as moral and educational concerns.

It was with sound reason, then, that Michel Houellebecq described this internal conflict of modernity as a clash of two fundamentally opposing anthropologies: the other-worldly one oriented towards a distant ideal in whose name its adherents speak and act, trying to cover a characteristically modern territory of human sensibility and life, and this-worldly one, which does not pretend that it has any superior or paramount plane of existence and identity, and which is overtly materialistic and hedonistic. The first preserves life in all of its forms fiercely opposing abortion and advocating the divine beginnings of the human being, and the second defends the relationship between the female body and her dignity, or that between privacy and freedom.

The first is a fraud in the sense that it presents itself as a time-honored and ancient tradition speaking a modern language of power and acting as an actor of today with the voice of a thousand-year-old collective prophet; yet, in a way, so is the second, since it tries hard to introduce itself as a voice of today, although it speaks out in favor of an old idea of anthropocentrism deeply embedded in the Renaissance. What is left behind the struggle of these two deeply antagonizing and mutually exclusive anthropologies is a fundamental tension of modernity.

What is a proper public agency (provided there is any at all) of the mystery of human life, freedom and conscience? Who speaks for us? Those who control us or those who supposedly know us better than we do? In fact, neither.
And this brings us to the next pivotal question: What is the potential of politics to represent modern humanity, and what is the future of political parties, those agents of power that speak in the name of the relationship between the individual and community translating their private concerns into public matters, empowering them, and connecting them to the public domain?

In the epoch or Facebook, and especially after the Arab Spring, it becomes obvious that political parties will survive into the next century or perhaps even into the second half of this one on the condition that they begin to act as, and close ranks with, social movements. Otherwise, parties are at the peril of becoming irrelevant and useless. Either they will come close to social movements as a new expression of sporadic social and political will (something similar to the Indignados in Spain), or they will lose the ground functioning merely as outdated and banal cliques.

As groups of people conscious of their political goals and interests, political parties are at risk of being removed, in the long run, by politicized corporate or semi-religious groups, which can be tinged with vague post-modern sectarianism. Human bonds and joint dedications are much stronger in such quasi-religious groups than in political parties, whereas the pursuit of economic interest can be much more efficient in quasi-parties organized as new cells of the corporate world. In both cases, old-fashioned political parties that always relied on the classical logic of power deeply embedded in the territorial unity, as well as in the modern marriage of politics and culture, will find themselves in a no-win situation.

Genuine democratic representation and legitimacy, rather than the search for efficacious forms of public communication, appears as a pivotal problem of present politics. In addition, that same question remains unanswered as to whether our modern political sensibilities are in tune, or at odds, with our ethical and existential concerns.

We cannot leave them out if we want to avoid the nightmare of grotesque politics, which would end up in TV reality shows becoming the predominant form of political life and recruiting new folks for politics exclusively from show business, sports, and the adult movie industry.

Leonidas Donskis, Ph.D., is a Lithuanian Member of the European Parliament.

Paaiškinimai dėl balsavimo

Thu, 10 May 2012 00:00:00 +0300

Leonidas Donskis (ALDE ), raštu . − Balsavau už trijų frakcijų pateiktą šios rezoliucijos pakeitimą, kuris panaikintų raginimą sujungti Europos lyčių lygybės institutą su ES pagrindinių teisių agentūra. Manau, kad Institutą, kaip atskirą agentūrą, Lietuvoje svarbu išlaikyti dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, lyčių lygybė yra svarbus politinis ir moralinis siužetas Europos Sąjungoje. Jis nusipelno ypatingo dėmesio. Kyla grėsmė, kad sujungus šias dvi institucijas ši tema tiesiog dings tarp kitų žmogaus teisių problemų. Antra, svarbu, kad šis Institutas liktų būtent Lietuvoje. Mūsų palyginti jaunai demokratijai ir konservatyviai visuomenei reikia, kad Europos Sąjunga akcentuotų lyčių lygybę per savo agentūros darbą Vilniuje. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu nereikia trukdyti dirbti Institutui, kuris tik neseniai pradėjo funkcionuoti visa jėga, todėl dar nespėjo efektyviai pademonstruoti visų savo galimybių.

Europos Parlamente ekspertai diskutavo apie vaiko teises bei jų apsaugą

Wed, 09 May 2012 00:00:00 +0300

Vakar, gegužės 8-ąją, Europos Parlamente Briuselyje, EP nariai Leonidas Donskis (ALDE) bei Traian Ungureanu (EPP, Rumunija) pakvietė ES institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, diplomatus, ekspertus diskusijai vaiko teisių bei jų apsaugos ES kaimynėse klausimais. Renginį "Parama pažeidžiamiems vaikams ES kaimyninėse šalyse: pasiekimai ir iššūkiai" inicijavo tarptautinė nevyriausybinė organizacija "World Vision".

Diskusijoje aptarta vaiko teisių bei jų apsaugos situacija ES Rytų kaimynėse bei Balkanuose, įvertinti ES iniciatyva jau įvykdyti bei besitęsiantys projektai siekiant sistemingai spręsti šios srities problemas ir kovoti su iki šiol pasitaikančiais smurto, diskriminacijos ir vaikų išnaudojimo atvejais. ES vaidmuo šioje srityje buvo ir išlieka ryškus - Bendrija vaiko teises bei jų apsaugą yra įvardijusi kaip vieną iš savo išorinės politikos prioritetų, skatina su ES suartėti siekiančias valstybes inicijuoti reformas šioje srityje ir jas remia. Nors ES ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas vaikų apsaugos srityje yra įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių, ilgalaikiams rezultatams užtikrinti būtina vykdyti sistemingas reformas - apie tai ir kalbėta Europos Parlamente surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos, ES kaimynių vyriausybių atstovai, ambasadoriai, nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip UNICEF, ekspertai.

Atidarydamas renginį Leonidas Donskis pažymėjo, kad vaiko teisių bei jų apsaugos problemas, tokias kaip padėtis vaikų globos įstaigose, smurtas namuose, patyčios, diskriminacija ir išnaudojimas, - būtina spręsti nedelsiant, nes jų plitimas ir poveikis visuomenei gali turėti šokiruojančių pasekmių. "Nemažai šalių, kurios yra pasiekusios neblogų rezultatų kitose srityse, vaiko teisių sferoje atsilieka dėl politinės valios, dėmesio, pasitikinėjimo stokos, psichologinio neraštingumo, institucijų nesugebėjimo ar kartais nenoro imtis ryžtingo problemų sprendimo", - sakė L. Donskis. Jis taip pat priminė ir dar vieną itin skaudžią problemą, kuri aktuali ne tik ES kaimynėms bet ir naujosioms ES šalims narėms - darbo emigrantų namuose likusius vaikus.

