By Leonidas Donskis One of the most dangerous delusions of our times is a firm conviction of the European Left (and of its counterparts in North America) that Israel is a most, if not the most, troublesome and sinister state in the world that may cause a new world war. As if a new global war cannot break out at any minute in Kashmir, India, Pakistan, Afghanistan, or Russia…  (Tęsti...)

ALDE frakcijos biuras susitinka su dviem „arabų pavasario“ veikėjais – Buthaina Kemal, vienintele moterimi kandidate į Egipto prezidentės (-o) postą, ir Yassine’u Brahimu, Tuniso politinės partijos Afek Tounes vadovu. (Tęsti...)

The resolution on the situation in Ukraine recently adopted by the European Parliament signified that both Ukraine and the EU are at a crossroads. In all likelihood, this also signified the arrival of a new phase in relations between Ukraine and the EU. First and foremost, a long and difficult debate commenced and will continue in the EP. Almost everyone easily agrees that the Tymoshenko case is an obvious example of a politically motivated trial, yet Tymoshenko seems to have polarized opinion as a political figure. (Tęsti...)

Dar kartą skaitau Zygmunto Baumano knygą Vartojamas gyvenimas (Vilnius: Apostrofa, 2011). Šį kartą lietuviškai, nes mano rankose – filosofo Kęsto Kirtiklio ir akademinės bei grožinės literatūros leidėjos Giedrės Kadžiulytės vertimas į lietuvių kalbą. Tai jau trečioji šio didžio lenkų kilmės britų sociologo, socialinio teoretiko ir globalaus socialinio mąstytojo knyga, išversta į lietuvių kalbą ir publikuota leidyklos Apostrofa. Po Globalizacijos ir Likvidžios meilės atėjo Vartojamo gyvenimo eilė. (Tęsti...)

The real threat to Europe and the world is the delayed collapse of old empires and the resulting formation of new hegemonic derivatives. Let us pity poor nationalism. All the calamities of the twentieth century have been blamed on it. (Tęsti...)

Prasideda diskusija su teisininku Jamisonu Firestone’u, nužudytojo Sergejaus Magnitskio kolega ir bendražygiu, nepasidavusiu melui, šantažui, psichologinei prievartai ir nepasirinkusiu konformizmo kaip lengviausio atsako į vakariečiui, atrodytų, nepakeliamus posovietinio pasaulio iššūkius. Atsakymas į šį rebusą pradeda kirbėti mano galvoje pasiekus diskusijos vidurį. (Tęsti...)

By Leonidas Donskis What exactly is meant by post-imperialism here? One could call it a strange state of affairs between politics and international relations, when former empires deny their colonial history but maintain their great influence in their former satellite states, which, under the guise of political correctness and good taste, are called friendly nations and traditional allies. Besides, post-imperialism cannot be imagined without a paternalistic and protective attitude to smaller or economically and politically weaker countries. (Tęsti...)

Barroso pelno net savo seno antagonisto ir aršaus kritiko (o gal ir varžovo) Guy Verhofstadto komplimentus. Atvirai apie Europos nacionalinių valstybių pabaigą ir postnacionalinę Europą kalbantis ALDE lyderis dar kartą įrodo, kokie ankšti ir nepriimtini jam nacionalinės politikos rėmai. Anot jo, savo nacionaliniams interesams Prancūzija ir Vokietija geriausiai gali atstovauti tik stiprindamos ES ir deleguodamos jai didelę dalį savo suvereniteto. Anot jo, didžioji ES problema yra nacionalinis pasipriešinimas Europos fiskalinei ir politinei integracijai. (Tęsti...)

„Baku – naujasis Dubajus“ – skelbia Vakarų spauda. „Tai perspektyvi ir ambicinga naftos šalis, artėjanti prie Vakarų“. „Azerbaidžanas – neabejotinas Kaukazo lyderis“. (Tęsti...)

Lietuvoje vykstančiai aukštojo mokslo reformai lieka šie mokslo metai. Po jų, kaip žinia, vyks nauji Seimo rinkimai, kurie reikš visos reformos pabaigą. Po jų ateis kitas ministras, formuosis kitokia ministerija ir naujas artimos ateities scenarijus su politinio ir akademinio revanšo elementais, o gal net ir su visiška senosios sistemos restauracija. (Tęsti...)

