Publikacijos
L. Donskio blogas. "Valstybininkai", arba Keletas valdomos demokratijos štrichų
Iš karto noriu pabrėžti, kad mano vartosenoje „valstybininkai“, nūdienos Lietuvoje jau tapę pusiau mitologiniais ir anekdotiniais personažais, neturi nieko bendra su tikrais valstybininkais – jei taip iš anglų kalbos verstume statesmen terminą, turintį gilias šaknis Vakarų politikos istorijoje. (Tęsti...)
L. Donskio blogas. Atminties karai
Mūsų akyse pasaulyje vyksta grėslus pokytis – istorijos atėmimas iš istorikų, pastariesiems pradedant uoliai aptarnauti politikus. Žinoma, tai anaiptol nebuvo nauja George’o Orwello dienomis – jam po nacių ir sovietų istorijos „interpretacijų“ tapo akivaizdu, kad totalitariniai režimai istorijos nieku gyvu nepaliks istorikams. (Tęsti...)
L. Donskio blogas. Didžiosios datos 2009-ųjų pabaigoje, arba Keletas atminties štrichų
Judith Leyster – 400 metų Šiais metais sukako 400 metų, kai gimė didelio talento portretistė, kartu su savo amžininke itale Artemisia Gentileschi tapusi viena iš pačių garsiausių moterų tapytojų Europoje. Tai Franso Halso mokinė Judith Leyster (1609–1660). Jos atradimas kažkada tapo vienu iš pačių stipriausių mano išgyvenimų Harleme. Nuoširdžiai maniau, kad stebiu paties Halso paveikslą, bet staiga savo nuostabai pamačiau Judith Leyster pavardę. Ji buvo vienintelė moteris, priimta į Šv. Luko gildiją. (Tęsti...)
The Miraculous Year 1989, or one in Praise of Weakness?
By Leonidas DonskisThe year 2009 marks the twentieth anniversary of the fall of the Berlin Wall. Even taking a short look backward, 1989 appears to have been the year that was nothing short of a miracle.World War II, with its sinister and seemingly insurmountable divisions within Europe, was over nearly overnight leaving no trace of the disbelief, despair and hopelessness that devastated Eastern and Central Europe for more than forty years. Instead, Europe was filled with joy and the sense of solidarity. (Tęsti...)
L. Donskio blogas. Po dvidešimties metų…
2010 metų kovo 11 dieną Antrajai Lietuvos Respublikai sukanka dvidešimt metų. Bus priartėta prie tos metų ribos, kuri prieš Antrąjį pasaulinį karą žymėjo Pirmosios Lietuvos Respublikos pabaigą. Lyginant su ja, Lietuva turi kuo džiaugtis – šalis dabar yra nepalyginamai giliau integruota į Vakarų pasaulį, nei ikikarinė Lietuva. (Tęsti...)
L. Donskio blogas. ES plėtra ir Lietuva
Kas Lietuvai naudingiau – Europos Sąjungos plėtra ar aiškus jos ribų fiksavimas bei gilesnė jau priimtųjų naujų narių integracija? Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Svarbu ir viena, ir kita. Šių klausimų svarstymas reikalauja aiškaus apsibrėžimo, todėl siūlau kalbėti in medias res, t.y. ne nuo pradžios ir ne apie viską, o maždaug nuo istorijos vidurio, vėliau sugrįžtant ir prie kitų klausimų. (Tęsti...)
L.Donskis. Stebuklų metai, arba Pagiriamasis žodis silpnumui
Adamas Michnikas taikliai pavadino 1989-uosius – tai Annus Mirabilis, stebuklų metai. Tikra tiesa, kad sunku juos paaiškinti – gali būti, kad ateities istorikai, filosofai ir politologai juos laikys viena iš kertinių datų naujausiųjų laikų istorijoje. Greičiausiai ir dabar galime teigti, kad įvyko kažkas, kieno mastas niekuo nenusileidžia Amerikos ir Prancūzijos revoliucijoms. (Tęsti...)
