Iš tuštumos į tuštumą
Sausio 06, 2015
Iš tuštumos į tuštumą – tokia jėgos lemtis. Williamo Shakespeare’o tragedijose politinė galia tampa lauku, kuriame galutinai apsinuogina žmogaus menkystė, trapumas ir pasmerktumas tylai ir tuštumai. Išskleistą makbetiško gyvenimo apibrėžtį – „idioto papasakota istorija, pilna triukšmo bei įtūžio ir nieko nereiškianti“ – ne veltui lydi hamletiška tyla ir tuštuma. „Toliau – tyla“. Tai paskutiniai Hamleto žodžiai prieš mirtį, tampantys tragedijos užsklanda. Jis išpranašauja ir laukia, kada Norvegijos princas Fortinbrasas taps Anglijos karaliumi, bet… Toliau – tyla. Ir viskas baigiasi. Iš tuštumos į tuštumą – tokia jėgos lemtis. (Tęsti...)
