Kaip ir kąsmet, rugsėjo 21-ąją VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras rengia Leonido Donskio atminimui skirtą konferenciją. Šį kartą jos tema - muziejų ir viešųjų erdvių vaidmuo atminties politikoje. Tradiciškai konferencija bus palydėta koncertu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Kviečiame registruotis renginiams iš anksto, daugiau informacijos čia. 

Pirmoji diskusija iš asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenė viešų diskusijų ciklo „Laisvu stiliumi su Leonidu Donskiu“. Projekto metu kalbėtasi apie idėjas, kuo galėtų tapti Klaipėda, kurias bandyta pasiūlyti per kelis pastaruosius dešimtmečius ir prie kurių formulavimo iš dalies prisidėjo ir Leonidas Donskis. Diskusijos įrašas čia. 

Diskusijos dalyviai: istorikas Alvydas Nikžentaitis (Vilnius), sociologas Liutauras Kraniauskas (Klaipėda), politikas Simonas Gentvilas (Vilnius/Klaipėda). Diskusijos moderatorius istorikas Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas).

Diskusijos anotacija. Per kelis pastaruosius dešimtmečius ne sykį bandyta pasiūlyti idėjų, kuo yra ir kuo galėtų būti Klaipėda. Kai pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu nedrąsiai verėsi Lietuvos re-europeizacijos perspektyva, gimė Eugenijaus Gentvilo rinkiminis šūkis „Išdrįskime gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske!“ Tuomet Klaipėda vadinta europietiškiausiu ir liberaliausiu Lietuvos miestu, tuo, kas, kaip 1997 m. rašė Leonidas Donskis, „tampa laisvos minties, intelektualinio eroso ir kūrybos prieglobsčiu“. Pretenduodama virsti Europos kultūros sostine, 2017 m. Klaipėda parengė ambicingą Kultūros strategiją, o patvirtinus Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, jos rengime dalyvavęs istorikas Alvydas Nikžentaitis konstatavo, kad tai „yra pati geriausia idėja Lietuvai“. Pastaruosius penkerius–dešimt metų vis garsiau pasigirsta ir „pesimistinis diskursas“, esą šiame mieste nėra ką veikti, iš Klaipėdos išvažiuoja pajėgiausi menininkai ir kūrėjai, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybė 2016 m. pradžioje įtvirtino, jog Lietuvoje esama tik dviejų regionų: „sostinės regiono“ ir to, kas komentuotojų buvo įvardyta „likusia Lietuva“. Kaip gimsta pranašystės Klaipėdai? Kiek jos yra pagrįstos realiu situacijos vertinimu, o kiek tėra viso labo savos patirties sureikšminimas? Ar tikrai Klaipėdoje nebeliko perspektyvių kūrėjų, o gal iš tiesų jai lemta tapti „pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu“?

Nuo 2018-ųjų Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ skiriama Leonido Donskio premija šiemet įteikta džiazo muzikantui, kompozitoriui ir režisieriui Vladimirui Tarasovui, įvertinat jo kultūrinę – disidentinę veiklą, non-konformistinius džiazo projektus, pilietinės alternatyvos kūrimą tarybinei santvarkai, vertingos asmeninės meno kolekcijos dovanojimą Lietuvos valstybei. Tuo tarpu fondo valdyba Tolerancijos žmogumi šiemet išrinko žurnalistą Paulių Gritėną. Šiemetinės apdovanojimų ceremonijos įrašą galite rasti čia.  (Tęsti...)

"Kas vienintelis tapo iš tiesų tarptautinio rango politiku per visą nepriklausomybės laikotarpį? Kieno taip ir nepajėgė apdoroti ar nutildyti sistema? Kas pergyveno vienadienes figūras, skelbusias save naujaisiais politikais? Tai retoriniai klausimai. Kartą kažkas prancūzų rašytoją ir kritiką André Gide’ą paklausė, kas yra geriausias Prancūzijos poetas. Kiek pamąstęs A.Gide’as atsakė: „Deja, Victoras Hugo“. Tai prisiminęs T.Venclova yra iškėlęs analogišką klausimą: kas yra geriausias Lietuvos poetas? Jo atsakymas buvo: „Deja, Maironis“. Bet po to iškart pridūrė – „Laimei, Maironis“. Jei prieš dešimtmetį mane kas nors būtų paklausęs, kas yra geriausias Lietuvos politikas, būčiau atsakęs: „Deja, Landsbergis“. Šiandien į šį klausimą atsakyčiau: „Laimei, Landsbergis“. Leonidas Donskis: V.Landsbergis - tarp demonų ir ironijos (2007). (Tęsti...)

