Apie blogį nieko naujo nepasakysime – jis buvo su mumis nuo neatmenamų laikų. Tačiau esama šio to naujo apie blogį, kuris būdingas takiai moderniam šiandienos pasauliui. Ankstesnės tvirtajai modernybei būdingos blogio atmainos buvo sutelktos prievartos priemonių monopolį pasisavinusių valstybių rankose ir tokios valstybės jomis naudojosi siekdamos kartais šiurpiai brutalių ir barbariškų tikslų. (Tęsti...)
Kodėl Višegrado šalys taip pasikeitė tapdamos ES problema, sykiu ir pačios persiimdamos ES atžvilgiu mažų mažiausiai dvilype retorika? Kuo jos nusivylė Europos klube? Ko jos ten ieškojo ir nerado? O gal jos paprasčiausiai negali pabėgti nuo pačių savęs, savo traumų, įtampų ir problemų? (Tęsti...)
Neseniai Tomas Venclova man išsakė svarbią mintį. XX a. istorija parodė, kad liberalizmas ir juo pagrįsta socialinė ir moralinė tvarka masių nebeįkvepia. Šiandien pasaulyje vyksta didžiulio masto liberalizmo krizė – deja, visų pirma Europoje ir JAV, t.y. savo istorinėse citadelėse. (Tęsti...)
Niccolò Machiavelli, the quint-centenary of whose Discourses on Livy will be celebrated in 2017 as a great event in European history of political ideas (the treatise was written around 1517) is regarded as one of the founding fathers of modern political thought, and rightly so. (Tęsti...)
Ar Lietuvoje yra talentingų politikų, kuriais šalis galėtų didžiuotis? Ar Vytautas Landsbergis yra vienintelis Lietuvos politikas, iš tikrųjų žinomas ir gerbiamas pasaulyje, kaip neretai daugelis mano? Ar esama rezervų, kurie leistų tikėtis naujų ryškesnių politikos figūrų? (Tęsti....)
Šiemet sukanka 500 metų vienam iš paslaptingiausių kūrinių Europos literatūros ir filosofijos istorijoje – Thomo More’o „Utopijai“. Ji buvo išleista Londone 1516 m. Parašyta lotynų kalba, po More’o mirties ji buvo išversta į anglų kalbą. (Tęsti...)
Malonieji skaitytojai neabejotinai pastebėjo, kad dalis mano tapomų politinių portretų pagrįsti tiesioginiu stebėjimu ir betarpiška patirtimi, kiti gi veikiau dedukcijos padiktuotų ir išprotautų apibendrinimų vaisius. Ne viską įmanoma tiesiogiai stebėti, kartais kalbų ir interviu analizė apie politiką gali pasakyti daugiau, nei tiesioginis susidūrimas. (Tęsti...)
Po afroamerikiečio Baracko Obamos tapimo dviejų kadencijų JAV prezidentu antrasis politikos stebuklas yra moters tapimas galingiausia Europos Sąjungos politine figūra. Vokietijos kanclerę Angelą Merkel be perdėtos retorikos galima pavadinti viena iš pačių iškiliausių mūsų laikotarpio pasaulio politikos figūrų. (Tęsti...)
Apie neigiamus personažus rašyti lengviau – tai banali tiesa. Jie įtikinami. Sensacingai nuskamba bet kokio teigiamo bruožo ir žmogiškos silpnybės atradimas. (Tęsti...)
Destruktyvios modernybės jėgos būtų neįmanomos be praeities užmiršimo, kuris yra esminis modernybės įkyraus įtikėjimo į ateitį aspektas. Kad mirštantys žmonės praranda savo praeitį, o ne dabartį ir ateitį, mes žinome iš nepakeliamai lengvo ir ironiško Milano Kunderos, sykiu iš tragiškai pranašiško George’o Orwello. (Tęsti...)
r turime ilgalaikę kultūros strategiją? O kultūros politiką? Ir kas pasikeitė mūsuose nuo 1990 m.? Galiu pasakyti, kada pirmą kartą susimąsčiau, ar tikrai suvokiame kultūros vertę ir svarbą savo šaliai. Anksčiau laikiau tai savaime suprantamu dalyku – o kaipgi kitaip? Juk esame nedidelis ir gan kūrybingas kraštas. Bet sykį tuo suabejojau. (Tęsti...)
