Liberalai

Iškart noriu įspėti mieluosius skaitytojus: jei tikitės, kad šis tekstas skirtas pastarojo meto slogiems įvykiams ir sukrėtimams, ištikusiems Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdį, nusivilsite. Jis – ne apie tai. Nors viskas, tiesą sakant, šioje ašarų pakalnėje vienaip ar kitaip susiję. (Tęsti...)

Малая карта опыта. Мировоззрение, самоопределение, россыпь чувств: Леонидас Донскис

От редакции: Леонидас Донскис (р. 1962) — литовский философ, публицист, историк идей, общественный деятель, профессор Каунасского университета. Почетный доктор нескольких европейских университетов, в том числе Университета Брэдфорда (Великобритания). Автор более тридцати монографий. Его работы переведены на пятнадцать иностранных языков. Книга афоризмов Л. Донскиса публикуется на русском языке впервые. Интернет-журнал «Гефтер» благодарит Издательство Ивана Лимбаха за любезно предоставленные материалы. (Tęsti...)

Seeking Europe: A Wild Goose Chase

As we learn from William Shakespeare’s Romeo and Juliet, a "wild-goose chase” is a hopeless quest for something unattainable. It is a fitting metaphor for an Eastern European quest for Europe that no longer exists. (Tęsti...)

Kur ir kodėl vyksta civilizacijų konfliktas?

Civilizacijų konflikto terminas visiems jį vartojantiesiems kelia tą pačią asociaciją – sensacija tapusią Samuelio P.Huntingtono knygą apie neišvengiamą Vakarų konfliktą su islamo civilizacija. Jo esė apie civilizacijų konfliktą (1993), vėliau išplėtota į knygą (1996) tapo save įgyvendinančia pranašyste, nes politinio islamo ir islamizmo problemos tapo akivaizdžios gerokai anksčiau, nei Huntingtonas jas įvardijo. (Tęsti...)

Atsisakyti XIX a. pasaulėvaizdžio

Lietuva – teritorinė ar eksteritorinė sąvoka? Kas tai – bendros parapijos, bendri kunigai, mokytojai, ta pati spauda ir žiniasklaida? Ar idėjos, kurios susieja žmones, nutolusius vieni nuo kitų per žemynus? Į lietuvių kategoriją patenka tik etniniai lietuviai ar visi, kas, kaip Jonas Basanavičius rašė, yra Lietuvos oru kvėpavę? (Tęsti...)

Strategija be strategijos ir gyvenimas be turinio

Paskaičius nūdienos universitetų misijos ir strategijos dokumentus, būtų galima pagalvoti, kad gyvename ypatingo strateginio pasaulio suvokimo laikotarpiu. Sykiu gali kilti mintis, jog niekada žmonija tiek daug dėmesio neskyrė gyvenimo ir ateities strategijai kaip dabar. Lygiai tas pats su politikais – ir jie nuolat rengia ateities strategijas, mėgindami nuspėti gyvenimo kryptis. (Tęsti...)

Ir nebus ramybės jums žemėje (kol anonimas joje gyvuos)

Ar žmonės turi teisę likti nežinomi skelbdami savo nuomones žiniasklaidoje? Ar visada būtina, kad būtų žinomas vardas ir pavardė, kai kalbama apie liaudies balsą, žmogų iš gatvės, kuris demokratijos požiūriu ir yra paties Dievo balsas? Vox populi, vox dei. Ko jūs dar norite? (Tęsti...)

Profesija: dėstytojas

Šio teksto pavadinimas negali jūsų suklaidinti – taip, tai užuomina į Michelangelo Antonionio filmo „Professione: reporter“ (angliškoji pavadinimo versija – „Keleivis“, 1975) pavadinimą. Jis gimė iš pavadinimo knygos, kurią laikau nuostabiu akademiniu romanu – Johno Williamso romano „Stouneris“. (Tęsti...)

William Shakespeare’s prophetic words

William Shakespeare is usually celebrated as the author of great tragedies, comedies and historical chronicles. Yet his sonnets reveal Shakespeare as a poet and as a thinker who found a perfect form for his wit and breadth of his thought. (Tęsti...)