Stambulo leidykla AYRINTI YAYINLARI PUBLISHING HOUSE išleido antrąjį Leonido Donskio ir Zygmunto Baumano knygos  „Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“ („Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“) leidimą turkų kalba. Pirmasis leidimas pasirodė dar 2015-aisiais, knygos vertėjas Akın Emre Pilgir. Anglų kalba parašyta ir 2013 m. Didžiojoje Britanijoje išleista "Moral Blindness: The Loss of Sensitivity in Liquid Modernity" išversta į italų, ispanų, turkų, portugalų, korėjiečių, Brazilijos portugalų, rusų ir ukrainiečių kalbas. 

"Man sunku Lietuvą įsivaizduoti be Danieliaus Dolskio dainų, be žydų dailininkų, be Rafaelio Chvoleso, be daugybės talentingų žydų, kurie visada mylėjo Lietuvą kaip savo šalį. Pagaliau buvo patriotų, aukšto lygio politikos veikėjų, kurie buvo labai svarbūs tarptautinėje politikoje (pvz., teisininkas Jokūbas Robinzonas). Lietuva neteko savo sūnų ir dukterų, šeimos narių – žmonių, kuriuos vadinčiau žydų kilmės lietuviais arba kitos kilmės lietuviais. (Tęsti...)

Šią liūdną dieną, kuomet netekome vienos artimiausių Leonido bendraminčių profesorės Irenos Veisaitės, kviečiame prisiminti juodu abu besikalbančius LRT laidoje "Be pykčio". Foto: A.Jacovskytė.

Leonidas Donskis, kaip ir jo mylimo Miguel de Cervantes herojus, kažkada pasirinko kalbėti ir veikti nepatogiai. Nepatogiai kitiems, bet kartu ir sau, mat tiesus žodis pirmiausia kainuoja pačiam kalbėtojui. Kas yra viešasis intelektualas šiandien? Ar turime norinčių aukoti patogumą vardan tiesos? Kiek mumyse tebėra Don Kichoto ir kiek... Leonido? Klaipėdos knygų mugės Leonidui Donskiui skirtoje diskusijoje „Kova su vėjo malūnais: literatūra, filosofija, istorija ir draugystė“ dalyvauja: Gintautas Mažeikis, Sergejus Kanovičius, Alvydas Nikžentaitis, Arūnas Gelūnas, Rytis Zemkauskas.

VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras 2020 rugsėjo 21-ąją kviečia dalyvauti trečiojoje Leonido Donskio atminimui skirtoje konferencijoje, kuri šiemet skirta pasaulį pakeitusiai pandemijai ir jos poveikiui globaliai psichinei sveikatai. Pusės dienos trukmės konferenciją lydės Naujų idėjų kamerinio koncerto NICO koncertas. Konferencijos programa ir registracija: https://www.sakharovcenter-vdu.eu/events/third-leonidas-donskis-memorial-conference/ (Tęsti...)

Jeigu mes kalbame apie tokį ateities projektą kaip globalinis pilietis, tai turime suprasti, kad jis turi būti atsakingas už savo visuomenę, savo šalį ir už visą žmoniją. Norint to pasiekti mokykla ir universitetas yra absoliučiai reikalinga ir atraminė vieta. (Tęsti...)

Su diktatūromis yra išties sunku, todėl, kad bet kuri metodika, kiekvienas pasirinktas kelias yra labai ribotas ir turi minusų. Galima mėginti deligitimuoti ir diskredituoti režimą, tačiau jei režimas į tai nereguoja, be to, nėra susaistytais tvirtais ekonominiais saitais, tokia taktika gali neveikti. Baltarusija yra glaudžiai susijusi su Rusijos ekonomine erdve, ir bet kuris ES ekonominis embargas, apribojimai ar sankcijos nors yra skausmingos, bet, deja, nėra lemtingos. (Tęsti...)

Atminties politika nėra išeitis iš modernybės pagimdytų netikrumo formų ir skausmingų dilemų. Ji veikia kaip vaistas nuo užmaršties ir nejautrumo tik tol, kol tarnauja kaip protestuojančios minties struktūra. Sukonstruota atminties politika prasideda kaip privalomas savęs suvokimo būdas; nenuostabu tad, kad ji gali virsti pavojingu užsifiksavimu ties pasirinktais įvykiais ir istoriniais asmenimis, kuris baigtųsi visišku paneigimu tų žmonių ir grupių, kurios prisimena kitaip.  (Tęsti...)