NAUJIENŲ CENTRAS VEIKLA BENDRADARBIAVIMAS MINTYS IR AFORIZMAI APIE L. DONSKĮ SUSISIEKIME
Struktura
 atgal
„Mažasis patirties žemėlapis: mintys ir aforizmai"

„Sėkmė niekada nėra galutinė. Tikroji nesėkmė nėra fatališka. Jei mums kažkas iš tikrųjų nepavyksta – kažkas, ką mes patys darėme, o ne tai, kas mums buvo pramogų industrijos primesta kaip privalomas vaidmuo, – mes liekame nors truputį išmintingesni ir brandesni. Tiesa, padaugėja liūdesio. Bet nuo to mes juk nenustojame tikėję savo darbo ir pasirinkimo prasmingumu.“

„Gyvenimas yra it fortepijonas, kuriuo mes pradedame išgauti autentišką garsą ir priartėjame prie jo skambesio gelmės tada, kai mūsų laikas pasaulyje baigiasi.“

„Ar nugyventi metai yra argumentas diskusijoje? Ne. Galima likti aklam ir kurčiam gyvenimo pamokoms. Išmintis ir kilnumas nebūtinai yra susiję su amžiumi ir greičiausiai nuo jo net nepriklauso. Seno meistro gebėjimas nusilenkti jaunam meistrui yra ne tik jų abiejų bendros etikos ir elgesio kodekso ženklas, bet ir pripažinimas, kad nusilenkiama trečiam – kažkam, kas aukščiau už juos abu. Tai gali būti Dievas, moralinis principas ar sąžinė. Nusilenkimas tam, kas įprasmina gyvenimą ir kas leidžia mums išlikti savimi, ir yra gyvenimo vertės pojūčio apraiška.“

„Gyvenimas prabėga tada, kada mes ruošiamės pradėti jį gyventi – o ruoštis juk nėra kam. Tai tas pats, kas kalbant ruoštis mąstyti ir kalbėti. Nėra vertingų ar nevertingų gyvenimo segmentų. Yra tik juos sujungianti buvimo prasmės pastanga, kuri yra neįmanoma be vaizduotės ir svajonės. Reikia nors akimirką pasijusti nemirtingu, kad išdrįstum svajoti, mąstyti ir būti savimi.“

„Myli tą, ką bijai prarasti, o su aistra darai tai, kas gali bet kada nutrūkti.“

„Muzikantai kartais siūlo savo mokiniams groti taip, tarsi jie grotų paskutinį kartą gyvenime. Tik tada žmonės tave išgirs ir patikės tavimi. Jei grodamas galvosi apie kitą atlikimą, nebus nei šio, nei kito karto. Taip ir su gyvenimu. Gyvenimą reikia gyventi suvokiant, jog jis gali bet kada nutrūkti. Todėl niekšybėms arba klaidoms pripažinti bei atitaisyti kada nors vėliau mes galime tiesiog nebeturėti laiko.“

„Mes esame lieptelis tarp begalinės svajonės ir žaibiškai prabėgančios gyvenimo dienos.“

„Jėga yra gyva tik išoriniais savo pasireiškimais. Galia, priešingai, ištirpdo save civilizacijos formose. Skirtumas tarp ginkluoto nusikaltėlio ar kovotojo agresyvaus žvilgsnio ir jo kostiumuoto šeimininko, šypsena ar akimis nurodančio, ką jo pavaldinys turi daryti, ir yra skirtumas tarp jėgos ir galios. Tai skirtumas tarp šūvio ir nosinaitės, kuri nurodo, kada jis turi nuaidėti.“

„Gal ir galima sutikti su logika, teigiančia, jog už savo nusikaltimus neatgailaujantis niekšas turi būti likviduotas, bet visada lieka pavojus, kad keršto ir prievartos metu pats tapsi niekšu ir tik padidinsi jų skaičių, užuot jį sumažinęs.“

„Niekšybė nėra nedori tikslai, kaip kartais neteisingai manoma. Visi mes nors kartą esame pagalvoję apie nusikaltimą arba, pridursiu nuo savęs, bent jau pafantazavę apie tai, ko neturėtume daryti. Niekšybė yra priemonių naudojimas, nesustojant prieš jokias, net ir pačias niekingiausias. O priešo naikinimas verčia imtis priemonių, kurių naudojimas gali mus sunaikinti ir paskandinti jėgos sraute. Patekę į jėgos pasaulį, mes privalėsime jame likti, nes mums bus primestas jo logikos veikimas – savęs išsaugojimo būtinybė ir keršto sau baimė.“

„Mums neretai atrodo, kad valdžia žmogų gadina palengva ir laipsniškai. Netiesa. Ji sugadina jį žaibiškai, tik žmogus kurį laiką dar stebi savo aplinką ir neskuba prabilti savo tikrąja intonacija bei apnuoginti savo tikrąsias vertybes bei gyvenimo tiesas.“

