Minint septintąsias šviesaus atminimo Lietuvos filosofo, pedagogo ir visuomenės veikėjo Leonido Donskio mirties metines VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras tradiciškai organizuoja tarptautinę konferenciją. Šįkart bus siekiama atskleisti pilkuosius istorijos atspalvius, paneigiant, kad viskas yra tik juoda ar balta. Konferencija „From black and white to shades of grey“ rugsėjo 20 d. vyks Vilniaus rotušėje. Renginys nemokamas, bet būtina registracija. (Tęsti...)
„Šiandien aš suvokiu, kad savo akimis mačiau tai, kas simbolizuoja visą XX amžių. Vokiečių bunkeris, į kurį beveik įaugę žydų kapinių medžiai, o netoliese karvutę melžiantis ir tyliai su ja jidiš kalbantis senas žydas. Savo bitėms senelis dainuodavo žydiškas dainas, o su karve tyliai kalbėdavo. Jo neturėjo ten būti – bent jau pagal visą jo nugyvento amžiaus ir epochos logikos projektą. Bet jis ten buvo – labiau nei karo ir mirties ženklai.“
Leonidas Donskis. Viena iš „Reminiscencijų“ knygoje „99 Baltijos istorijos“ (2009)
#13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
„Vakariečiai paprastai iškart įsidėmi vardą ir pavardę žmogaus, su kuriuo susipažįsta. Todėl nenuostabu, kad, tarkim, amerikiečiai, niekada nesidrovi dar kartą paklausti tavo vardo ir pavardės. Tuo tarpu mes tiek susitelkiame į savo personą bei atrodymą, jog retai iš pirmo karto įsidėmime naujojo pažįstamo vardą, jau nekalbant apie pokalbio ir kito asmens detales.
Beje, visą šitą nuoširdžiai taikau ir sau pačiam – man teko daug ir atkakliai su savimi dirbti, kol pradėjau įsidėmėti žmogaus vardą ir kreipti dėmesį į jį, užuot vien mandagiai šyptelėjęs, bet tuo metu galvojęs apie kažką, kas visiškai atsieta ir nesusiję su situacija“.
Iš straipsnio „Nežiūrintieji į akis“ knygoje „Tyliosios alternatyvos“ (2007)
#13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
As I write these lines today, on 6 June 2013, a disgraceful trial begins in Moscow. The so-called Bolotnaya case is all about twelve Russian citizens accused of attacking the police at the Bolotnaya Square in Moscow. On 6 May 2012, 70 000 protesters were authorized to have a rally against election fraud in Russia’s presidential elections. What happened next was that the police started provoking people, beating them up, and then arresting those who resisted the violence against peaceful civilians. (Tęsti...)
Oskaro Koršunovo režisuotas „Išvarymas“ – pats tikriausias dabartinės Lietuvos epas, o sykiu – tragedija, kurioje neasmuo virsta oriu asmeniu, nežmogus tampa žmogumi. Tad sutaurinantis tragedijos padarinys, it klasikinis katarsis antikinėje graikų tragedijoje, sukrečia ir apsaugo nuo baisios klaidos ar nuodėmės laikymo dorybe. (Tęsti...)
The title of my commentary hardly accounts for anything other than sheer rhetoric. Does Ukraine need the EU? Of course it does — simple as that. The next question, then, would be whether – and if yes, to what extent – the EU needs Ukraine. Quite frankly, the EU needs Ukraine now more than ever. (Tęsti...)