?https://www.traditionrolex.com/44 https://www.traditionrolex.com/44 https://www.traditionrolex.com/44
Rugsėjo 21 d. kviečiame dalyvauti 5-ojoje tarptautinėje Leonido Donskio mokslinėje konferencijoje „Ar istorinis revizionizmas atgimsta“?, kurią organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Šių metų konferencijoje, kuri vyks Valdovų rūmuose Vilniuje, bus dalijamasi praktine įvairių šalių patirtimi bei įžvalgomis, kaip išvengti istorijos manipuliacijų. Ar istorija gali būti nešališka, ar ji pasmerkta būti galios įrankiu? O gal istorijai vis dar gresia pavojus atspindėti vyriausybių politinę valią, nebūtinai demokratinę? Kasmetinę konferenciją tradiciškai lydės labdaringas atminimo koncertas, kuris vyks rugsėjo 20-osios vakarą. Programa bei registracija į abu renginius čia.
Prieš 60 metų rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje gimė Leonidas Donskis, vienas ryškiausių Lietuvos filosofų ir viešųjų intelektualų. Prieš 6-erius metus netikėtai sustojus L.Donskio širdžiai pasaulis stipriai pasikeitė ir šiandien kaip niekad trūksta filosofo įžvalgų. Jubiliejaus proga 15min pakalbino filosofo kolegą Gintautą Mažeikį, kuris remdamasis tuo, ką rašė L.Donskis, padėjo dekonstruoti ramybės neduodančius geopolitinius procesus. Pašnekovo teigimu, L.Donskis, be abejonės, būtų analizavęs karą Ukrainoje. Skaitykite daugiau čia.
"Vienas mano buvęs studentas Helsinkio universitete, filosofijos doktorantas iš Rygos, kartą pašmaikštavo, kad Suomijos gyvenimo tempas yra amžina sekmadienio popietė, o Baltijos šalių - nuolatinis pirmadienio rytas. Mes džiaugiamės tuo, kad pasiekiame finišo tiesiąją ir kad sėkmingai įveikiame distanciją. Tik nesusimąstome, kad mūsų gyvenimas tą akimirką suvedamas į distancijos įveikimą, nuoširdžiai įtikėjus, kad visa gyvenimo prasmė ir vertė slypi startiniame jaudulyje ir finišavime. (Tęsti...)
Bill Browder, Hermitage Capital Management vadovas ir tarptautinės teisingumo Sergėjui Magnitskiui kampanijos iniciatorius, išleido naują knygą “Freezing Order,” kurioje rašo apie Rusijos politikų pinigų plovimą per Baltijos šalis ir Kiprą į vakarų Europą ir Ameriką. Knygoje Browder išreiškia padėką ir Leonidui Donskiui, kuris per savo kadenciją Europos Parlamente aktyviai dirbo Magnitskio klausimu, buvo tarparlamentinės Magnitskio grupės narys, dėjo pastangas, kad Lietuvoje ir ES lygiu būtų priimtas vadinamasis Magnitskio įstatymas, sankcionuojantis žmogaus teisių pažeidėjus Rusijoje. 2013 metais išleistoje knygoje “Why Europe Needs a Magnitsky Law: Should the EU follow the US?” Leonidas publikavo straisnį apie rusų disidentus.
"Putino Rusiją domina ne tikras karas su iš tikrųjų galinga jėga (tokio karo ji ilgai nepakeltų ir tai pati puikiai suvokia), o mažiausiai apsaugotų pasaulio vietų nusiaubimas. Tai gali būti Ukraina ir Sirija – vietos, kuriose gali įvykti kas tik nori, vis tiek niekas to nelaikys pasaulio pabaiga. Niekas tų šalių iš tikrųjų neužjaučia tiek, kad protestuotų prieš atvirą jų naikinimą. Tai niekieno žemė, kurioje gyvybė ir orumas netenka vertės. O Rusijos visuomenei zombadėžė siūlo pramogą – karą. (Tęsti...)
"Euromaidanas tikrai yra istorinis įvykis, kuris žymi nacijos gimimą. Kelias bus tikrai labai nelengvas. Net neabejoju, kad Rusija darys viską, kad pakirstų pasitikėjimą dabartine politine klase – P. Porošenko, A. Jaceniuku. Bus mėginama žaisti ir kraštutine nacionalistų korta Ukrainoje. Vienas dalykas aiškus – iškilusi grėsmė Ukrainos valstybei, bet ne ukrainiečių tautai. Ji tikrai gimsta mūsų akyse. Sakykite, ar daug yra Europos sostinių, kuriose žmonės eitų mirti už Europą? O Ukrainoje žmonės mirė už Europos idėją. Manau, tai tik įrodymas, kad mūsų akyse gimsta istorija." (Leonidas Donskis, 2015)
Rubrika #13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną siūlo prisiminti Leonido Donskio tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. Tekstus pristato apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.
2021 metų L.Donskio premijos laureato rašytojo, publicisto Rimanto Vanago kalba, vasario 20 d. pasakyta premijos įteikimo ceremonijoje Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje.
Vytauto Didžiojo universiteto Didžioje auloje Kaune sekmadienį buvo įteiktas Tolerancijos žmogaus apdovanojimas ir Leonido Donskio premija. Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos sprendimu 2021 metų Tolerancijos žmogumi išrinkta edukologė, vienuolė sesuo Viktorija Voidogaitė. Kasmetinė Leonido Donskio premija skirta rašytojui, žurnalistui, vertėjui Rimantui Vanagui.