Diskusijoje buvo pristatyti sėkmingi ES ir trečiųjų šalių, siekiančių glaudžiau bendradarbiauti su ES ar ateityje tapti ES narėmis, projektai Albanijoje, Rumunijoje (iki jos įstojimo į ES 2007 m.), Armėnijoje bei jų rezultatai. Renginio dalyviai pasisakė už tai, kad vaikų apsaugos klausimai turėtų tapti atskiru punktu ES ir jos partnerių aukšto lygio susitarimuose, kas paskatintų pastarąsias dėti daugiau pastangų sprendžiant šios srities problemas bei pasiūlytų teisinę bazę reformoms vykdyti bei bendradarbiauti su ES. Nevyriausybinio sektoriaus atstovai teigiamai įvertino sprendimą įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę, kurio kompetencijoje būtų ir vaiko teisių klausimai, - tai, tikimasi, dar labiau sustiprins ES įsipareigojimą gerinti vaiko teisių padėtį ES narystės ar glaudesnio bendradarbiavimo su ja siekiančiose valstybėse.

Leonidas Donskis. Lietuva dar nerado savo vietos Europoje

Wed, 09 May 2012 00:00:00 +0300

Šiemet sukanka aštuoneri metai nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Jei pirmaisiais metais po įstojimo ši data buvo paminima, aptariami pasiekimai bei pokyčiai, tai dabar ji, rodos, tapo savaime suprantamu faktu, nebekeliančiu euforijos. Šiandien klausiame, kas ir kodėl pasikeitė? "Mus ištiko gyvenimo proza", - atsakė profesorius, europarlamentaras Leonidas Donskis. Su juo gegužės 9-osios, Europos dienos proga, "Bernardinai.lt" kalbėjosi apie Europos dabartį, galimus atieities scenarijus ir Lietuvos vietą, perspektyvas sąjungoje. (Tęsti...)

Stringa Seimo komisijos tyrimas dėl VSD vykdyto žurnalistų sekimo

Mon, 07 May 2012 00:00:00 +0300

Spaudos atgavimo dieną Lietuvos žurnalistai pasitinka ne vien džiugia nuotaika. Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai (OVPKK) iš teisėsaugos institucijų ir toliau nepavyksta gauti informacijos apie slaptųjų tarnybų atliekamą žurnalistų sekimą. (Tęsti...)

Leonidas Donskis atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną

Mon, 07 May 2012 00:00:00 +0300

Būdamas vaikas svajojau tapti muzikantu. Vėliau - rašytoju. Baigęs mokyklą pradėjau studijuoti lietuvių kalbą, literatūrą ir teatro režisūrą Muzikos ir teatro akademijos (tuo metu - Lietuvos konservatorijos) Klaipėdos Teatro meno fakultete (šiuo metu - Klaipėdos universiteto Menų fakultetas). Sykiu fatališkai įsimylėjau filosofiją, kuriai pasišvenčiau po studijų Klaipėdoje ir kurią pradėjau studijuoti Vilniaus universitete aukštesniųjų studijų lygmenyje kaip jaunas tyrėjas ir aspirantas (t.y. doktorantas). (Tęsti...)

Devynioliktasis L. Donskio naujienlaiškio numeris

Fri, 04 May 2012 00:00:00 +0300

Jau galite skaityti devynioliktąjį, o šiais metais ketvirtąjį, L. Donskio naujienlaiškio numerį, kuriame rasite trumpą informaciją apie pagrindinius europarlamentaro darbus balandžio mėnesį: plenarinėje sesijoje priimtus svarbius dokumentus, kuriuos ruošiant L. Donskis atstovavo savo frakciją ALDE, EP darbotvarkėje įsitvirtinusią Kazachstano problematiką, susitikimus su ES šalių ūkininkais, vizitus JAV bei Ukrainoje.

Jei dar nesate naujienlaiškio prenumeratorius, jį galite skaityti čia, o visus naujienlaiškio numerius rasite archyve. Jei norite naujienlaiškį kas mėnesį gauti į savo el. pašto dėžutę, registruokitės čia.

Kazachstanas išlieka Europos Parlamento darbotvarkėje

Wed, 02 May 2012 00:00:00 +0300

Po praėjusių metų gruodžio mėnesio įvykių Vakarų Kazachstane, kuomet Žanaozeno mieste buvo apšaudyta taiki protestuojančių naftos bendrovės darbininkų minia, sausį vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, neatitikusių tarptautinių demokratinių principų, ir vis dažnėjančių opozicijos atstovų bei pilietinės visuomenės aktyvistų areštų, Europos Parlamentas toliau stebi situaciją šalyje ir siekia išnaudoti savo turimas priemones jai keisti.

Dar gruodžio mėnesį, iš karto po kruvinųjų įvykių Žanaozene, grupė europarlamentarų, tarp kurių buvo ir Leonidas Donskis, atviru laišku kreipėsi į šalies prezidentą Nursultaną Nazarbajevą, smerkdami šalies jėgos institucijų veiksmus prieš taikius demonstrantus.

Sausį Europos Parlamento plenarinės sesijos metu Strasbūre viešėjo ir naujausią informaciją apie situaciją šalyje europarlamentarams suteikė grupė Kazachstano opozicijos atstovų, tarp kurių buvo ir neregistruotos opozicinės partijos "Alga!" lyderis Vladimiras Kozlovas. Po šio vizito grįžęs į Kazachstaną, V. Kozlovas buvo suimtas, laisvės neteko ir dar keli opozicionieriai, tarp jų ir laikraščio "Vzgliad" vyriausiasis redaktorius Igoris Viniavskis.

Leonidas Donskis drauge su kolegomis dėl šių įvykių bei blogėjančios žmogaus teisių situacijos Kazachstane uždavė klausimą ES Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton. Užklausime teiraujamasi, ar ši situacija Europos Komisijos buvo aptarta su Kazachstano institucijomis, ar stebima Kazachstano politinės opozicijos padėtis. Praėjusią savaitę gautame C. Ashton atsakyme europarlamentarams pranešama, kad Vyriausioji įgaliotinė atidžiai stebi padėtį Kazachstane, o ES delegacija Astanoje palaiko ryšius su Kazachstano valdžios institucijomis, siūlydama pagalbą ir ragindama Kazachstaną laikytis savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų, visų pirma dėl saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvės. Susitikime su Kazachstano užsienio reikalų ministru E. Kazychanovu vasario mėnesį C. Ashton iškėlė ir suimtų opozicijos aktyvistų klausimą.

Igoris Viniavskis praėjusią savaitę viešėjo Briuselyje. Į laisvę jis buvo paleistas kovo 16-ąją - iš karto po to, kai Europos Parlamentas priėmė griežtą rezoliuciją dėl situacijos Kazachstane ir pareikalavo paleisti suimtus opozicijos atstovus ir pilietinės visuomenės aktyvistus. EP Žmogaus teisių pakomitetyje surengtame pasikeitime nuomonėmis viešėjęs drauge su organizacijos "Pilietinis aktyvumas" prezidentu Muratbeku Ketebajevu jis ne tik pasidžiaugė, kad principinga Europos Parlamento reakcija ir ryžtinga veiksmai duoda rezultatų bei ragino tęsti šias pastangas, bet ir suteikė nerimą keliančios informacijos apie suimtųjų padėtį kalėjimuose, kur dažna fizinė prievarta ir kankinimai. Be to, iki šiol į laisvę neišėjo partijos "Alga!" lyderis Vladimiras Kozlovas, kurio teismas iki šiol net neprasidėjęs. Anot svečių iš Kazachstano, procesas yra tikslingai vilkinamas, siekiant kuo ilgesniam laikui nuo veiklos nušalinti vieną aktyviausių Kazachstano opozicionierių.