Valia siekti Vilio

Teneapstulbs malonūs skaitytojai, išvydę tokį mano teksto pavadinimą. Anglų kalba jis skambėtų kaip kalambūras: „the Will to Will” („valia siekti valios“, arba „valia siekti Vilio/Willio“). Vienas iš pačių garsiausių pasaulyje šekspyrologų Stephenas Greenblattas yra parašęs knygą „Will in the World“, kurią galima versti ir kaip „Willis pasaulyje“, ir kaip „Valia pasaulyje“. (Tęsti...)

Didysis ir mažasis blogis

Ubi malum? Kur yra blogis? Tai Šv. Augustino klausimas jo „Išpažinimuose“. Jaunystėje pats perėjęs manichėjizmo įtikėjimą blogiu, kaip savarankiška tikrove, nepriklausomai ir paraleliai egzistuojančia šalia gėrio, vienas iš Bažnyčios Tėvų vėliau išpažįsta savo klystkelius ir iš naujo apibrėžia blogį. Krikščionybei blogis tampa tiesiog nepakankamu arba pasiklydusiu gėriu. (Tęsti...)

Niekšybės banalybė ir gelmė

Kaip galima imti ir paneigti tai, ką darei daug metų, su kuo tave sieja tavo kolegos ir gerbėjai? Kaip vienu mostu imti ir nubraukti viską, ką buvo galima pasakyti apie tave? Žodžiu, kaip atsitinka taip, kad, kaip pasakė rusų rašytojas Levas Rubinšteinas, imi ir susigadini būsimą savo nekrologą? (Tęsti...)

Du genijai

Du Europos literatūros genijai, be kurių ji neįsivaizduojama, mirė prieš 400 metų ir beveik tą pačią dieną. Jų išėjimą anapilin skyrė tik viena diena. Balandžio 22 d. mirė Miguelis de Cervantesas (1547–1616 m.). Balandžio 23 d. – Williamas Shakespeare’as (1564–1616 m.). (Tęsti...)

Genijaus mirtis

Kovo 24 d. mirė futbolo genijus – Hendrikas Johannesas Cruijffas, labiau žinomas pasaulyje kaip Johanas Cruyffas (1947-2016). Ballon d’Or (Aukso kamuolį) 1971, 1973 ir 1974 m. laimėjęs olandų puolėjas buvo pramintas Olandų Meistru, darant užuominą į XVII a. olandų Aukso amžiaus tapytojus. Ar būta kokio nors ryšio tarp Johanneso Vermeerio ir Johanneso Cruyffo? Taip, būta. (Tęsti...)

Great Baltic profiles: Two stories

Born on September 11, 1935, the Estonian composer Arvo Pärt is one of the most illustrious creators of contemporary academic music. Born on January 9, 1928, Irena Veisaitė is a person through whose incredible life story we could write the history of the twentieth century. (Tęsti...)

Politinė beprotybė? Ar puikus naujas pasaulis?

Pasaulis užgniaužęs kvapą stebi JAV prezidento rinkimus. Niekas dar to atvirai neįvardija, bet ore tvyro klausimas: kaip Respublikonų partija galėjo nusiristi iki Donaldo Trumpo? Ir kas laukia JAV neokonų, jei jis pateks į finalą ir suskaldys partiją, dalis kurios neabejotinai nerizikuos JAV strategija ir globaliniu vaidmeniu, o todėl parems respublikonams ne tokią jau ir tolimą Hillary Clinton? (Tęsti...)

A theory of self and human existence

A review of Initiation and preservation: Modes of cultural philosophy By: Arūnas Sverdiolas. (Tęsti...)

Istorijos klastojimas ir kuklus akademinės biurokratijos žavesys

Kas įvyko mūsų akademiniame gyvenime po 1990 metų? Atsakyčiau Charles’io Baudelaire’o žodžiais – „trumpa šviesa – ir vėl naktis“. (Tęsti...)