Dalis mano tapomų politinių portretų paremti tiesioginiu asmenų ir jų aplinkos stebėjimu, kiti gi neišvengiamai remsis logine analize ir dedukcija. Šiandien pristatysimo itin įtakingo ir svarbaus politiko man tiesiogiai stebėti neteko, bet medžiagos jo psichologiniam portretui pakanka į valias. (Tęsti...)
We live in the time of fear, panic, and doom-mongering. Never before did the modern Western societies have so little trust in their institutions, so little confidence in their ability to fulfill political visions and programs as they do now. We would be deceiving ourselves in thinking that it had always been so. Social criticism is not fear-mongering, just like the new waves of moral panic should not be equated with so many dystopian novels of the past. (Tęsti...)
Kodėl tokio talento politikas, kaip Belgijos ekspremjeras ir ALDE pirmininkas Guy Verhofstadtas, Europos Parlamente atkakliai gynė Viktorą Uspaskichą? (Tęsti...)
Seniai turėjau užmačių imti ir paškicuoti politinės psichologijos ir politinės antropologijos srityse. Žmogaus santykis su savimi, kitais, pasauliu, jo elgesio ir asmenybės pokyčiai patekus į politiką – visa tai, prisipažinsiu, jau daug metų mane nepaprastai intriguoja ir domina. Siūlau politinių portretų ciklą. (Tęsti...)
Po Nicos tragedijos Prancūzija dar kartą tapo Europą krečiančios nesaugumo ir neprognozuojamo smurto dramos epicentru. Atakai buvo pasirinkta liepos 14 d. – moderniosios Prancūzijos, jos respublikos, ir viso didžiojo prancūziškojo projekto simbolinė data. (Tęsti...)
Baigėsi 2016 m. Europos futbolo čempionatas. Žmonės juo gyveno, juo kvėpavo, džiaugėsi ir liūdėjo. Jis baigėsi – ir viskas užmiršta. Tokia jau karnavalinė futbolo prigimtis – po nakties lieka tik šėlsmo pėdsakai, tuštuma ir liūdesys. It nurenkama kino studijos filmavimo aikštelė Federico Fellinio „8 ½“. (Tęsti...)
My story is inseparable from my experience as a member of the European Parliament. During my term (2009-2014), I was in a position to witness the debates and political skirmishes in the House that allowed me to anticipate easily what happened recently in the United Kingdom. (Tęsti...)
Was the God s on the side of the poor and innocent, or did he side with evil due to being totally neutral and impartial to all of his creations? This was the central theological and philosophical issue for the Nobel Prize winning Jewish writer Isaac Bashevis Singer (1902-1991) – a major Eastern/Central European author who passed away twenty-five years ago. (Tęsti...)
Ką tik Lietuva ir kitos dvi Baltijos valstybės gavo, ko taip laukė ir tikėjosi iš NATO ir visų Vakarų aljanso strateginių struktūrų – ne tik saugumo garantijas, bet ir įrodymą, kad jos yra realios, o ne nominalios NATO narės. Nuo šiol mus dvišalių atgrasymo susitarimų pagrindu saugos ne tik JAV karių kuopa, bet ir tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovaus Vokietija ir kuriame bus Beniliukso, Norvegijos ir Prancūzijos karių. (Tęsti...)
Iš kur atsiranda tas kartėlio ir nusivylimo jausmas, kai politikai ir politinės partijos iškrečia ką nors nemalonaus? Kodėl Liberalų sąjūdžiui patyrus moralinį fiasko ir sukėlus skandalą daugelį žmonių apniko jausmas, kad niekuo nebegalima pasitikėti politikoje, išskyrus partinius naujadarus ir dar nieko nenuveikusius (vadinasi, ir nespėjusius susikompromituoti) politikus? (Tęsti...)
