NAUJIENŲ CENTRAS VEIKLA BENDRADARBIAVIMAS MINTYS IR AFORIZMAI APIE L. DONSKĮ SUSISIEKIME
Struktura
Naujienos  atgal
1
Siųsti draugui Dalintis Tweeter Dalintis Facebook
Vasario 17, 2012

Šią savaitę Europos Parlamento nariai susirinko į eilinę plenarinę sesiją Strasbūre. Jos darbotvarkėje – būdų skatinti ekonomikos augimą Graikijoje paieškos, diskusijos su naujuoju Italijos premjeru Mario Monti, jaunimo nedarbo problemos, žmogaus teisių pažeidimai ir daugelis kitų temų. Europarlamentarai taip pat priėmė dvi svarbias rezoliucijas dėl Vengrijos bei Rusijos, kurias jau buvo aptarę diskusijose ankstesnėse plenarinėse sesijose.

Pirmadienį pradėdamas sesiją naujasis EP pirmininkas Martinas Schulzas atkreipė dėmesį į kelis nerimą keliančius įvykius pasaulyje bei Europoje. Vienas jų – Nyderlanduose startavęs tinklapis, skirtas anoniminiams skundams apie šioje šalyje dirbančius Rytų europiečius skelbti. Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos lyderis Guy Verhofstadt savo pareiškime taip pat pasmerkė Olandijos laisvės partijos (PVV) poelgį įsteigti tokį portalą ir pareikalavo nedelsiant jį uždaryti.

 

EP frakcijų nuomonės dėl Vengrijos išsiskyrė

Po sausio mėnesį Strasbūre vykusių karštų diskusijų su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu dėl naujosios šalies konstitucijos, kuri galimai pažeidžia ES teisės aktus bei kelia grėsmę pagrindinėms Bendrijos vertybėms, europarlamentarai ketvirtadienį balsavo dėl EP nuomonės šiuo klausimu. Kadangi vieningos pozicijos EP frakcijoms pasiekti nepavyko, viso buvo pateikti trys rezoliucijos variantai: bendras liberalų (ALDE), Žaliųjų, socialistų (S&D) bei kairiųjų (GUE) tekstas bei atskiri Europos liaudies partijos (EPP) bei konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijų pasiūlymai.

Didžiausia EP politinė grupė EPP, kuriai priklauso ir valdančiosios V. Orbáno „Fidesz“ partijos atstovai, lakoniškame savo rezoliucijos tekste nepritaria „nepagrįstiems išpuoliams prieš Vengriją abejojant Vengrijos vyriausybės demokratiniais įsipareigojimais“ bei „tvirtina, jog Europos Komisija turi atlikti objektyvią ir faktais pagrįstą analizę“. Tuo tarpu jungtiniame keturių frakcijų pasiūlyme reiškiamas didelis susirūpinimas tuo, „kaip Vengrijoje įtvirtinama demokratija ir teisinė valstybė, užtikrinamos ir ginamos žmogaus ir socialinės teisės, įgyvendinama kontrolės ir pusiausvyros sistema, užtikrinama lygybė ir nediskriminavimas“. Rezoliucijos projekte taip pat  įvardijami Vengrijos įstatymai, kurie gali pažeisti ES teisės aktus bei paminti pagrindines ES vertybes bei normas, o Europos Komisija kaip ES sutarčių sergėtoja raginama atidžiai stebėti minėtųjų įstatymų galimus pakeitimus ir įgyvendinimą, jų atitikimą Europos sutarčių turiniui ir prasmei bei atlikti išsamų tyrimą siekiant tai užtikrinti. Pastarasis rezoliucijos variantas ketvirtadienio posėdyje priimtas 315 europarlamentarų balsais.

„Šio balsavimo rezultatai apgynė Vengrijos bei kitus ES piliečius, patiriančius panašias grėsmes savo laisvėms“, - po balsavimo sakė ALDE lyderis Guy Verhofstadt.

 

Rinkimai Rusijoje – progreso nepastebėta

Trumpojoje plenarinėje sesijoje Briuselyje prieš dvi savaites surengę diskusijas dėl padėties Rusijoje po Dūmos rinkimų ir artėjant prezidento rinkimams, ketvirtadienį europarlamentarai priėmė rezoliuciją šia tema. Joje konstatuojama, kad 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimuose į Dūmą nesilaikyta laisvų ir sąžiningų rinkimų standartų, o rinkimai pasižymėjo valstybės ir valdančiosios partijos neatskyrimu, procedūriniais pažeidimais, akivaizdžiomis manipuliacijomis ir rinkimų administracijos nepriklausomumo stoka. Europos Parlamentas rezoliucijoje primena savo nesenus raginimus panaikinti Dūmos rinkimų rezultatus ir skatina Rusijos valdžios institucijas skaidriai tirti visus pranešimus apie klastojimus, siekiant nubausti visus už tai atsakingus asmenis ir iš naujo surengti balsavimą, jei būtų įrodyta, kad buvo neteisėtų veiksmų.