„Puikų ir taiklų lordo Actono aforizmą man knieti perfrazuoti – „Valdžia apnuogina, o absoliuti valdžia apnuogina absoliučiai“. Tikra tiesa, patvirtinta psichologų ir sociologų studijų, kad dėl staiga įvykusių pokyčių žmogaus gyvenime įvyksta ir dideli asmenybės pokyčiai – sukilėlis ir maištininkas tampa diktatoriumi, teisingas ir doras žmogus nustoja taręsis su senais draugais ir aklai pasikliauja tik saujele pataikūnų ir intrigantų, didelių tikslų siekiantis ir per juos šalia esančių savo artimųjų bei draugų nematantis lyderis už visas savo nesėkmes pradeda kaltinti būtent savo tyliai kenčiančius artimuosius ir draugus, o ne pernelyg ambicingus ir pavojingus savo tikslus.“

„Ar gali valdžia gadinti ir kilnų žmogų? Išskyrus itin retus atvejus, kada žmogų gelbsti geras humoro jausmas ir perdėtai rimtas savęs netraktavimas, gali ir gadina. Atsiranda pagunda tapatinti dorybes su pačia galia, o tiesą su jėga. Valdžia žmogų neišvengiamai išplėšia iš to, ką pavadinčiau natūralia socialine aplinka – valdžia, skirtingai nuo partneriškų ir kolegialių santykių, visada remiasi galios asimetrija ir savaime deformuoja net tikrų bičiulių santykius, jei jie sąmoningai nepasitraukia iš galios lauko. Net jei tu neteisus, bet reprezentuoji instituciją ar net visą šalį, iškyla grėsmė, kad tu susitapatinsi su tuo, ką reprezentuoji, ir nesuprasi, kad esi kritikuojamas tu ir tik tu, o ne tavo šalis, tauta ar jos istorija.“

„Karo logika yra tokia, kad jėga virsta tiesa. Kaip ir suabsoliutinta valdžia, karo pergalė tarp jėgos ir tiesos deda lygybės ženklą.“

„Variacija Milano Kunderos tema: globalizacija – galutinai žlugusi viltis, kad kažkur toli dar egzistuoja gera šalis, kurioje galima nuo visko pasislėpti ir būti laimingam.“

„Žmogus gimsta neturėdamas nei laisvės, nei tautybės; jo gyvenimas šiuos dalykus arba sujungia, arba išskiria.“

„Žmogus negimsta laisvas, gimęs jis tėra atvira laisvės ir nelaisvės galimybė; bet tai nereiškia, kad dėl to jį reikia pavergti ir neleisti jam būti laisvam.“

„Tapatybė – trapi svajonė apie panašumą į tuos, su kuriais nori tapatintis, ir sykiu apie savo unikalius skirtumus nuo jų.“

„Neapykanta – nepakeliamas dvilypumas, vienu metu svajojant apie pražūtį kažko, ko egzistavimo negali pakelti, ir sykiu slapta trokštant, kad tas kažkas liktų ir neapleistų tavęs, taip apsaugodamas tave nuo tuštumos ir beprasmybės.“

„Politinis absoliutizmas ir fanatizmas yra broliai dvyniai. Tik nežabotas galios ir dominavimo geismas gali sukelti norą kitus paversti savimi. Tai tas pats, kas kitus žmones traktuoti kaip mūsų valios aktų išraiškas arba svetimos, t.y. mūsų individualybės skleidėjus.“

„Už tariamos suaugusiųjų meilės jaunimui neretai slypi brandžių ir suaugusių žmonių ar tiesiog kitaip mąstančių varžovų baimė.“

„Jauno žmogaus įsitikinimas, kad jis žino, kas yra senatvė, savo žaviu naivumu primena vyro iliuziją, kad jis žino, kas yra moteris. Jie mato, o ne žino. Galima matyti nežinant ir žinoti nematant.“

„Juokų laidymas neužsičiaupiant, lygiai kaip ir tyla, yra tobula kaukė – tiek protingo, tiek kvailio.“

„Kas slypi už nepaliaujamo biurokratijos didėjimo ir vis stiprėjančio tikėjimo jos būtinumu? Niekas daugiau, išskyrus fundamentalų, kone viduramžišką nepasitikėjimą individu, lydimą visiško pasikliovimo institucine kontrole.“

„Idealizmas – į ateitį nukreiptas realizmas.“

„Nedidelės šalies politikas yra tiesiog pasmerktas laisvės ir tapatybės politikai, nes į galios lauką jis paprasčiausiai nepatenka.“

„Politiko šalies galia ir įtaka jo tarptautinei sėkmei yra tiek pat lemtinga, kiek diktatūros brutalumo mastas – jos aukų žinomumui pasaulyje. Galia savaime išgarsina savo herojus ir aukas. Sunkiausia yra mažos šalies vadams ir jos antidemokratinės politikos aukoms.“

