Politinių partijų ir partinės tapatybės dabarties bei ateities klausimai mūsų viešojoje erdvėje nuskamba vis rimčiau ir aktualiau. Nieko nuostabaus – apie politinių partijų ateitį dažniau prabylama ir Vakarų Europoje, kurioje jos egzistuoja daug šimtmečių. Mūsų šalyje partijos išgyvena paauglystę, palyginti su Vakarų Europos politinių partijų istorija. (Tęsti...)

Intelektualas moderniajame pasaulyje paprastai suprantamas kaip kairysis arba kaip savąją tradiciją revizuojantis liberalas, iki galo nesitapatinantis nei su dešine, nei su kaire, – taip jau susiklostė moderniojo politinio jautrumo formos. Kritinis diskursas dažniausiai (ir ne be pamato) siejamas su kaire. Atrodytų, kad „dešinysis intelektualas“ arba „konservatyvus intelektualas“ skamba kone kaip oksimoronas.(Tęsti...)

Viena sunkiausių dilemų mūsų dienomis tapo santykis su klasika. Kiekviena epocha unikali savo gyvenimo ir kultūros formomis, pasaulėjauta, santykiu su tikėjimu ir abejone, meilės ir neapykantos pavidalais. Ne veltui vokiečių istorikas Leopoldas von Ranke rašė XIX a., kad visos epochos tiesiogiai susijusios su Dievu. Tiesiog nėra nevertingų epochų. Tik lieka klausimas, kiek autentiškai jos suvokia viena kitą ir kiek mūsų atradimus bei klystkelius jos gali paveikti. (Tęsti...)