LT | EN
LEONIDAS DONSKIS

#13dienostekstas. Leonido Donskio interviu LRT laidai "Kasdienybės kultūra", 2015 m.

Balandžio 13, 2020

"Yra tam tikrų dramų, po jų eina tam tikri pasirinkimai, galų gale baigiasi tuo, kad žmonių poreikiai pradedami laikyti kone likimu. Taip, šiandien mes vartojame ir keliaujame daug daugiau. Tačiau ir anksčiau žmonės gyveno, nors nuvykti iš Palangos į Vilnių jiems jau buvo įvykis. Šiandien mes gyvename laikotarpiu, kada per vieną dieną galima pakeliauti po Europą, po pasaulį. Žmonės susitaiko su tuo, prisitaiko ir, ko gero, pagalvotų, kad epocha baigėsi arba įvyko kažkokia nelaimė, jeigu būtų kitaip.

Iš tikrųjų nieko tokio baisaus ir neįvyktų – žmonės keistų savo poreikių struktūrą. Dabartinis gyvenimas, matyt, ir būtų viena iš ryškiausių globalizacijos charakteristikų. Globalizacija fatalizavo mūsų dabartinį gyvenimo būdą, sutaikė su mintimi, kad kitaip gyventi neįmanoma, jeigu neturi galimybės gyventi Honkonge, o dirbti Amerikoje, jei neturi Lietuvoje savo namų, o dirbi Briuselyje arba vienu metu negyveni Švedijoje ir Lietuvoje. Tai globalizacijos triukai – jie mus sutaikė su naujuoju erdvėlaikiu, keistai prie jo pripratino. Pripratino ir prie naujo mobilumo, prie naujos poreikių struktūros ir tada nebeįmanoma įsivaizduoti, kaip gyveno žmonės prieš 50 metų.

Įdomu tai, kad postmodernizmas, viena vertus, yra žaismingas, pokštauja, kita vertus, jis nesukūrė alternatyvos globalizacijos sukurtam fatalizmui, nes fatalizmas, kuris veda prie įsitikinimo, kad kitokios ekonomikos, kitokio gyvenimo būdo negali būti, privedė prie to, kad išnyko utopijos, alternatyvos ir svajonės. Arba, kaip pasakytų Z. Baumanas, alternatyvos ir svajonės buvo privatizuotos. Šiandien utopija yra tapusi asmeniniu sėkmės projektu. Kitaip tariant, utopija yra mūsų biografijos – sėkmingos arba nenusisekusios. Utopija tampa sėkminga žvaigždės biografija, o ne Thomo More’o kūrinys ar Tommaso Campanella „Saulės miestas“. Tai mūsų naujoji utopija.

Mes gyvename labai individualizuotoje, decentralizuotoje visuomenėje, kurioje dingo svajonė apie visuomenę. Dingo net tikėjimas, kad žmonių santykiai gali būti kitokie. Mes svajojame privataus gyvenimo ribose. Svajojame apie laimę, savo pasiekimus, kūrybą, bet privataus gyvenimo erdvėje. Socialinę erdvę mes priimame kaip aksiomą – tai, kas yra. Mes net nekvestionuojame to, kas yra visuomenėje, mes manome, kad taip turi būti, tam nėra alternatyvos.

Manau, kad tokio mąstymo šaltiniai – globalizacija su savo erdvėlaikiu, su tuo, kad labai sumažėjo pasaulis, ir technologinis visuomenės bruožas: per greitai įgyvendinami projektai, per greitai viskas tampa tikrove. Bijau, kad vaizduotės sferoje mes daug prarandame, prarandame vaizduotę, kaip postmoderniosios kultūros komponentą. Tačiau turiu stiprų įtarimą, kad ji arba labai profesionalizuota, arba labai individualizuota. Neliko tokios vaizduotės, kokia buvo renesansinėje Europoje, kada svajojome keisti pasaulį, visuomenę per daug ką, nebūtinai vien per smurtines formas, anaiptol – buvo daugybė taikingų svajotojų, kurie kalbėjo apie matematikos, simbolinių pasaulių galią, apie švietimą, meną, humanistinį idealą, kuris keistų pasaulį.

XIX a. atsirado netgi tokių įdomių dalykų, kaip sekuliarios religijos, Auguste`o Comte`o, kuris buvo šventai įsitikinęs, kad pasauliui reikia mokslinės, sekuliarios religijos, projektai, Richardo Oweno, Charles`io Fourier šalininkai Amerikoje ir kitur, sensimonistai Europoje. Tai buvo sekuliarios religijos.

Dar XIX a. žmonės tikėjo tuo, kad pasaulį galima keisti bendruomenėse, o šiandien nepopuliarios netgi svajonės tą pasaulį keisti. Šiandien kalbama apie sugebėjimą susigyventi su pasauliu, priimti jį tokį, koks jis yra.

Kaip pasikeitė retorikos sluoksniai? Čia jau, matyt, beveik filosofinė problema – mes kalbame ne apie pasaulio tobulinimą, keitimą, humanizavimą, bet susitaikymą su juo. Šios fatalizmo bangos, manymo, kad nieko kito niekada nebus, priežastis yra technologinė visuomenė. Visuomenė, kuri įgyvendina save kaip projektą." Visą Leonido Donskio interviu rasite čia

Rubrika #13dienostekstas kiekvieno mėnesio 13 dieną siūlo prisiminti Leonido Donskio tekstus ir mintis bei jų pagrindu tęsti diskusiją šiandienos aktualijų kontekste. Tekstus pristato apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.



LEONIDO DONSKIO KADENCIJA EUROPOS PARLAMENTE
(2009-2014)