#13dienostekstas. Leonidas Donskis apie paniką
Rugsėjo 19, 2021
"Nesaugus žmogus ieško priešų ir grėsmių, kurie leistų jam sudėlioti savąją tapatybę – ypač kai ji niekaip nesidėlioja iš neaiškumo, abejonių, pustonių ir niuansų. Reikia stiprių dirgiklių ir tvirtos tapatybės. Žodžiu, būtina turėti priešų ir juodai baltą socialinę optiką. Savo paties vidinės abejonės ir neaiškumai represuojami išorės dirgikliais – demonais, raganomis, barbarais prie vartų, šliaužiančiu liberaliuoju totalitarizmu, violetiniais liberalais, leftistais ir „leftistinėmis žertvomis“. Ar ne iš čia mūsų žiniasklaidoje tas permanentinės apgulties, katastrofos ir karo būklės skelbimas? Neįrodinėju, kad nėra rimtų problemų ir krizių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip būtų, jas galima analizuoti ir strategiškai narplioti, o ne kelti paniką ir skelbti pasaulio pabaigą. Bet juk čia šuo ir pakastas, kad analizės niekas neperka. Masėms reikia baimės ir panikos skleidimo, taip pat ir neapykantos, kuri visa tai lydėtų. O tam, kad visa tai neprarastų lengvumo ir nenuslystų į perdėtą intelektualumą ar (neduokdie) net abejones to, ką darai, verte ir prasme, reikia žinoti, ko masinei sąmonei šiandien reikia." (Leonidas Donskis, 2016)
Rubrika #13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną siūlo prisiminti Leonido Donskio tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. Tekstus pristato apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.
