Įprasta teisėkūros procedūra, kaip jau sako pavadinimas, yra pagrindinė ES sprendimų priėmimo proceso teisėkūros procedūra. Ji buvo įtvirtinta 1992 m. Mastrichto sutartyje kaip „bendro sprendimo procedūra“ ir sustiprinta vėlesniais Sutarčių pakeitimais. Procedūra grindžiama pariteto principu ir ja siekiama užtikrinti, kad nė viena iš sprendimus priimančių institucijų (Europos Parlamentas ir Taryba) negalėtų savarankiškai priimti teisės aktų, negavusi kitos sutikimo. Ši procedūra taikoma priimant daugumą teisės aktų, reglamentuojančių daugelį politikos sričių, kuriuose ES gali imtis veiksmų, kaip antai vidaus rinka ir ekonomikos valdysena, laisvas darbuotojų judėjimas, žemės ūkis, regionų ir socialinės plėtros politika, teisingumas ir vidaus reikalai, švietimas, kultūra ir kt.