By Leonidas Donskis

Human rights and multiculturalism are no longer values in the world today. They have turned into words opening the door to politics. While Western human rights activists and politicians engaged in defending human rights actively strive to make human rights a core aspect of foreign policies, the founding fathers of the Russian human rights movement, Andrei Sakharov and Sergei Kovalev, denied Realpolitik from the bottom of their hearts, trying to replace it with an alternative value-and-idea-system which they described as a new universal, non-ideological ideology. (Tęsti...)

By Leonidas Donskis The great Russian humanist, dissident and human rights defender Andrei Sakharov (1921–1989), whose 90th anniversary we marked on May 21, 2011, and in whose name the supreme EP award in the sphere of the defense of human rights was initiated, when asked about what kind of universal ideology could be adopted by humanity in the future, described the universality of human rights and our commitment to defend them as the only set of values and ideas capable of bridging the gulfs and reconciling the opposites. Otherwise, according to the patron saint of Russian and East European liberal dissent, we would be trapped in ideological fights and culture wars for the years and decades to come. (Tęsti...)

Tariamės dėl Sacharovo premijos. Grupės lyderis nori, kad mes šiemet laimėtume. Neverta pliektis tarpusavyje vien tam, kad po to nubalsuotume viduje už kitų grupių tarpe nepopuliarią ir todėl jų nepalaikomą kandidatūrą. (Tęsti...)

Gente renkasi ALDE frakcijos biuras pasitarti dėl šių darbo metų Europos Parlamente. Nuostabus miestas, kurio vakarinėje tamsoje kiek vėliau mielai dingsta mano kolegos, po Briuselio ir Strasbūro pasiilgę kitokios aplinkos. (Tęsti...)

By Leonidas Donskis Ours is a time of fear. We cultivate a culture of fear which is becoming increasingly powerful and global. Our self-revealing age, with its fixation on cheap sensationalism, political scandals, TV reality shows, and other forms of self-exposure in exchange for public attention and fame, prizes moral panic and apocalyptic scenarios incomparably more than a balanced approach, light irony, or modesty. (Tęsti...)

Musica liberat (lot. k.) – muzika išlaisvina. Taip vadinasi projektas, suvienijęs Europos politikus, Rusijos ir pasaulio žmogaus teisių gynėjus ir grupę genialių muzikų. Strasbūro Muzikos ir kongresų rūmuose prasideda trumpas priėmimas, skirtas susitikti ir pabendrauti tiems, kas neabejingas ne nepriklausomo teismo, o Kremliaus – dar tiksliau tariant, Rusijos „premjero-prezidento“ Vladimiro Putino – nuteistų ir įkalintų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo likimui. (Tęsti...)

Birželio 30 d. paminėjome didžiojo rytų europiečio Czesławo Miłoszo 100-ąsias gimimo metines. Kuo toliau, tuo labiau akivaizdu, jog Miłoszo būta ne tik didžio poeto ir eseisto, bet ir originalaus bei gilaus politikos mąstytojo. Vakarų akademikai ir literatai gerai žino jo politinės eseistikos rinkinį Pavergtas protas, atvėrusį daugeliui jų akis ir privertusį juos pažvelgti į baisų socialinį eksperimentą, atliktą sovietinio komunizmo pavergtuose kraštuose. Bet palyginti nedaug kas žinojo ir žino kitą nuostabų Miłoszo eseistikos kūrinį Gimtoji Europa. (Tęsti...)

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse? (Tęsti...)

Europos Parlamentas jau apytuštis. Ketvirtadienio popietę gali pamatyti tik vieną kitą kolegą, likusį skubos tvarka svarstomų rezoliucijų posėdyje, po kurio visi išvyksta į oro uostą arba traukinių stotį, ir EP nuščiūva ir nutyla iki sekančios plenarinės sesijos. Po vidudienio balsavimų skubiai išvyksta didžioji dalis parlamentarų ir jų personalo. Bet likusieji neleidžia nuobodžiauti. (Tęsti...)

By Leonidas Donskis An interesting discussion took place in the Frankfurter Rundschau (September 26, 1992). When asked by his interviewer whether intellectuals will succeed in maintaining their social significance, the Spanish literary critic and author, Manuel Vazquez Montalban (who is famous especially for his detective novels), wittily replied that “the connection between CNN and Jane Fonda will be the only organic intellectual in the world.” (Tęsti...)