„Jaunas konservatorius – ankstyvas mizantropas. Senas socialistas – pavėlavęs vizionierius. Kas juos sieja? Abu nemyli ne tik savo amžiaus tarpsnio, bet ir savojo laikotarpio.“

„Nacionalistas paprastai nebijo tiesos apie savo šalies dabartį, bet jokiu būdu nesutinka sakyti nemalonios tiesos apie jos praeitį. Realpolitik atstovas nebijo praeities, bet atsargiai kalba apie arba visai nekalba apie dabartį, jei tenka ją kritikuoti. Imperinis šovinistas vienodai išsižada nemalonios tiesos tiek apie praeitį, tiek apie dabartį.“

„Koks politikas gali būti atviras ir kalbėti ką nori, neapsisunkindamas tuo, ar jis patinka žmonėms, ar ne? Be abejo, didelės šalies politikas. Nedidelės šalies politikas neturi kito pasirinkimo, o tik patikti kaip galima didesniam žmonių ir šalių skaičiui. Didelių ir mažų politinių partijų atstovų situacija yra panaši.“

„Galia ir tikėjimas – broliai dvyniai, kurių tarpusavio įtampa ir kova sukuria laisvę. Bet nors truputį jie turi susiliesti, nes visiškas jų tarpusavio atotrūkis taip pat deformuoja visuomenės gyvenimą. Galia be tikėjimo kuria cinišką politinę terpę. Tikėjimas be galios netrunka išvirsti į abstraktų humanizmą ar net sektantišką atsają nuo konkrečių įsipareigojimų žmonijai. O galios ir tikėjimo sąjunga gimdo absoliutizmą ir fanatizmą. Todėl niekas kol kas dar nesugalvojo geresnės laisvės garantijos už jų tarpusavio įtampą ir kovą.“

„Ar valdžia neatpažįstamai sugadina žmogų, ar ji tiesiog pašalina nesaugumo jausmą, anksčiau maskavusį pavojingus to žmogaus bruožus? Veikiau ji tiesiog pagreitina ir radikalizuoja tai, kas anksčiau ar vėliau iškiltų į paviršių, tik gal komiškais, o ne tragiškais pavidalais. Galia ir valdžia neretai supainioja formas ir žanrus, sukeisdama vietomis komediją ir tragediją, farsą ir epą.“

„Politiko meistrystės viršūnė – įdėti į svetimas lūpas savo tekstą apie save, jį sakantiems žmonėms tikint, kad tai ne kieno nors kito, o jų pačių tekstas ir nuoširdi nuomonė.“

„Kada galia susilieja su kalba? Tada, kai primeti savo kalbą kam nori, apie ką nori ir kada nori.“

„Nugalėtojas sporte ir politikoje negali būti per daug filosofiškas ir civilizuotas. Filosofiškas yra mokėjimas garbingai ir gražiai pralaimėti, o ne pergalės ir kovos instinktas, kuriame visada slypi barbarybės elementas – brutalaus vaiko ir įniršusio barbaro mišinys. Nugalėtojas privalo savyje sutaikyti brutalumą ir meistrystę, barbarybę ir civilizaciją.“

„Kaip atskirti antidemokratinio režimo demagogą nuo jo analogo demokratiniame režime? Pirmasis paprastai draskosi užsienyje ir tyli savo šalyje (abiem atvejais tam, kad nenulėktų nuo pečių galva), o antrasis, priešingai, tyli ir nuobodžiauja užsienyje, bet iškart nubunda grįžęs namo. Ypač stulbina vieni į kitus be galo panašūs personažai. Tai gražbyliaujantys akiplėšos, nuo Rusijos ir Irano iki Šri Lankos, demokratiniame užsienyje aklai ginantys savo režimą ir sykiu savo kailį.“

L. Donskis. Mažasis patirties žemėlapis: mintys ir aforizmai. Vilnius: Versus aureus, (planuojama išleisti) 2010

  Birželis 2012  
P A T K P Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
 
RSS
LT
EN
FR
DARBOTVARKĖ
2012.06.05
08:30 - Lankytojų iš Lietuvos grupė Europos Parlamente
09:15 - ALDE koordinatorių posėdis
11:00 - ALDE darbo grupės C posėdis
17:00 - ALDE grupės posėdis
Paieška
Registracija naujienlaiškiui
Bendraukime
 
 
 
 
 
Bičiuliai
Ką Jūs manote?
Kokia L. Donskio veikla Europos Parlamente buvo efektyviausia?
Veikla žmogaus teisių srityje
Darbas su Rytų Partnerystės ir postsovietinėmis šalimis
ES pirmininkavimo ES Tarybai sustiprinimas
Apklausų archyvas

Ar žinai...
Kaip Europos Parlamente vyksta derybos? (Tęsti...)

EP žodynas
Parlamentiniai klausimai (Tęsti...)

HTML hit counter - Quick-counter.net

Sprendimas: Intesp@

 
 
     
POLITIKAS VISUOMENĖS VEIKĖJAS AKADEMIKAS