"Aš susimąstau apie tuos, kurie myli Lietuvą nesitikėdami iš jos jokio atsako. Gal tai ir yra vienintelė kilni ir tikra meilė? Juk negalima mylėti savo motinos, žmonos arba draugų dėl to, kad slapta tikiesi jog tavojo jausmo (ar veikiau jo raiškos) intensyvumas bus tiesiogiai proporcingas atsakui.

Žinoma, tai – vulgaru ir kvaila. Iš tikrųjų mes mylime tai, ko negalime racionaliai paaiškinti, bet be ko nesurenkame savo asmens ir tapatybės į rišlią visumą. Mylime tai, ką galime ir bijome prarasti ir kas be mūsų prarastų savo egzistenciją. Mes negalime mylėti to, kas egzistuoja ir egzistuos be mūsų. Myli tada, kai širdies logika tau kužda, jog tai vienintelis būdas surinkti savo asmenį ir sukurti prasmingą egzistenciją." (Leonidas Donskis, "Meilė be atsako", 2007)(Tęsti...)

Iš visų Lietuvos filosofų geriausiai pažįstu Vosylių Sezemaną, Arvydą Šliogerį ir Leonidą Donskį. Pastarojo dėka susipažinau su Sezemanu, kuriam pagarbą atidaviau išversdamas porą jo svarbiausiųjų veikalų į anglų kalbą. Kritišką pagarbą Šliogeriui išreiškiau savo straipsniu „Ar nargliuos šiąnakt gaspundai?“ (Darbai ir dienos, 2013, t. 59). O šiuo straipsniu reiškiu pagarbą Leonidui Donskiui, kurį visą laiką laikiau savo artimu draugu. Mudu sieja įsitikinimas, jog be subjekto nėra objekto ir kad gyviausias pasakojimas apie ką nors apima ir pasakojimą apie tai, ką tas dalykas reiškia tau. Tai yra tam tikras subjekto pranašumas objekto atžvilgiu. (Tęsti...)

Vasario 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2019 metų Tolerancijos žmogų ir įteikė Leonido Donskio premiją. Ji atiteko kino kritikui, kultūrinės spaudos autoriui ir redaktoriui Linui Vildžiūnui. 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas visuomenininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka.(Tęsti...)