L. Donskis apie Sovietų Sąjungos ilgesį: "Gali veikti Stokholmo sindromas"

Tue, 01 May 2012 00:00:00 +0300

Sunku įsivaizduoti filosofijos profesorių Leonidą Donskį linksmai juokaujantį, nes dažniausiai jam užduodami rimti ir nejuokingi klausimai. Bet šį kartą mokslininkas ir europarlamentaras sutiko atsakyti ir į rimtus, ir į ne visai rimtus klausimus apie Sovietų Sąjungą, tautiškumą, aukštojo mokslo reformą ir gyvenimiškus nutikimus, taip parodydamas, kad žmogus, kuris nemoka juoktis, yra mažų mažiausiai ribotas. (Tęsti...)

Kaune paskaitas skaitys garsūs amerikiečių profesoriai

Sat, 28 Apr 2012 00:00:00 +0300

Gegužės 15 ir 17 dienomis, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) viešas paskaitas skaitys mokslo pasaulyje gerbiami JAV profesoriai - atitinkamai Yale`o universiteto profesorius Timothy Snyderis ir Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius emeritas Robertas Ginsbergas. Paskaitose dalyvaus ir JAV bei Lenkijos ambasadoriai. (Tęsti...)

Do Ukraine and the EU Need Each Other?

Thu, 26 Apr 2012 00:00:00 +0300

The title of my commentary hardly accounts for anything other than sheer rhetoric. Does Ukraine need the EU? Of course it does — simple as that. The next question, then, would be whether - and if yes, to what extent - the EU needs Ukraine. Quite frankly, the EU needs Ukraine now more than ever. (Tęsti...)

Leonidas Donskis lankysis Kijeve

Thu, 26 Apr 2012 00:00:00 +0300

Šiandien Europos Parlamento narys Leonidas Donskis išvyksta į Kijevą (Ukraina), kur pristatys savo antrąją ukrainiečių kalba išleistą knygą, skaitys viešą paskaitą, dalyvaus diskusijoje Lietuvos ambasadoje Ukrainoje.

Jau šįvakar didžiausiame Kijevo knygyne "Kniharnia E" rengiamas ukrainiečių kalba išleistos Leonido Donskio knygos "Влада та уява. Студії з питань політики та літератури" ("Galia ir vaizduotė. Politikos ir literatūros studijos") pristatymas. Knyga, kurios vertėjas Oleksandr Butsenko, išleido "Спадщина-Інтеграл" leidykla.

Ši knyga - tai dar vienas 2008 metais Niujorke "Peter Lang" leidykloje išleistos L. Donskio knygos "Power and Imagination: Studies in Politics and Literature" ("Galia ir vaizduotė. Politikos ir literatūros studijos") vertimas. Knyga praėjusiais metais ne tik pasirodė lietuvių kalba ("Galia, vaizduotė, atmintis: politikos ir literatūros etiudai", "Versus aureus" leidykla), bet buvo pristatyta ir Vokietijos skaitytojams - dr. Barbaros Klose-Ullmann išversta knyga, pavadinta "Belletristik der Macht: Von Machiavelli bis Milan Kundera" ("Galios beletristika: nuo Machiavellio iki Milano Kunderos"), buvo išleista Miuncheno leidyklos "ACCEDO Verlag". Netrukus knyga pasirodys ir italų kalba, jos vertėjas - Pizos universiteto profesorius, baltistas Pietro U. Dini.

Į daugiausia kalbų jau išverstoje savo knygoje Leonidas Donskis analizuoja santykį tarp galios ir vaizduotės, politikos ir literatūros, tikrovės ir fikcijos. Kokie yra politinio sąmoningumo šaltiniai, kaip politinės galios supratimas prasideda literatūroje? Kodėl ankstyvos politinės ir religijos tolerancijos apraiškos pasirodo utopiniuose literatūros kūriniuose, o ne filosofiniuose traktatuose? Ar galima meninės išmonės priemonėmis daryti tai, ką kiti daro akademiškai ir teoriškai? - šiuos klausimus kelia autorius.

"Galia ir vaizduotė. Politikos ir literatūros studijos" - tai jau antroji Leonido Donskio knyga, pristatoma Ukrainos skaitytojams. 2010-aisiais ukrainiečių kalba buvo išleistas L. Donskio knygos "Įaudrinta tapatybė ir modernusis pasaulis" ("Troubled Identity and the Modern World") vertimas iš anglų kalbos "Збентежена ідентичність і сучасний світ".

Savo viešnagės Ukrainos sostinėje metu Leonidas Donskis taip pat skaitys viešą paskaitą Ukrainos politikos studijų mokykloje, kur, vadovaudamasis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių patirtimi, analizuos Europos Sąjungos bei Ukrainos suartėjimo galimybes.

L. Donskis taip pat susitiks su LR ambasadoriumi Ukrainoje Petru Vaitiekūnu bei kultūros atašė Daiva Dapšiene, o penktadienio vakarą LR ambasadoje rengiamame susitikime su Ukrainos kultūros žmonėmis bei intelektualais ne tik pasidalins savo kūrybiniais planais bei pristatys naująją knygą, bet ir diskutuos apie Lietuvos ir Ukrainos intelektualinės ir kultūrinės bičiulystės patirtis bei perspektyvas.

L. Donskis su Europos ūkininkais aptarė BŽŪP ateitį

Wed, 25 Apr 2012 00:00:00 +0300

Vakar Europos Parlamento narys Leonidas Donskis drauge su kolegomis europarlamentarais dalyvavo susitikime su ES šalių ūkininkais, su kuriais aptarė ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį. Susitikime buvo pabrėžta, kad reformuojant BŽŪP metas galvoti ne tik apie tiesiogines išmokas ūkininkams, bet didesnį dėmesį skirti tvariai kaimo plėtrai, aplinkosaugai, biologinės įvairovės išsaugojimui.

Susitikime, kurį inicijavo EP nariai Marin Kadenbach (Europos socialistų frakcija), L. Donskio frakcijos ALDE kolegės Britta Reimers ir Marit Paulsen bei Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature, WWF) dalyvavo 12 ūkininkų iš septynių ES šalių, tarp jų ir Lietuvos kaimynių Latvijos ir Estijos. Visi jie savo ūkiuose sėkmingai plėtoja aplinkai draugišką ūkininkavimo praktiką, tausojančią aplinką, padedančią išsaugoti biologinę įvairovę, mažinančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Šie sėkmingi ūkininkavimo pavyzdžiai, įgyvendinti remiant Kaimo plėtros programai, puikiai įrodo, kad aplinkosaugai draugiškų priemonių naudojimas anaiptol ne didina kaštus, o priešingai - padeda sukurti pelningą kaimišką verslą.