Dar kartą apie optimizmą, arba Už mūsų beviltišką reikalą

Toks buvo sovietinių disidentų tostas – „už mūsų beviltišką reikalą!“ (kita versija – „už mūsų beviltišką kovą!“). Jis buvo sakomas linksmai ir viltingai, be jokio nevilties šešėlio. Tiesiog visiems susirinkusiems būdavo aišku, jog jie greičiausiai nesulauks pergalės ir realių permainų, bet tai nieko nereiškia – kova turi būti ir bus tęsiama. (Tęsti...)

Mus ištikusi laisvė

1990 metų kovo 11-oji buvo, yra ir visada liks mano gyvenimo stebuklas. O stebuklų mes paprastai nesiryžtame išaiškinti. Belieka jų neužmiršti ir nuolat mintimis būti su tais, kurie jame dalyvavo. (Tęsti...)

Ar Umberto Eco lemta būti palaidotam Prahos kapinėse?

Šio teksto pavadinimas, pasufleruotas mano bičiulio, mylinčio Umberto Eco mintis ir kūrinius ne mažiau už mane, nėra nevykusių juokų laidymas po Meistro mirties. Prahos kapinės tapo kodiniu žodžiu, žyminčiu milžiniškas Eco vaizduotės ir analizės galias. (Tęsti...)

How to Reclaim a Sense of Meaning Amid Meaninglessness

We are living in an era that is rushed, short on time, and generally accelerated. How best to describe it? Haste. Constant bustle. Multitasking. We lack time for ourselves, for cherished friends and beloved books, and for enjoying life’s simple pleasures. (Tęsti...)

Pranašiški Williamo Shakespeare’o žodžiai

Nerasime mąstančio žmogaus, kuris negalėtų savo laikotarpiui ir aplinkai nors iš dalies pritaikyti 66-ojo Williamo Shakespeare’o soneto. (Tęsti...)

Diena, kada antrą kartą gimė Lietuva

Vasario 16-oji yra moderniosios Lietuvos gimimo diena. Sykiu ir vienas iš mįslingiausių Europos įvykių. XIX a. su istorine Lietuva buvo tyliai atsisveikinta kaip su į praeitį grimztančia šalimi – kažkada didinga, o vėliau, atrodė, tapusia praeities faktu. (Tęsti...)

Veidaknygės žmogus

Zygmuntas Baumanas neseniai paskelbė savo interviu Ispanijos dienraščiui „El País“, kuriame įspėjo, jog socialinės medijos yra naujieji spąstai tiems, kurie nuoširdžiai tiki, kad mes galime socialiniuose tinkluose kurti naujas bendruomenes ir plėtoti savo bendrystės galias. (Tęsti...)

Jazz, Memory, and Freedom: Three Little Stories

When as a student I heard Arsenal, the jazz rock band of the Kaliningrad Philharmonic, I was dumbfounded: in Soviet times Russian musicians were playing music that jazz lovers at once identified as being under the influence of Chicago and Blood, Sweat and Tear. (Tęsti...)

Senatvės stigma jaunystės kultūroje

Kaip mes suvokiame senatvę? Kas mums yra senas žmogus? Ar amžius – mūsų pranašumas? Ar yda? Ar kuo nors reikšmingas faktas? (Tęsti...)

Politkorektiškumas ar savęs klasifikavimo džiaugsmas?

Mūsų žiniasklaidoje lyg ir eina į pabaigą žaidimas į vienus vartus. Su didžiosiomis grėsmėmis – „liberastais“, „tolerastais“ ir „leftistinėmis žertvomis“ – narsiai kovojantys tolimos dešinės portalų komentatoriai, regis, jau sulaukė kitos pusės reakcijos. Prasidėjo diskusija apie politkoretiškumą ir jo pavojus. (Tęsti...)

Neapykanta, mano meile...

Ką reikia daryti šiandien, kad greitai išgarsėtum? Akivaizdu – būti auka. Arba viešinti savo privatų gyvenimą. Arba taip bijoti, kad savo baime užkrėstum kitus. Arba nekęsti – taip stipriai, kad visi patikėtų, jog tavo neapykantos objektas sugriovė visų laimę ir gyvenimą. (Tęsti...)