Rezoliucijoje taip pat akcentuojama, kad politinių partijų ir kandidatų registravimo apribojimai varžo politinę konkurenciją ir pliuralizmą Rusijoje, ir tai buvo vienas iš svarbiausių Dūmos rinkimų trūkumų. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad artėjant šių metų kovo 4 dieną vyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams, situacija negerėja – opozicijos kandidatams, tarp jų ir „Jabloko“ lyderiui Grigorijui Javlinskiui, neleista kandidatuoti.  

Rezoliucijoje dar kartą primenama kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio byla bei raginama kuo greičiau išsiaiškinti šios tragiškos mirties aplinkybes ir nubausti kaltus asmenis, taip pat kritikuojami Rusijos įstatymai, ribojantys pilietinių organizacijų, religinių bendruomenių veiklą.

 

EP išlieka kategoriškas mirties bausmės atžvilgiu

Dvi iš trijų skubos tvarką teikiamų rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje šioje plenarinėje sesijoje išreiškė Europos Parlamento susirūpinimą dėl tebesitęsiančios mirties bausmių vykdymo praktikos. Europos Sąjunga tvirtai siekia mirties bausmės moratoriumo visame pasaulyje – visose Europos šalyse mirties bausmė nebevykdoma, o paskutinė aukščiausiąją bausmę tebetaikanti senojo žemyno valstybė yra Baltarusija. Mirties bausme dėl tariamai įvykdytų teroristinių išpuolių pernai lapkritį nuteisti Dzmitrijus Kanavalavas ir Vladzislavas Kovaliovas. Europarlamentarai ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ne tik reiškia susirūpinimą nesąžiningu jų teismo procesu, bet ir smerkia šiems asmenims paskelbtą mirties nuosprendį bei primygtinai ragina A. Lukašenko patenkinti abiejų vyrų malonės prašymą bei paskelbti moratoriumą visiems mirties bausmės nuosprendžiams bei jų įgyvendinimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mirties bausmė Baltarusijoje išlieka valstybine paslaptimi, bausmės įgyvendinimo data mirties bausme nuteistiems kaliniams, nuteistųjų šeimoms bei visuomenei yra nežinoma, ji įvykdoma slaptai sušaudant, sušaudytojo kūnas nėra atiduodamas artimiesiems palaidoti, o palaidojimo vieta yra slapta.

Europarlamentarai ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą ir tuo, kad Japonijos, kur praėjusiais metais pirmą kartą po 1993 metų nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė, naujasis Teisingumo ministras Toshio Ogawa pareiškė nenori tęsti savo pirmtako Hiraoka Hideo vykdytos atsargios politikos ir yra pasirengęs vėl pasirašyti mirties bausmės nuosprendžius.

Leonidas Donskis buvo abiejų  minėtųjų rezoliucijų teikėjas nuo savo frakcijos ALDE. Europarlamentaras taip pat atstovavo savo frakcijai rengiant šioje plenarinėje sesijoje priimtą rezoliuciją dėl artėjančios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos, prasidėsiančios vasario pabaigoje. Rezoliucijoje Europos Parlamentas išsako savo poziciją dėl sesijos darbotvarkės bei aktualiausių žmogaus teisių klausimų pasaulyje. ALDE frakcija rengiant dokumento tekstą daugiausia dėmesio skyrė Libijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje klausimui, žmogaus teisių pažeidimams Egipte bei Sirijoje, o taip pat drauge su EPP frakcija į rezoliuciją įtraukė punktą, atkreipiantį dėmesį į nuolatinius religijos bei išraiškos laisvės pažeidimus Tibete bei tą faktą, kad protestuodami prieš nesibaigiančius jų teisių ir laisvių pažeidimus, tibetiečiai ryžtasi kraštutiniams poelgiams – pavyzdžiui, susideginimui.



  Balandis 2014  
P A T K P Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        
 
RSS
LT
EN
FR
DARBOTVARKĖ
Paieška
Registracija naujienlaiškiui
Bendraukime
 
 
 
 
 
Bičiuliai
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kad Europos Parlamente registruoti 4322 lobistai, atstovaujantys 1699 organizacijoms? (Tęsti...)

EP žodynas
Rezoliucijos skubos tvarka (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net

Sprendimas: Intesp@

 
 
     
POLITIKAS VISUOMENĖS VEIKĖJAS AKADEMIKAS