Barroso pelno net savo seno antagonisto ir aršaus kritiko (o gal ir varžovo) Guy Verhofstadto komplimentus. Atvirai apie Europos nacionalinių valstybių pabaigą ir postnacionalinę Europą kalbantis ALDE lyderis dar kartą įrodo, kokie ankšti ir nepriimtini jam nacionalinės politikos rėmai. Anot jo, savo nacionaliniams interesams Prancūzija ir Vokietija geriausiai gali atstovauti tik stiprindamos ES ir deleguodamos jai didelę dalį savo suvereniteto. Anot jo, didžioji ES problema yra nacionalinis pasipriešinimas Europos fiskalinei ir politinei integracijai.(Tęsti...)

Ar mes susikalbame su savo partneriais ir sąjungininkais Europos Sąjungoje? Ar vis dar gyvename skirtingose planetose? Tai anaiptol ne retorinis klausimas. Jis vis dažniau iškyla suvokiant, kad dėl savo patirties mes daug ko nežinome ir turime sparčiai mokytis – ne tik demokratijos logikos ir pilietinių laisvių, bet ir gilesnio žvilgsnio į Afriką bei apskritai menkiausiai išsivysčiusias šalis. Tokio pasaulio, kaip visumos, suvokimo, prisipažinkime, mes stokojame – dėl nesunkiai atsekamų priežasčių vis dar išlieka stipri pagunda visą pasaulį dalinti į Rytus ir Vakarus, Rusiją ir NATO.(Tęsti...)

Susitikę dieną papietauti su Michailo Chodorkovskio advokate Marija Logan – drąsia, principinga ir protinga moterimi – aš ir grupė Baltijos šalių bei Didžiosios Britanijos kolegų iš EP kalbėjome apie šansą kažką padaryti Chodorkovskio labui. Skambi retorika nebetinka ir dvelkia politiniu kiču – juk viskas jau pasakyta, todėl skamba gan neskoningai ir lėkštai, kai pradedama kalbėti apie Vladimiro Putino politinę etiką ir demokratinius kredencialus kone atradėjo mina.(Tęsti...)