Aš netekau savo artimo draugo Anglijoje 2012 m. Jis buvo talentingas istorikas, tyrinėjęs Baltijos vokiečius ir Latvijos moderniąją istoriją. Sykiu jo būta vieno iš pačių garsiausių britų diplomatijos ir politikos Baltijos šalyse istorikų. (Tęsti...)
Isaac Bashevis Singer (1902-1991), a great Polish-born Jewish writer, a poet of the East European Jewish soul, the guardian angel of the Yiddish language in modern literature, and a Nobel Prize winner, died twenty-five years ago. This brings us closer to his immense legacy that covers Jewish tradition and modernity, especially his short stories on how modernity came into Jewish life. (Tęsti...)
Kas įvyko Jungtinėje Karalystėje? Kodėl, regis, sveiko proto įsikūnijimu laikoma šalis tapo savo politinės klasės auka ir įkaite? Kaip buvo galima savo šalį pašalinti iš klestinčio, įtakingo ir taiką garantuojančio Vakarų ekonomikos ir politikos darinio? (Tęsti...)
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris prieš savaitę sulaukė nemažai pelnyto dėmesio. Ne kasdien išgirsi, kaip vienos iš septynių galingiausių ir svarbiausių pasaulio valstybių ministrų kabineto narys, visos valstybės diplomatijos ir užsienio politikos šefas viena fraze kaip kortų namelį sugriauna visą savo šalies užsienio politiką. (Tęsti...)
Kas jie – sėkmės džentelmenai politikoje? Ar gali būti tokių politikos stebuklų, kaip stebukladariai be politinių pažiūrų ir be pačios politikos? Kaip sukurti partiją ir laimėti dalį elektorato neturint nei vizijos, nei ideologijos, nei strateginio planavimo galios, nei racionalaus žvilgsnio į ekonomiką, saugumą ir gerovę – dalykus, be kurių, atrodytų, politikoje žmogui tiesiog nėra ką veikti? (Tęsti...)
Politinė kairė istoriškai gimė iš itin svarbios politinio jautrumo formos – kritiško galios apklausinėjimo būtinybės, sykiu iš tapatinimosi ne su galią turinčiaisiais, o su silpnaisiais. Žinoma, tai tik impulsas ir sentimentas, iš kurio savaime politinė jėga ir jos kodai nekyla. Fundamentalus kairės pamatas buvo daug gilesnis – visų pirma tai buvo balsas už racionalios ir nuasmenintos modernybės nublokštuosius. (Tęsti...)
Ar konservatoriai yra liberalų košmariškas sapnas (ir atvirkščiai)? Ar jie – didieji ir nesutaikomi antagonistai? Ar iš tikrųjų veriasi praraja tarp jų politinės filosofijos ir etikos? Ar gali liberalas būti konservatyvus, o konservatorius – liberalus? (Tęsti...)
Viena sunkiausių dilemų mūsų dienomis tapo santykis su klasika. Kiekviena epocha unikali savo gyvenimo ir kultūros formomis, pasaulėjauta, santykiu su tikėjimu ir abejone, meilės ir neapykantos pavidalais. Ne veltui vokiečių istorikas Leopoldas von Ranke rašė XIX a., kad visos epochos tiesiogiai susijusios su Dievu. Tiesiog nėra nevertingų epochų. Tik lieka klausimas, kiek autentiškai jos suvokia viena kitą ir kiek mūsų atradimus bei klystkelius jos gali paveikti. (Tęsti...)
That evil can be banal we learn from Hannah Arendt’s book Eichmann in Jerusalem: The Report on the Banality of Evil published in 1963. As we all know, Israeli intelligence, the Mossad, caught the chief architect of the Holocaust in Argentina, and brought him to Israel where his trial took place. (Tęsti...)