Susitikimą pradėjęs WWF Europos politikos biuro vadovas Tony Long pabrėžė, kad kaimo plėtra turi būti pagrindinis naujojo 2014-2020 BŽŪP laikotarpio akcentas. ES lėšų platesnis panaudojimas vietos kaimo plėtros projektams, fermų tobulinimo programoms, naujų, aplinkai draugiškų ūkininkavimo formų skatinimui turėtų ne tik užtikrinti kaimo vietovių gerovę, bet ir padėti išsaugoti švarią aplinką, vandenį, gamtinę įvairovę. Tuo būdu, kaip pabrėžė ir susitikime dalyvavęs Lietuvos gamtos fondo, kuris yra WWF narys, vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis, pertvarkoma BŽŪP galėtų užtikrinti, jog mokesčių mokėtojų pinigai ne tik padėtų išauginti žemės ūkio produkciją, bet ir garantuotų visuomenės gerovę.

"Žemės ūkis neabejotinai yra viena iš prioritetinių ES politikos sričių. Formuojant ateinančio laikotarpio BŽŪP turime galvoti ne tik apie tai, kaip ES išmokomis padėti Europos ūkininkams išgyventi, bet ir skatinti perspektyvias, aplinką tausojančias žemės ūkio veiklas, skatinti inovacijas. Svarbu didinti ir pačių ūkininkų iniciatyvą užsiimti tokia veikla - ypač Lietuvoje, kuri, deja, šioje srityje atsilieka nuo kaimynų latvių ir estų", - sako Leonidas Donskis.

Pasak susitikimo iniciatorių bei jame dalyvavusių ūkininkų 2014-2020 BŽŪP biudžete būtina padidinti finansavimą Kaimo plėtros programos priemonėms prisidedančioms kuriant visuomenės gerovę bei Kaimo plėtros programoje kuo daugiau lėšų nukreipti ne tiesioginėms išmokoms, bet toms priemonėms, kurios skatina kaimo plėtrą ir siekia pamatuojamų rezultatų. Kaimo plėtros programoms WWF siūlo skirti pusę BŽŪP biudžeto. 2007-2013 BŽŪP biudžete kaimo plėtros programoms buvo skirta 96 milijardai EUR, tuo tarpu tiesioginėms išmokoms - 308 milijardai.

Susitikime kalbėta ir apie tai, kad didesnį dėmesį reformuojant BŽŪP būtina skirti ir smulkiems ūkiams, kadangi dabar didžioji dalis ES paramos tenka stambiesiems ūkininkams, kurie dažniausiai mažai dėmesio skiria aplinką tausojančioms praktikoms, negamina organinės produkcijos. Diskusijose nebuvo pamirštas ir Lietuvos ūkininkams itin aktualus klausimas apie tai, kaip pasiekti teisingą ir lygų tiesioginių išmokų paskirstymą tarp senųjų ir naujųjų ES narių.

EP plenarinėje sesijoje - žmogaus teisių politikos įvertinimas

Fri, 20 Apr 2012 00:00:00 +0300

Dėl ortodoksų Velykų viena diena vėliau nei įprasta startavusios EP plenarinės sesijos darbotvarkėje - žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje aptarimas, derybų su Armėnija bei Azerbaidžanu dėl asociacijos sutarties progreso įvertinimas, sprendimas dėl ES oro keleivių asmens duomenų (PNR) perdavimo JAV, EK komisaro Algirdo Šemetos siūloma energetikos produktų mokesčių reforma ir kiti klausimai.

Į plenarinę sesiją antradienį susirinkę Europos Parlamento nariai bei EP pirmininkas Martin Schulz pasveikino 12 naujų kolegų stebėtojų iš Kroatijos. Tai dalis pasirengimo numatomai šalies narystei ES 2013 m. viduryje. Kol kas Kroatijos stebėtojai galės dalyvauti Europos Parlamento komitetų ir politinių grupių veikloje, išreikšti savo poziciją pasisakymais, tačiau neturės teisės balsuoti ar pretenduoti į politines EP pozicijas.

Įvertinta ES žmogaus teisių politika

Trečiadienį EP nariai didele balsų dauguma patvirtino metinį pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje 2010 m., kurio pagrindiniu rengėju šiais metais buvo Europos socialistų frakcijos (S&D) atstovas britas Richard Howitt. Leonidas Donskis, kaip ir praėjusiais metais, rengiant svarbiausią EP dokumentą žmogaus teisių srityje atstovavo EP liberalus - buvo Liberalų ir demokratų frakcijos "Už Europą" (ALDE) frakcijos šešėlinis pranešėjas. Tai reiškia, kad jam teko pareiga bei atsakomybė ne tik teikti pasiūlymus bei pakeitimus dokumento tekstui, bet ir derybose tarp įvairių EP frakcijų siekti, kad rengiamame dokumente būtų tinkamai atspindėta Europos liberalų pozicija. Leonidas Donskis R. Howitt parengtam pradiniam dokumento tekstui asmeniškai arba drauge su kolegomis iš ALDE frakcijos pateikė daugiau nei dvi dešimtis pakeitimų, dauguma kurių buvo įtraukti į balsavimui plenarinėje sesijoje pateikiamą dokumento projektą.

Kalbėdamas antradienį surengtose diskusijose dėl šio dokumento L. Donskis pasidžiaugė, kad EP frakcijos randa sutarimą dėl pačių ryškiausių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje: mirties bausmės, žudymų, kankinimų, saviraiškos, religijos laisvės pažeidimų, homoseksualių asmenų persekiojimo.

"Tačiau ateities iššūkis slypi mūsų sugebėjime identifikuoti bei kovoti su ne tokiais akivaizdžiais, ne taip aiškiai apibrėžtais, net subtiliais žmogaus teisių pažeidimais: tokiais kaip selektyvus teisingumas, politizuoti teismai, užslėpta korupcija, neteisėtas sekimas, piktnaudžiavimas psichiatrija, vyriausybių vykdomos kampanijos prieš disidentus bei žmogaus teisių gynėjus", - tolimesnius ES politikos žmogaus teisių srityje uždavinius savo kalboje akcentavo Leonidas Donskis. Šioms L. Donskio mintims savo komentaruose pritarė ir EP posėdyje viešėjusi ir su europarlamentarais žmogaus teisių padėtį aptarusi ES Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton.

EP liberalai teigiamai vertina tai, kad trečiadienį priimtame dokumente skiriamas pakankamas dėmesys internetui bei naujosioms komunikacijos priemonės. Jų iniciatyva į pranešimą įtraukti punktai, siekiantys užtikrinti, kad šie nauji kanalai būtų maksimaliai apsaugoti nuo autoritarinių režimų kontrolės ir jais galėtų kuo plačiau naudotis žmogaus teisių gynėjai trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, ES kompanijos, teikiančios interneto bei informacinių technologijų paslaugas, raginamos atkreipti dėmesį į tas valstybes, kurių jėgos institucijos nevengia kontroliuoti pilietinės visuomenės, apribodamos jos galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, bei nebendradarbiauti su tokių šalių vyriausybėmis.

