Iš kur atsiranda tas kartėlio ir nusivylimo jausmas, kai politikai ir politinės partijos iškrečia ką nors nemalonaus? Kodėl Liberalų sąjūdžiui patyrus moralinį fiasko ir sukėlus skandalą daugelį žmonių apniko jausmas, kad niekuo nebegalima pasitikėti politikoje, išskyrus partinius naujadarus ir dar nieko nenuveikusius (vadinasi, ir nespėjusius susikompromituoti) politikus? (Tęsti...)

Aš netekau savo artimo draugo Anglijoje 2012 m. Jis buvo talentingas istorikas, tyrinėjęs Baltijos vokiečius ir Latvijos moderniąją istoriją. Sykiu jo būta vieno iš pačių garsiausių britų diplomatijos ir politikos Baltijos šalyse istorikų. (Tęsti...)

Isaac Bashevis Singer (1902-1991), a great Polish-born Jewish writer, a poet of the East European Jewish soul, the guardian angel of the Yiddish language in modern literature, and a Nobel Prize winner, died twenty-five years ago. This brings us closer to his immense legacy that covers Jewish tradition and modernity, especially his short stories on how modernity came into Jewish life. (Tęsti...)

Kas įvyko Jungtinėje Karalystėje? Kodėl, regis, sveiko proto įsikūnijimu laikoma šalis tapo savo politinės klasės auka ir įkaite? Kaip buvo galima savo šalį pašalinti iš klestinčio, įtakingo ir taiką garantuojančio Vakarų ekonomikos ir politikos darinio? (Tęsti...)

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris prieš savaitę sulaukė nemažai pelnyto dėmesio. Ne kasdien išgirsi, kaip vienos iš septynių galingiausių ir svarbiausių pasaulio valstybių ministrų kabineto narys, visos valstybės diplomatijos ir užsienio politikos šefas viena fraze kaip kortų namelį sugriauna visą savo šalies užsienio politiką. (Tęsti...)

Kas jie – sėkmės džentelmenai politikoje? Ar gali būti tokių politikos stebuklų, kaip stebukladariai be politinių pažiūrų ir be pačios politikos? Kaip sukurti partiją ir laimėti dalį elektorato neturint nei vizijos, nei ideologijos, nei strateginio planavimo galios, nei racionalaus žvilgsnio į ekonomiką, saugumą ir gerovę – dalykus, be kurių, atrodytų, politikoje žmogui tiesiog nėra ką veikti? (Tęsti...)

Politinė kairė istoriškai gimė iš itin svarbios politinio jautrumo formos – kritiško galios apklausinėjimo būtinybės, sykiu iš tapatinimosi ne su galią turinčiaisiais, o su silpnaisiais. Žinoma, tai tik impulsas ir sentimentas, iš kurio savaime politinė jėga ir jos kodai nekyla. Fundamentalus kairės pamatas buvo daug gilesnis – visų pirma tai buvo balsas už racionalios ir nuasmenintos modernybės nublokštuosius. (Tęsti...)

Ar konservatoriai yra liberalų košmariškas sapnas (ir atvirkščiai)? Ar jie – didieji ir nesutaikomi antagonistai? Ar iš tikrųjų veriasi praraja tarp jų politinės filosofijos ir etikos? Ar gali liberalas būti konservatyvus, o konservatorius – liberalus? (Tęsti...)

Viena sunkiausių dilemų mūsų dienomis tapo santykis su klasika. Kiekviena epocha unikali savo gyvenimo ir kultūros formomis, pasaulėjauta, santykiu su tikėjimu ir abejone, meilės ir neapykantos pavidalais. Ne veltui vokiečių istorikas Leopoldas von Ranke rašė XIX a., kad visos epochos tiesiogiai susijusios su Dievu. Tiesiog nėra nevertingų epochų. Tik lieka klausimas, kiek autentiškai jos suvokia viena kitą ir kiek mūsų atradimus bei klystkelius jos gali paveikti. (Tęsti...)

That evil can be banal we learn from Hannah Arendt’s book Eichmann in Jerusalem: The Report on the Banality of Evil published in 1963. As we all know, Israeli intelligence, the Mossad, caught the chief architect of the Holocaust in Argentina, and brought him to Israel where his trial took place. (Tęsti...)