Unnoticed Fascism
By Leonidas Donskis Norman Cohn (1915-2007), the recently deceased British historian, argued in his book Warrant for Genocide that the Nazis, and the Holocaust they committed, somehow overshadowed some earlier genocidal events and atrocities in Europe that unquestionably were of smaller scale, yet were nearly as sinister and cruel on the ground as those initiated by the Third Reich. (Tęsti...)
L.Donskis. Isaiah Berlinas ir modernioji tapatybė
2009 metų birželio 6 dieną sukako šimtas metų nuo vieno iš pačių didžiausių XX amžiaus liberalių ir antitotalitarinių mąstytojų sero Isaiah Berlino gimimo. Lapkričio 5 dieną sukaks dvylika metų, kai pasaulis neteko šio vieno iš iškiliausių moderniųjų politikos mąstytojų. (Tęsti...)
L.Donskis. Ar įvyks istorinis lūžis Armėnijos ir Turkijos santykiuose?
Ką tik prasidėjęs oficialus Turkijos ir Armėnijos santykių užsimezgimas, manding, yra vienas iš pačių reikšmingiausių pastarojo meto politikos įvykių ir viltingų ženklų. Visų pirma, jis gali būti itin svarbus Lietuvai ir Baltijos šalims. Turkijos tapimas vienu iš pagrindinių politinių žaidėjų Kaukazo regione kur kas greičiau padėtų normalizuoti įtemptus ir deformuotus Kaukazo tautų ir šalių santykius, nei karus jau kelintą šimtmetį Kaukaze tolydžio sukelianti Rusijos „taikdarystė“. (Tęsti...)
L.Donskis. Slaptoji Lietuva: kas ji ir su kuo ji?
Po Vytauto Pociūno žūties daugelis supratome, kad gyvename, perfrazuojant Osipo Mandelštamo žodžius, nebejausdami savo šalies – praradę atviro pilietinio dialogo su ja pojūtį. Kažkas iš mūsų atėmė tėvynės, kaip racionaliai kontroliuojamos ir demokratiškai apklausiamos socialinės tikrovės, pojūtį. Vis labiau stiprėja kafkiškos tikrovės nuojauta Lietuvoje – vis labiau galvą kelia ir stiprėja neteisėtos kontrolės, piliečių privatumo sferos pažeidimo ir persekiojimo mechanizmas, kurio tikrai neturėtų būti ES valstybėje, bet jis yra ir niekur nedingsta. (Tęsti...)
The Cycle of Abuse, or a Grimace on the Face of New Europe?
By Leonidas Donskis July 14, 2009 – an historic date that indicates two hundred and twenty years from the beginning of the French Revolution. One would expect a celebration of the date, trying to embrace the new reality of Europe, first and foremost, its unique and historically unprecedented solidarity. One would think that that day marked the reconciliation of Europe, the Old and the New, to use Donald Rumsfeld’s parlance – especially in the light of the election of the Polish MEP Jerzy Buzek, the former prime minister of Poland and one of the heroes of the Solidarity movement, as President of the European Parliament. (Tęsti...)
L.Donskis. Nesvarbūs dalykai (išskyrus kerštą sistemai)
Viename iš savo tekstų esu rašęs apie Zygmunto Baumano atliktą žmogaus elgesio kaitos analizę, kurią jis siejo su adiafora ir elgesio adiaforizacija. „Adiaphoron“ graikiškai reiškia nesvarbų dalyką (daugiskaita – „adiaphora“). Šį terminą vartojo graikų stoikai, o vėliau jį vartojo Martino Lutherio bendražygis, religinis reformatorius Philippas Melanchthonas, skirtumus tarp katalikų ir protestantų liturgijos pavadinęs adiafora, į kurią esą nereikia kreipti jokio dėmesio. (Tęsti...)
L.Donskis. Atradimas ar nusivylimas?