Sveikintina ir tai, kad dokumento tekste nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas skatinama traktuoti kaip lygiavertes partneres, raginama žmogaus teisėms skirti lygiavertę vietą ES užsienio politikos darbotvarkėje, nustatyti konkrečius sankcijų mechanizmus žmogaus teises pažeidžiančioms šalims, į dokumento tekstą grąžinti punktai dėl homoseksualų teisių apsaugos bei reprodukcinės sveikatos. Taip pat į galutinį pranešimo tekstą vėl įtrauktas punktas, kuriame EP apgailestauja, kad kurios ES šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos JAV CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis, bei ragina ES institucijas reikalauti iš ES narių visapusiškų ir atvirų tyrimų šiuo klausimu.

Tačiau, nepaisant liberalų pasipriešinimo, į metinį pranešimą įtraukti punktai, skiriantys išskirtinį dėmesį krikščionių religinių mažumų padėčiai pasaulyje, tuo tarpu mažiau akcentuojant kitas religines mažumas bei religijos laisvę apskritai; taip pat keli punktai, išreiškiantys susirūpinimą dėl pavienių žmogaus teisių pažeidimų atskirose valstybėse ar regionuose, įvykusių ne aptariamu 2010-ųjų metų laikotarpiu, o šiais metais.

Armėnija ir Azerbaidžanas - derybų dėl asociacijos sutarties pusiaukelėje

Šioje plenarinėje sesijoje EP balsavo ir dar dėl vieno dokumento, prie kurio rengimo kaip savo frakcijos ALDE šešėlinis pranešėjas prisidėjo Leonidas Donskis. Įpusėjus deryboms tarp ES ir Armėnijos bei ES ir Azerbaidžano dėl asociacijos sutarčių Europos Parlamentas parengė ir trečiadienį plenarinėje sesijoje patvirtino savo rekomendacijas ES Tarybai, Europos Komisijai bei Europos išorės veiksmų tarnybai. Dokumente Europos Parlamento nariai įvertino derybų eigą bei akcentavo sritis bei klausimus, į kurias derėtų atkreipti daugiau dėmesio. Leonidas Donskis dirbo rengiant EP nuomonę dėl ES ir Armėnijos derybų, o pagrindinė pranešėja EP nuomonei dėl ES ir Azerbaidžano derybų buvo L. Donskio frakcijos kolegė suomė Anneli Jäätteenmäki.

Teikdamas savo pasiūlymus EP pozicijos dėl Armėnijos tekstui L. Donskis siekė atkreipti dėmesį į tas šios šalies ypatybes ir problemas, kurios ES narėms dažnai atrodo seniai išspręstos - pavyzdžiui, rinkos konkurencingumo užtikrinimas ES jau seniai yra kasdienybė, tuo tarpu Armėnijoje vis dar susiduriama su trukdžiais. Savo pateiktuose pasiūlymuose, kurie įtraukti į trečiadienį priimto dokumento tekstą, Leonidas Donskis taip pat akcentavo pilietinės visuomenės stiprinimo, korupcijos teismų ir teisėtvarkos sistemoje mažinimo būtinybę, pabrėžė, kad Armėnija iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto, nors ES siekia, kad visos jos partnerės jį ratifikuotų. Leonidas Donskis taip pat mano, kad į ES ir Armėnijos derybų dėl asociacijos sutarties eigą turi būti labiau įtraukti tiek Armėnijos nacionalinis parlamentas, tiek Europos Parlamentas - derybų šalių piliečių demokratiškai išrinktos asamblėjos.

2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl Dauno sindromu sergančių vaikų

Wed, 18 Apr 2012 00:00:00 +0300

Europos Parlamentas ,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A. kadangi apskaičiuota, jog tikimybė, kad vaikas gims su Dauno sindromu, yra 1 iš 600-1000;

B. kadangi Dauno sindromas yra viena dažniausiai pasitaikančių genetinių mokymosi sutrikimų priežasčių;

C. kadangi įgimtos anomalijos yra viena pagrindinių kūdikių mirtingumo ir ilgalaikės negalios priežasčių ir Dauno sindromu sergantys vaikai dažnai kenčia nuo daugybės įgimtų sutrikimų, iš kurių dažniausias - širdies ligos;

D. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje teigiama: "Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime";

E. kadangi ES ratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje išdėstyti visuotiniai minimalūs standartai, pagal kuriuos ginamos ir užtikrinamos įvairios pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės teisės;

1. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares:

- prisidėti prie Dauno sindromu sergančių vaikų socialinės įtraukties, vykdant sąmoningumą didinančias kampanijas nacionaliniu ir Europos lygiu; - skatinti visai Europai svarbius šios ligos gydymo mokslinius tyrimus; - parengti Europos masto strategiją, pagal kurią būtų ginamos Dauno sindromu sergančių vaikų teisės ES;

2. paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Komisijai, Tarybai ir atitinkamoms nacionalinės valdžios institucijoms.

Rašytinis pareiškimas, kurį pateikė George Sabin Cutaş, Vasilica Viorica Dăncilă, Norica Nicolai, Marc Tarabella ir Thomas Ulmer dėl Dauno sindromu sergančių vaikų, pasirašytas 386 narių.

2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo (2011/2315(INI))

Wed, 18 Apr 2012 00:00:00 +0300

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į vykstančias ES ir Armėnijos derybas dėl asociacijos susitarimo,

- atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl Armėnijos, kuriose patvirtinti derybų nurodymai,

- atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Armėnijos ir Europos Sąjungos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS),

- atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. bendrą deklaraciją dėl ES ir Armėnijos judumo partnerystės,

- atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 14 d. patvirtintą Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą ir 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą "Naujas požiūris į kintančią kaimynystę",

- atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją, paskelbtą 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime,

- atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Rytų partnerystės,

- atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją, paskelbtą 2011 m. rugsėjo 29-30 d. Varšuvoje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime,

- atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. ES ir Rytų kaimyninių šalių parlamentinės asamblėjos (Euronest) steigiamąjį aktą,

- atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 27 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Pietų Kaukazo,

- atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Armėnijos,

- atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją,

- atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos ir 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką,

- atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto ir 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

- atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tarybos sprendimą 2011/518/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais,

- atsižvelgdamas į Komisijos pažangos ataskaitą dėl Armėnijos, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d.,

- atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 6 d. surengtą trečiąjį ES ir Armėnijos dialogo žmogaus teisių klausimais ratą,

- atsižvelgdamas į visuotinę amnestiją, kurią 2011 m. gegužės 26 d. patvirtino Armėnijos parlamentas prezidento S. Sargsyano pasiūlymu,

- atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią 2008 m. lapkričio 2 d. Maskvoje pasirašė Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos Federacijos prezidentai,

- atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 23 d. Sočyje Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos Federacijos prezidentų pasirašytą bendrą deklaraciją,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0079/2012),

A. kadangi Rytų partneryste suteikiami politikos pagrindai dvišaliams santykiams stiprinti sudarant naujus asociacijos susitarimus ir atsižvelgiant į šalies partnerės konkrečią padėtį bei siekiamus tikslus, taip pat į ES strateginį suinteresuotumą šio regiono stabilumu ir demokratijos plėtra;

B. kadangi asociacijos susitarimai yra tinkamas pagrindas tvirčiau plėtoti santykius stiprinant politinę asociaciją, socialinę, ekonominę integraciją bei teisinį derinimą su ES, taip pat plėtoti kultūrinius ryšius;

C. kadangi šiuo atžvilgiu daugiašalis Rytų partnerystės aspektas papildo dvišalį aspektą ir yra nuo jo neatskiriamas, todėl turėtų būti plėtojamas kartu su vykstančiomis asociacijos susitarimų derybomis, kad būtų galima sudaryti sąlygas juos iki galo įgyvendinti ir nustatyti tikro regioninio bendradarbiavimo pagrindą, kaip numatyta pagal principus, kuriais grindžiama Europos kaimynystės politika;

D. kadangi aktyvus Armėnijos įsipareigojimas laikytis bendrųjų vertybių ir principų, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, yra būtinas, kad būtų galima tęsti procesą ir derybos bei tolesnis asociacijos susitarimo įgyvendinimas būtų sėkmingi;

E. kadangi Armėnijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė savo pasiryžimą laikytis šių vertybių ir nurodė Armėnijos europinius užmojus; kadangi, vertinant reformų spartą, šie pareiškimai ne visada atitiko tikrovę; kadangi aktyvus Armėnijos dalyvavimas daugiašaliame parlamentiniame bendradarbiavime pagal Euronest sistemą, apimantis keturias temines Rytų partnerystės platformas, yra geras įsipareigojimo laikytis Europos vertybių ir principų, kurių svarba pripažįstama plačiu Armėnijos visuomenės sutarimu, pavyzdys;

F. kadangi neišspręstas Kalnų Karabacho konfliktas kenkia Armėnijos ir Pietų Kaukazo regiono stabilumui ir vystymuisi; kadangi bendrame komunikate "Naujas požiūris į kintančią kaimynystę" ES pareiškė savo siekį labiau prisidėti sprendžiant Pietų Kaukazo konfliktą remiant esamas derybų formas ir siūlant naujas iniciatyvas aktyviau dalyvauti; kadangi ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze turi atlikti svarbų vaidmenį prisidedant prie taikaus konfliktų sprendimo regione;

G. kadangi okupavus trečiajai šaliai priklausančias teritorijas pažeidžiama tarptautinė teisė ir prieštaraujama pagrindiniams Europos kaimynystės politikos principams, todėl kyla pavojus visam Rytų partnerystės projektui;

H. kadangi gaunama didelį nerimą keliančių pranešimų apie neteisėtą Armėnijos karinių pajėgų veiklą okupuotose Azerbaidžano teritorijose, būtent reguliarius karinius manevrus, karinės ginkluotės bei personalo atnaujinimą ir gynybinių ešelonų išdėstymą į gilumą;

I. kadangi tinkamas artėjančių parlamento rinkimų, kurie turi įvykti 2012 m. gegužės 6 d., surengimas pagal tarptautinius ir Europos standartus bus labai svarbus ES ir Armėnijos santykių plėtojimui ir kadangi rinkimai turi būti surengti pagal naująjį Armėnijos rinkimų įstatymą;

J. kadangi derybos dėl ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo vyko tinkamu tempu ir suteikė paskatą vidaus reformai;

1. teikia šias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai; institucijos turėtų:

