Leonidas Donskis apie mus ištikusią laisvę
"Žmonės keičiasi. Jie turi galios ir valios ne tik perrašyti savo biografijas, klastoti jas ir mėginti nugyventi svetimą gyvenimą, bet kartais ir ryžtingai atsikratyti baimės ir tapti žmonėmis sau ir kitiems. O ypač žmonės keičiasi, kai juos kas nors sukrečia.
Sukrečia mus ištikusi liga, baimė, meilė, mirtis. Sukrečia ir laisvė, ypač kai ji ateina be ilgų uvertiūrų – staiga.
Kai mes suprantame, jog visas ligšiolinis mūsų gyvenimas buvo neautentiškas, fiktyvus, bekraujis, besielis, paskendęs mele ir saviapgaulėje. Kai pradedi branginti kiekvieną savo gyvenimo akimirką ir taip ją išgyventi, tarsi ji būtų paskutinė – idant patirtum jos vertę.
Italų filosofas ir sociologas Francesco Alberoni savo studijoje apie meilę „Innamoramento e amore“ („Įsimylėjimas ir meilė“, 1979) rašė, jog dviejų žmonių meilė yra socialinio sąjūdžio prototipas.
Lygiai kaip vienas kitą pamilę ir vienas be kito negalintys gyventi žmonės ūmai atsikrato savo praeities, kuri jiems atrodo buvusi fikcija, socialiniai sąjūdžiai sukuria kolektyvinį pojūtį, kad viskas, kas mus taip ilgai supo, kas mus valdė ir kuo mes gyvenome, buvo netikra ir todėl turi būti atmesta ir išsižadėta.
O juk Lietuva Sąjūdžio metais buvo panaši į įsimylėjusį žmogų. Niekas nebebuvo svarbu, išskyrus Lietuvą ir viską, ko apie ją iki tol nebuvo galima rašyti ir kalbėti. Mūsų akyse vienu metu gimė politinė tauta ir visuomenė." (Leonidas Donskis, 2016)
Rubrika #13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną siūlo prisiminti Leonido Donskio tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. Tekstus pristato apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.
