Naujienos
Septintojoje Leonido Donskio konferencijoje – kritinio mąstymo skatinimas ir žvilgsnis į pilkąsias zonas
Minint septintąsias šviesaus atminimo Lietuvos filosofo, pedagogo ir visuomenės veikėjo Leonido Donskio mirties metines VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras tradiciškai organizuoja tarptautinę konferenciją. Šįkart bus siekiama atskleisti pilkuosius istorijos atspalvius, paneigiant, kad viskas yra tik juoda ar balta. Konferencija „From black and white to shades of grey“ rugsėjo 20 d. vyks Vilniaus rotušėje. Renginys nemokamas, bet būtina registracija. (Tęsti...)
#13dienostekstas. Leonidas Donskis apie A. Lukašenkąsavo senelį
„Šiandien aš suvokiu, kad savo akimis mačiau tai, kas simbolizuoja visą XX amžių. Vokiečių bunkeris, į kurį beveik įaugę žydų kapinių medžiai, o netoliese karvutę melžiantis ir tyliai su ja jidiš kalbantis senas žydas. Savo bitėms senelis dainuodavo žydiškas dainas, o su karve tyliai kalbėdavo. Jo neturėjo ten būti – bent jau pagal visą jo nugyvento amžiaus ir epochos logikos projektą. Bet jis ten buvo – labiau nei karo ir mirties ženklai.“
Leonidas Donskis. Viena iš „Reminiscencijų“ knygoje „99 Baltijos istorijos“ (2009)
#13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
#13dienostekstas. Leonidas Donskis apie nežiūrinčiuosius į akis
„Vakariečiai paprastai iškart įsidėmi vardą ir pavardę žmogaus, su kuriuo susipažįsta. Todėl nenuostabu, kad, tarkim, amerikiečiai, niekada nesidrovi dar kartą paklausti tavo vardo ir pavardės. Tuo tarpu mes tiek susitelkiame į savo personą bei atrodymą, jog retai iš pirmo karto įsidėmime naujojo pažįstamo vardą, jau nekalbant apie pokalbio ir kito asmens detales.
Beje, visą šitą nuoširdžiai taikau ir sau pačiam – man teko daug ir atkakliai su savimi dirbti, kol pradėjau įsidėmėti žmogaus vardą ir kreipti dėmesį į jį, užuot vien mandagiai šyptelėjęs, bet tuo metu galvojęs apie kažką, kas visiškai atsieta ir nesusiję su situacija“.
Iš straipsnio „Nežiūrintieji į akis“ knygoje „Tyliosios alternatyvos“ (2007)
#13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną, taip pagerbiant Leonido atminimą, kviečia prisiminti jo tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. L. Donskio tekstų fragmentus skaitytojams pristato vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.
Publikacijos
The end of modern politics?
The question whether modern politics, the way it has existed for centuries, will survive the 21st century is no joke nowadays. The Manichaeism of the left and the right, which, in Milan Kundera’s words, “is as stupid as it is insurmountable,” and which is deeply grounded in Western Europe and North America, is much more than partisan politics. Had it been that way, it would have been quite safe to assume that no other way can be offered to deal with polarities and opposing visions of human existence than democratic politics with its ethics of rational compromise without losing one’s core principles, dignity and identity.(Tęsti...)
Mirtis ir mergaitė
Kas buvo Danijilas Charmsas? Jo būta vieno paslaptingiausių ir keisčiausių rusų rašytojų, kurio poetikos ir filosofijos neatpažino ir neiššifravo net juo besižavintys. Autorius rašė tragiškus dalykus, o iš jo kūrinių juokėsi – it iš to niekieno nesuprasto klubinio komiko (t. y. vadinamojo stand-up comedian) Andy Kaufmano, apie kurį Milošas Formanas sukūrė sukrečiančią, bet už kitus jo filmus mažiau rezonansinę juostą „Žmogus mėnulyje“ (Man on the Moon). Jis buvo tragikas, tik pasaulis, aiman, to nesuprato ir palaikė jį komiku. (Tęsti...)
Donskis: Strasbūras, rugsėjo 28 diena, 9 val.
Barroso pelno net savo seno antagonisto ir aršaus kritiko (o gal ir varžovo) Guy Verhofstadto komplimentus. Atvirai apie Europos nacionalinių valstybių pabaigą ir postnacionalinę Europą kalbantis ALDE lyderis dar kartą įrodo, kokie ankšti ir nepriimtini jam nacionalinės politikos rėmai. Anot jo, savo nacionaliniams interesams Prancūzija ir Vokietija geriausiai gali atstovauti tik stiprindamos ES ir deleguodamos jai didelę dalį savo suvereniteto. Anot jo, didžioji ES problema yra nacionalinis pasipriešinimas Europos fiskalinei ir politinei integracijai.(Tęsti...)