a) užtikrinti, kad asociacijos susitarimas būtų išsamus ir pažangus pagrindas ateityje plėtoti santykius su Armėnija, toks, kuriuo stiprinama politinė asociacija, ekonominė konvergencija ir teisinis derinimas; b) užtikrinti, kad ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo sudarymas, remiantis 2010 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliucijoje dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją pateiktais reikalavimais ir visais ESBO Minsko grupės pagrindiniais principais, įtvirtintais 2009 m. liepos 10 d. paskelbtais "Aquila" bendrame pareiškime, būtų susietas su esmine pažanga siekiant išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą, įskaitant, pavyzdžiui, pasitikėjimo stiprinimo priemones, kaip antai bendrą demilitarizavimą, snaiperių atitraukimą iš kontaktinės linijos, Armėnijos pajėgų atitraukimą iš visų Kalnų Karabachą supančių okupuotų Azerbaidžano teritorijų ir laipsnišką šių teritorijų grąžinimą kontroliuoti Azerbaidžanui, taip pat aktyvias incidentų prevencijos priemones ir paliaubų pažeidimo kontaktinėje linijoje tyrimus, visų šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių teisę grįžti į savo gimtąsias vietas bei namus ir tarptautinio saugumo garantijas, kurios apimtų tikrą daugiašalę taikos palaikymo operaciją, siekiant sudaryti tinkamas sutartas sąlygas būsimam teisiškai privalomam valios išreiškimui dėl galutinio Kalnų Karabacho statuso; c) pabrėžti didžiulę demokratinių, skaidrių, laisvų, sąžiningų ir konkurencingų rinkimų svarbą, kurie ne tik sklandžiai vyktų rinkimų dieną 2012 m. gegužės mėn., bet kuriais taip pat būtų užtikrinama įvairovė, politinio diskurso bei žodžio laisvė, vienodos visų politinių jėgų galimybės naudotis pagrindine transliuojamąja žiniasklaida ir susirinkimų bei judėjimo laisvė per visą procesą iki rinkimų ir po jų; pabrėžia, kad reikėtų suteikti ES delegacijai Armėnijoje reikiamus išteklius siekiant padidinti ES indėlį gerinant rinkimų procesų kokybę; gerai įvertinti naujo Armėnijos rinkimų įstatymo, kuris atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir rekomendacijas, priėmimą; d) pabrėžti, kad labai svarbu iki galo atlikti skaidrų, nepriklausomą ir nešališką 2008 m. kovo 1 d. įvykių tyrimą, įskaitant nepriklausomą policijos intervencijos išvaikant demonstraciją tyrimą; e) pripažinti Armėnijos europinius siekius ir laikyti juos vertingu svertu bei būtinu katalizatoriumi įgyvendinant reformas ir siekiant visuomenės pritarimo šioms reformoms, kuriomis siekiama stiprinti Armėnijos įsipareigojimą dėl bendrų vertybių ir teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo; f) įtraukti į asociacijos susitarimą aukščiausius tarptautinius ir Europos standartus atspindinčias sąlygas ir kriterijus dėl žmogaus teisių apsaugos ir rėmimo, kuo labiau išnaudojant Europos Tarybos ir ESBO struktūras ir vykstantį ES ir Armėnijos dialogą žmogaus teisių klausimais; g) asociacijos susitarime pabrėžti, kad svarbu užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant susirinkimų ir asociacijų laisvę, pilietinės visuomenės vystymąsi, teisės viršenybę, nuolatinę kovą su korupcija, užtikrinant rinkos konkurencingumą, ir žiniasklaidos nepriklausomumą; h) raginti Armėnijos valdžios institucijas priimti kovos su diskriminacija teisės aktus, kuriais visose srityse draudžiama diskriminacija dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės; i) raginti Armėnijos valdžios institucijas naujomis pastangomis tęsti šalyje teisinę reformą; j) raginti Armėnijos valdžios institucijas toliau stiprinti žmogaus teisių gynėjo tarnybą, visų pirma jam teikiant papildomus finansinius bei žmogiškuosius išteklius ir remiant naujai įsteigtus regioninius biurus; užtikrinti, kad parama tokioms institucijoms, kaip žmogaus teisių gynėjo tarnyba, būtų proporcingai derinama su parama pilietinės visuomenės organizacijoms; k) ypač pabrėžti teismų nepriklausomumo, skaidrių viešųjų pirkimų procedūrų, politikos atskyrimo nuo verslo ir būtinybės išardyti oligarchines ekonomikos struktūras, patikimų teismo procesų, kuriais užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas ir visų piliečių teisė kreiptis į teismą, saugios tiriamosios žurnalistikos aplinkos ir galimybės naudotis informacija, nepriklausoma bei socialine žiniasklaida ir visų formų kankinimo bei blogo elgesio sulaikymo centruose nutraukimo svarbą; raginti Armėnijos vyriausybę visomis pastangomis siekti ir toliau laikytis ES geriausiosios patirties ir rekomendacijų šiose srityse; l) pabrėžti svarbą, kurią Europos Komisija teikia korupcijos Rytų partnerystės šalyse prevencijai ir kovai su ja, ypač atsižvelgdamos į 2011 m. gruodžio 13 ir 14 d. 3135-ojo Tarybos posėdžio išvadas dėl Rytų partnerystės bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje; m) pabrėžti ryšį tarp teisėsaugos institucijų reformos šalyse partnerėse ir priemonių, skirtų kovai su finansiniais nusikaltimais, korupcija, pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu; n) pabrėžti būtinybę kovoti su teisėsaugos institucijų pareigūnų ir policijos nebaudžiamumu, be kita ko, užtikrinant išsamų kankinimo ir teisių pažeidimų įkalinimo įstaigose ir uždarose institucijose tyrimą; o) užtikrinti, kad Armėnijos pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos būtų reguliariai ir nuolat konsultuojamos per visą asociacijos susitarimo derybų procesą ir kad prireikus būtų atkreipiamas dėmesys ir atsižvelgiama į jų rekomendacijas; p) užtikrinti, kad asociacijos susitarimas atitiktų tarptautinės teisės principus, ypač apibrėžtus JT chartijoje, Helsinkio baigiamajame akte ir ESBO sistemoje, o būtent jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo ir apsisprendimo teisės principus; q) visoms šalims priminti, kad negali būti alternatyvos taikiam Kalnų Karabacho konflikto sprendimui; pabrėžiti, kad bet koks grasinimas naudoti jėgą kenkia bendroms tarptautinės bendruomenės pastangoms; r) raginti Armėniją ir Azerbaidžaną imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių palei fronto linijas, įskaitant snaiperių atitraukimą iš kontaktinės linijos (pagal ESBO rekomendacijas), visos artilerijos atitraukimą ir naudojimo nutraukimą, smarkų ESBO stebėtojų skaičiaus padidinimą kaip laikinąją priemonę tol, kol įgyvendinant taikos susitarimą bus dislokuotos JT įgaliotos daugiašalės taikos palaikymo pajėgos; raginti Armėniją nustoti siuntus tarnauti Kalnų Karabache reguliariosios kariuomenės šauktinius; s) stiprinti Europos Sąjungos konfliktų sprendimo ir tarpininkavimo pajėgumą, be kita ko, didindamos paramą Minsko grupės pastangoms ir siūlydamos imtis aktyvesnio ir tvirtesnio vaidmens remiant pasitikėjimo kūrimo priemonių įgyvendinimą ir didinant konflikto šalių tarpusavio pasitikėjimą, be kitų priemonių skatindamos intensyvesnį derybų procesą ir joms padėdamos ES finansuojamais pasitikėjimo stiprinimo projektais, kuriais siekiama didinti visuomenės paramą abipusėms nuolaidoms ir taikiam ginčų sprendimui, taip pat teikdamos paramą humanitarinėms programoms konflikto paveiktose zonose, ypač minų šalinimo veiklai; t) raginti, kad ES atliktų svarbesnį vaidmenį sprendžiant konfliktą Kalnų Karabache, remdama pasitikėjimo stiprinimo priemonių, kuriomis bus suburiamos Armėnijos ir Azerbaidžano bendruomenės ir skleidžiamos visų šalių taikos, susitaikymo ir pasitikėjimo idėjos, įgyvendinimą; pabrėžti, kad Armėnija ir Azerbaidžanas turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad bet koks Minsko grupėje priimamas sprendimas siekiant įtvirtinti taikų Kalnų Karabacho konflikto išsprendimą būtų įvykdytas visapusiškai ir laiku; pabrėžti, kad reikia suteikti ES atstovams besąlygišką galimybę patekti į Kalnų Karabachą ir aplinkinius okupuotus regionus; u) apsvarstyti ES dalyvavimą ESBO Minsko grupėje siekiant padidinti ES aktyvumą sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą; v) stiprinti Europos Sąjungos konfliktų sprendimo