Leonidas Donskis (2015): "Būta stebuklų mūsų šalies istorijoje – 1918 m. vasario 16-oji, 1990 m. kovo 11-oji, o vėliau – 2003–2004 metai, kurie pakeitė visą mūsų istoriją. Atsilaikymas hibridiniame kare buvo vienas iš stebuklų. Mes laukiame karo. O jis jau laimėtas. Lietuvos ir Baltijos valstybių likimas šiandien kaip niekada persipynęs su Vakarų pasaulio likimu. Jei šiandien Rusija drįstų pulti Baltijos valstybes, o NATO ir JAV nieko nedarytų, tik reikštų ypatingą susirūpinimą, abu šie pasaulio politikos ir tarptautinių santykių subjektai – NATO ir JAV – galėtų atsisveikinti ne tik su savo lyderyste, bet ir su pačiu savo dalyvavimu pasaulinėje istorijoje. (Tęsti...)
Kalėdinė „Legendos. Šiandien ir visados“ laida kviečia prisiminti filosofą, eseistą, profesorių, pedagogą ir visuomenės veikėją Leonidą Donskį. Nuo filosofo netekties praėjo 5 metai ir jo nepaprastai trūksta šiandien: trūksta jo žodžių, įžvalgų ir idėjų, kurios turėjo išliekamąją vertę. Dvi mokslines disertacijas apsigynęs Donskis per savo mokslinę karjerą dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose. Parašė virš 40 knygų, publikavo daugiau nei 500 straipsnių. Dirbdamas Europos Parlamente gynė žmogaus teises tiesdamas tiltus ir mokydamas tai daryti kitus. Tolerancija, lygybė ir pagarba žmogui buvo kertinės filosofo Leonido Donskio idėjos, kuriomis jis rėmėsi aktyviai prisidėdamas prie Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimo bei kviesdamas Lietuvą kalbėtis be pykčio. Laidos įrašas čia.
"Apmąstant Leonido Donskio intelektualinę veiklą, o ypač kultūros politiką, matyti, kad veikta ne spontaniškai, o ganėtinai racionaliai, atsirenkant prioritetus. Kultūros politiką jis kūrė sąmoningai, lipdė pagal savo vertybes (...)" - savo studijoje "Leonido Donskio fenomenas" rašo VDU docentas Tomas Kavaliauskas. "Kultūros barai", 2021 Nr. 10 20 p.
Minint penktąsias Lietuvos filosofo, eseisto, pedagogo ir visuomenės veikėjo Leonido Donskio mirties metines, VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras surengė ketvirtąją tarptautinę L. Donskio vardo konferenciją „Sudėtingos dilemos. Muziejų ir viešų vietų vaidmuo prisimenant praeitį“, kurioje pranešimus skaitė žymių muziejų atstovai iš Lietuvos ir užsienio: Vokietijos, Belgijos, Olandijos, PAR, Airijos. Pilnas konferencijos įrašas čia.
Kaip ir kąsmet, rugsėjo 21-ąją VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras rengia Leonido Donskio atminimui skirtą konferenciją. Šį kartą jos tema - muziejų ir viešųjų erdvių vaidmuo atminties politikoje. Tradiciškai konferencija bus palydėta koncertu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Kviečiame registruotis renginiams iš anksto, daugiau informacijos čia.
Pirmoji diskusija iš asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenė viešų diskusijų ciklo „Laisvu stiliumi su Leonidu Donskiu“. Projekto metu kalbėtasi apie idėjas, kuo galėtų tapti Klaipėda, kurias bandyta pasiūlyti per kelis pastaruosius dešimtmečius ir prie kurių formulavimo iš dalies prisidėjo ir Leonidas Donskis. Diskusijos įrašas čia.
Diskusijos dalyviai: istorikas Alvydas Nikžentaitis (Vilnius), sociologas Liutauras Kraniauskas (Klaipėda), politikas Simonas Gentvilas (Vilnius/Klaipėda). Diskusijos moderatorius istorikas Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas).
Diskusijos anotacija. Per kelis pastaruosius dešimtmečius ne sykį bandyta pasiūlyti idėjų, kuo yra ir kuo galėtų būti Klaipėda. Kai pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu nedrąsiai verėsi Lietuvos re-europeizacijos perspektyva, gimė Eugenijaus Gentvilo rinkiminis šūkis „Išdrįskime gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske!“ Tuomet Klaipėda vadinta europietiškiausiu ir liberaliausiu Lietuvos miestu, tuo, kas, kaip 1997 m. rašė Leonidas Donskis, „tampa laisvos minties, intelektualinio eroso ir kūrybos prieglobsčiu“. Pretenduodama virsti Europos kultūros sostine, 2017 m. Klaipėda parengė ambicingą Kultūros strategiją, o patvirtinus Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, jos rengime dalyvavęs istorikas Alvydas Nikžentaitis konstatavo, kad tai „yra pati geriausia idėja Lietuvai“. Pastaruosius penkerius–dešimt metų vis garsiau pasigirsta ir „pesimistinis diskursas“, esą šiame mieste nėra ką veikti, iš Klaipėdos išvažiuoja pajėgiausi menininkai ir kūrėjai, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybė 2016 m. pradžioje įtvirtino, jog Lietuvoje esama tik dviejų regionų: „sostinės regiono“ ir to, kas komentuotojų buvo įvardyta „likusia Lietuva“. Kaip gimsta pranašystės Klaipėdai? Kiek jos yra pagrįstos realiu situacijos vertinimu, o kiek tėra viso labo savos patirties sureikšminimas? Ar tikrai Klaipėdoje nebeliko perspektyvių kūrėjų, o gal iš tiesų jai lemta tapti „pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu“?