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie vakarų europiečių didėjantį nusivylimą savo naujaisiais partneriais iš Rytų ir Vidurio Europos. Prabylama net apie tai, jog esą Vaclavas Havelas netesėjo savo istorinio pažado atverti Vakarams Vidurio Europą kaip ilgai ignoruotą ir pamirštą, bet kertines Europos vertybes išsaugojusią ir visą kontinentą netrukus praturtinsiančią Europos dalį. (Tęsti...)
L.Donskis. Nepastebėtas fašizmas ir melo politika
Rugsėjo 29-30 dienomis mano pakviestas Europos Parlamente viešėjo didis rusų disidentas ir žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas. Jis dalyvavo EP Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitetyje vykusiame posėdyje, skirtame žmogaus teisėms Rusijoje apžvelgti. Rugsėjo 29 dienos vakare žiūrėjome rusų režisieriaus Andrejaus Nekrasovo filmą Rusų pamokos. Sukrečiantis drąsaus ir oraus ruso filmas, atveriantis makabrišką situaciją Pietų Kaukaze. (Tęsti...)
L.Donskis. Ar žmogaus teisės yra nacionalinės valstybės vidaus reikalas?
Kaip žinia, kai tik JAV ar Europos Sąjunga pradeda priekaištauti Kinijai, Rusijai, Birmai ar Iranui dėl apgailėtinos žmogaus teisių būklės šiose šalyse, pasigirsta iki liūdno juoko girdėtas argumentas apie tai, kad kišamasi į suverenios šalies reikalus. Todėl darosi nejauku, kai pastaruoju metu vis dažniau išgirsti šį argumentą skambant ne minėtų diktatūrinių režimų emisarų, o ES narių atstovų lūpose – ir dar Europos Parlamente. (Tęsti...)
L.Donskis. Kas priklauso tautai ir ką tautos nariai privalo surasti savo sielose?
Kas priklauso tautai ir ką tautos nariai privalo surasti savo sielose? Tai klausimas, ne kartą keltas Vytauto Kavolio tekstuose. Kavolis tikėjo, kad protestas prieš užmačias kontroliuoti svetimą protą ir sielą, jau nekalbant apie kūną, yra pirmasis stiprus liberalo impulsas veikti. O panašių klausimų dabar kyla ir daugiau. Ar homoseksualūs žmonės priklauso lietuvių tautai? Ar gėjams ir lesbietėms turi likti vietos Lietuvos viešajame gyvenime? Ar turi teisę kitokios lytinės orientacijos ir tiesiog kitokie žmonės Lietuvoje atvirai prabilti apie save ir tuos, kuriuos jie myli? (Tęsti...)
Trapped by Half-Truth
By Leonidas Donskis Are the Baltic countries and Ukraine really praising up to the skies their WW2 collaborators of the Nazis or else celebrating their disgraceful pages of the past? This is the question that arises on hearing present Russia’s never-ending insinuations on the Baltic States as failing to adopt the truly European standard in assessing the WW2. In fact, Russia itself detests and furiously condemns any attempt to hold it accountable for the crimes against humanity it committed in the 20th century. (Tęsti...)
L.Donskis. Kodėl Lietuvoje mažėja laisvės?
Arvydas Šliogeris neseniai rašė, kad Lietuvos centrinės valdžios silpnumas, lydimas provincijos vadukų ir kunigaikštukų nebaudžiamo siautėjimo, gali būti paaiškintas užšaldytos patirties efektu: esą tai feodalinės galios lauko bruožai, išlindę iš po plono Lietuvos moderniosios politinės patirties luobelio. Įdomi prielaida, bet, man regis, galima viską paaiškinti dar paprasčiau. (Tęsti...)
L.Donskis. Pusiau tiesa Vakarams ir melas sau
Nejaugi tikrai Baltijos šalys ir Ukraina garbina Antrojo pasaulinio karo nacių kolaborantus, kaip teigė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas? Nejaugi europietiškas požiūris į Antrąjį pasaulinį karą niekaip neranda sau kelio šiose šalyse? O gal viskas yra kitaip? Ar ne pati Rusija iki šiol lieka fundamentaliai svetima europietiškam požiūriui į nusikaltimus prieš žmoniją? (Tęsti...)