pajėgumą Pietų Kaukaze, be kita ko, remiant Minsko grupės pastangas ir šalinant kliūtis pasitikėjimo stiprinimo priemonėms įgyvendinti, kaip sutarė Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentai; pabrėžti būtinybę kuo greičiau taikiai išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą remiantis tarptautinės teisės principais ir šioje sistemoje patvirtintais sprendimais bei dokumentais; w) raginti visus konflikto išorės subjektus parodyti gerą valią ir prisidėti prie skubaus ir taikaus šio konflikto sprendimo; x) raginti ir Azerbaidžano lyderius elgtis atsakingai, sušvelninti pareiškimus ir susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių deklaracijų, kad būtų galima sudaryti sąlygas tikram dialogui visais visuomenės lygmenimis ir veiksmingų pasitikėjimo stiprinimo priemonių pagrindą; y) išreikšti susirūpinimą dėl karinio potencialo regione didinimo, ypač dėl didelių Armėnijos karinių išlaidų, dėl kurių mažiau išteklių skiriama svarbesniems klausimams, pvz., skurdo mažinimui, socialinei apsaugai ir ekonominei plėtrai, ir raginti valstybes nares, laikantis 1992 m. vasario mėn. ESBO prašymo, nutraukti ginklų ir amunicijos tiekimą Azerbaidžanui ir Armėnijai iki tol, kol bus sutarta dėl visapusiško sprendimo ir jį pasirašys abi šalys; z) šiuo atžvilgiu pažymėti, kad reikia ištirti pranešimus apie Armėnijos valdžios institucijų vykdomą gyvenviečių statybos politiką siekiant padidinti armėnų skaičių okupuotose Kalnų Karabacho teritorijose; aa) pabrėžti, kad svarbu ratifikuoti protokolus, kuriuos pasirašė Armėnija ir Turkija 2009 m. Ciuriche, ir dėti daugiau pastangų skatinant santykių normalizavimą bei toliau atverti sienas be jokių išankstinių sąlygų; palankiai vertinti sprendimą pradėti derybas dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA), šiuo atžvilgiu pabrėžti, kad nepriimtina nuolat uždaryta siena tarp šalių, siekiančių ES narystės arba asociacijos su ja, ir raginti pakeisti šią padėtį; ab) raginti Armėniją stengtis suderinti Iranui taikomą politiką su ES požiūriu į šią šalį; ac) pabrėžti būtinybę asociacijos susitarimą naudoti kaip priemonę regioninei sąveikai ir bendradarbiavimui skatinti; pabrėžti viena kitą stiprinančias sąsajas tarp demokratinės pliuralistinės plėtros ir konfliktų sprendimo; ypač pabrėžti sąsajų transporto ir energetikos srityje kūrimo svarbą; raginti visas šalis visapusiškai dalyvauti daugiašaliame Rytų partnerystės bendradarbiavimo procese nesusiejant jo su konfliktais; ad) ieškoti būdų skatinti dialogą ir regioninį bendradarbiavimą remdamos tokias organizacijas, kaip Regiono aplinkos apsaugos centras (RAAC), įgyvendindamos bendrus tarpvalstybinius projektus, į kuriuos įtraukiamos Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos NVO, vietos bendruomenės ir suinteresuotieji subjektai; ae) raginti Armėniją nedelsiant ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir taip žengti būtiną žingsnį siekiant suderinti nacionalinės teisės aktus su tarptautiniais Europos Sąjungos šalių pripažintais teisminiais susitarimais; af) raginti Armėnijos valdžios institucijas pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo ir Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų; ag) pabrėžti judumo svarbą remiant Europos integraciją; derybose dėl vizų išdavimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų jaunimo ir mokslininkų judumą laikyti prioritetu; raginti Armėniją gerinti nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas aukštasis mokslas, ypatingą dėmesį skiriant mokslo laipsnių sinchronizavimo procedūroms ir teisiniam studentų stažuočių reglamentavimui atsižvelgiant į Bolonijos procesą; užtikrinti, kad nuostatos dėl prieglobsčio visiškai atitiktų tarptautines prievoles bei įsipareigojimus ir ES standartus; ah) užtikrinti skaidrų viešųjų finansų valdymą ir viešųjų pirkimų teisės aktų gerinimą siekdamos užtikrinti gerą valdymą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą; ai) skatinti visapusišką ES ir Armėnijos sektorių bendradarbiavimą; ypač gerai išaiškinti reguliavimo konvergencijos naudą ir nuolat ją skatinti šioje srityje ir šiuo tikslu teikti reikiamą finansinę bei techninę pagalbą; aj) palankiai vertinti ES geriausios patirties ir ES rekomendacijų taikymą Armėnijoje rengiant nacionalinius darbo planus teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, ypač pabrėžti apčiuopiamus rezultatus migracijos sektoriuje, pasiektus pasirašius bendrą deklaraciją dėl judumo partnerystės; ak) imtis reikiamų veiksmų į asociacijos susitarimą įtraukti nuostatas, pagal kurias Armėnija galėtų dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrose, kurios yra pagrindinė Europos integracijos rėmimo visais lygmenimis priemonė; al) pabrėžti tvarios ekonomikos būtinybę, drauge remiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą pagal ES kovos su klimato kaita tikslus; užtikrinti, kad energetikos sektoriaus plėtra būtų vykdoma pagal ES aplinkos apsaugos standartus ir laikantis JT konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija); am) pakartoti reikalavimą iki 2016 m. nutraukti Mecamoro branduolinės elektrinės eksploatavimą, nes jos negalima modernizuoti taip, kad atitiktų dabartinius pripažintus tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus; an) suteikti reikiamą techninę paramą, kad būtų galima skubiai pradėti derybas dėl visų asociacijos susitarimo aspektų, užtikrinti, kad būtų nuosekliai tęsiamos neseniai pradėtos derybos dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA); ao) įtraukti į asociacijos susitarimą stiprų parlamentinį aspektą, kuriuo numatomas visapusiškas Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos ir Europos Parlamento įtraukimas į susitarimo įgyvendinimą ir įgyvendinimo stebėseną; techniškai ir finansiškai padėti Armėnijos parlamentui visapusiškai plėtoti savo konstitucines funkcijas, įstaigas ir tarnybas, įskaitant pilnaverčių nuolatinių komitetų įsteigimą ir geresnį bendravimą su pilietine visuomene; reguliariai teikti Europos Parlamentui informaciją apie esamą derybų proceso padėtį; ap) įtraukti į asociacijos susitarimą aiškius jo įgyvendinimo kriterijus ir numatyti stebėsenos priemones, įskaitant reguliarių ataskaitų Europos Parlamentui teikimą; aq) suteikti tikslingesnę finansinę ir techninę paramą Armėnijai siekiant užtikrinti, kad ši galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus derybose dėl asociacijos susitarimo, ir iki galo juos įgyvendinti, toliau teikdama išsamias institucijų kūrimo programas, taip pat tokiose srityse, kaip valstybės tarnyba ir teismų sistemos reforma; ar) raginti Armėnijos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti aukšto lygio ES patariamosios grupės kompetencija derybose ir įgyvendinimo procese, taip pat visapusiškai informuoti ES patarėjus apie integruoto sienų valdymo pagal Rytų partnerystę pavyzdinės iniciatyvos grupės veiklą; apsvarstyti galimybę teikti tokią paramą visiems Rytų partneriams; as) pripažinti Armėnijos plataus užmojo reformos darbotvarkę pagal Rytų partnerystę ir teikti tinkamą paramą pagal principą "daugiau už daugiau", atsižvelgdamos į reformų spartą ir vertindamos demokratijos ir žmogaus teisių rodiklius; at) remiantis bendru komunikatu "Naujas požiūris į kintančią kaimynystę", padidinti ES paramą Armėnijos pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos galėtų vykdyti reformų ir įsipareigojimų vidaus stebėseną, taip pat užtikrinti, kad vyriausybė tinkamiau atsiskaitytų už šias reformas ir įsipareigojimus; au) skatinti ES derybų grupę toliau sėkmingai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir, kaip numatyta SESV 218 straipsnio 10 dalyje, nuolat teikti jam grįžtamąją informaciją, pagrįstą dokumentais apie padarytą pažangą, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai būtų informuojamas visais proceso etapais;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Armėnijai.