Iškart noriu įspėti mieluosius skaitytojus: jei tikitės, kad šis tekstas skirtas pastarojo meto slogiems įvykiams ir sukrėtimams, ištikusiems Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdį, nusivilsite. Jis – ne apie tai. Nors viskas, tiesą sakant, šioje ašarų pakalnėje vienaip ar kitaip susiję. (Tęsti...)

От редакции: Леонидас Донскис (р. 1962) — литовский философ, публицист, историк идей, общественный деятель, профессор Каунасского университета. Почетный доктор нескольких европейских университетов, в том числе Университета Брэдфорда (Великобритания). Автор более тридцати монографий. Его работы переведены на пятнадцать иностранных языков. Книга афоризмов Л. Донскиса публикуется на русском языке впервые. Интернет-журнал «Гефтер» благодарит Издательство Ивана Лимбаха за любезно предоставленные материалы. (Tęsti...)

As we learn from William Shakespeare’s Romeo and Juliet, a "wild-goose chase” is a hopeless quest for something unattainable. It is a fitting metaphor for an Eastern European quest for Europe that no longer exists. (Tęsti...)

Civilizacijų konflikto terminas visiems jį vartojantiesiems kelia tą pačią asociaciją – sensacija tapusią Samuelio P.Huntingtono knygą apie neišvengiamą Vakarų konfliktą su islamo civilizacija. Jo esė apie civilizacijų konfliktą (1993), vėliau išplėtota į knygą (1996) tapo save įgyvendinančia pranašyste, nes politinio islamo ir islamizmo problemos tapo akivaizdžios gerokai anksčiau, nei Huntingtonas jas įvardijo. (Tęsti...)

Lietuva – teritorinė ar eksteritorinė sąvoka? Kas tai – bendros parapijos, bendri kunigai, mokytojai, ta pati spauda ir žiniasklaida? Ar idėjos, kurios susieja žmones, nutolusius vieni nuo kitų per žemynus? Į lietuvių kategoriją patenka tik etniniai lietuviai ar visi, kas, kaip Jonas Basanavičius rašė, yra Lietuvos oru kvėpavę? (Tęsti...)

Paskaičius nūdienos universitetų misijos ir strategijos dokumentus, būtų galima pagalvoti, kad gyvename ypatingo strateginio pasaulio suvokimo laikotarpiu. Sykiu gali kilti mintis, jog niekada žmonija tiek daug dėmesio neskyrė gyvenimo ir ateities strategijai kaip dabar. Lygiai tas pats su politikais – ir jie nuolat rengia ateities strategijas, mėgindami nuspėti gyvenimo kryptis. (Tęsti...)

Ar žmonės turi teisę likti nežinomi skelbdami savo nuomones žiniasklaidoje? Ar visada būtina, kad būtų žinomas vardas ir pavardė, kai kalbama apie liaudies balsą, žmogų iš gatvės, kuris demokratijos požiūriu ir yra paties Dievo balsas? Vox populi, vox dei. Ko jūs dar norite? (Tęsti...)

Šio teksto pavadinimas negali jūsų suklaidinti – taip, tai užuomina į Michelangelo Antonionio filmo „Professione: reporter“ (angliškoji pavadinimo versija – „Keleivis“, 1975) pavadinimą. Jis gimė iš pavadinimo knygos, kurią laikau nuostabiu akademiniu romanu – Johno Williamso romano „Stouneris“. (Tęsti...)

William Shakespeare is usually celebrated as the author of great tragedies, comedies and historical chronicles. Yet his sonnets reveal Shakespeare as a poet and as a thinker who found a perfect form for his wit and breadth of his thought. (Tęsti...)

Teneapstulbs malonūs skaitytojai, išvydę tokį mano teksto pavadinimą. Anglų kalba jis skambėtų kaip kalambūras: „the Will to Will” („valia siekti valios“, arba „valia siekti Vilio/Willio“). Vienas iš pačių garsiausių pasaulyje šekspyrologų Stephenas Greenblattas yra parašęs knygą „Will in the World“, kurią galima versti ir kaip „Willis pasaulyje“, ir kaip „Valia pasaulyje“. (Tęsti...)