Minint septintąsias šviesaus atminimo Lietuvos filosofo, pedagogo ir visuomenės veikėjo Leonido Donskio mirties metines VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras tradiciškai organizuoja tarptautinę konferenciją. Šįkart bus siekiama atskleisti pilkuosius istorijos atspalvius, paneigiant, kad viskas yra tik juoda ar balta. Konferencija „From black and white to shades of grey“ rugsėjo 20 d. vyks Vilniaus rotušėje. Renginys nemokamas, bet būtina registracija. (Tęsti...)
„Šiandien aš suvokiu, kad savo akimis mačiau tai, kas simbolizuoja visą XX amžių. Vokiečių bunkeris, į kurį beveik įaugę žydų kapinių medžiai, o netoliese karvutę melžiantis ir tyliai su ja jidiš kalbantis senas žydas. Savo bitėms senelis dainuodavo žydiškas dainas, o su karve tyliai kalbėdavo. Jo neturėjo ten būti – bent jau pagal visą jo nugyvento amžiaus ir epochos logikos projektą. Bet jis ten buvo – labiau nei karo ir mirties ženklai.“
Leonidas Donskis. Viena iš „Reminiscencijų“ knygoje „99 Baltijos istorijos“ (2009)
#13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
„Vakariečiai paprastai iškart įsidėmi vardą ir pavardę žmogaus, su kuriuo susipažįsta. Todėl nenuostabu, kad, tarkim, amerikiečiai, niekada nesidrovi dar kartą paklausti tavo vardo ir pavardės. Tuo tarpu mes tiek susitelkiame į savo personą bei atrodymą, jog retai iš pirmo karto įsidėmime naujojo pažįstamo vardą, jau nekalbant apie pokalbio ir kito asmens detales.
Beje, visą šitą nuoširdžiai taikau ir sau pačiam – man teko daug ir atkakliai su savimi dirbti, kol pradėjau įsidėmėti žmogaus vardą ir kreipti dėmesį į jį, užuot vien mandagiai šyptelėjęs, bet tuo metu galvojęs apie kažką, kas visiškai atsieta ir nesusiję su situacija“.
Iš straipsnio „Nežiūrintieji į akis“ knygoje „Tyliosios alternatyvos“ (2007)
#13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
Barroso pelno net savo seno antagonisto ir aršaus kritiko (o gal ir varžovo) Guy Verhofstadto komplimentus. Atvirai apie Europos nacionalinių valstybių pabaigą ir postnacionalinę Europą kalbantis ALDE lyderis dar kartą įrodo, kokie ankšti ir nepriimtini jam nacionalinės politikos rėmai. Anot jo, savo nacionaliniams interesams Prancūzija ir Vokietija geriausiai gali atstovauti tik stiprindamos ES ir deleguodamos jai didelę dalį savo suvereniteto. Anot jo, didžioji ES problema yra nacionalinis pasipriešinimas Europos fiskalinei ir politinei integracijai.(Tęsti...)
Ar mes susikalbame su savo partneriais ir sąjungininkais Europos Sąjungoje? Ar vis dar gyvename skirtingose planetose? Tai anaiptol ne retorinis klausimas. Jis vis dažniau iškyla suvokiant, kad dėl savo patirties mes daug ko nežinome ir turime sparčiai mokytis – ne tik demokratijos logikos ir pilietinių laisvių, bet ir gilesnio žvilgsnio į Afriką bei apskritai menkiausiai išsivysčiusias šalis. Tokio pasaulio, kaip visumos, suvokimo, prisipažinkime, mes stokojame – dėl nesunkiai atsekamų priežasčių vis dar išlieka stipri pagunda visą pasaulį dalinti į Rytus ir Vakarus, Rusiją ir NATO.(Tęsti...)
Susitikę dieną papietauti su Michailo Chodorkovskio advokate Marija Logan – drąsia, principinga ir protinga moterimi – aš ir grupė Baltijos šalių bei Didžiosios Britanijos kolegų iš EP kalbėjome apie šansą kažką padaryti Chodorkovskio labui. Skambi retorika nebetinka ir dvelkia politiniu kiču – juk viskas jau pasakyta, todėl skamba gan neskoningai ir lėkštai, kai pradedama kalbėti apie Vladimiro Putino politinę etiką ir demokratinius kredencialus kone atradėjo mina.(Tęsti...)