Vizijos Klaipėdai: tarp Amsterdamo, „mėlynojo proveržio“ ir vietos, kurioje nuobodu (video)
Pirmoji diskusija iš asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenė viešų diskusijų ciklo „Laisvu stiliumi su Leonidu Donskiu“. Projekto metu kalbėtasi apie idėjas, kuo galėtų tapti Klaipėda, kurias bandyta pasiūlyti per kelis pastaruosius dešimtmečius ir prie kurių formulavimo iš dalies prisidėjo ir Leonidas Donskis. Diskusijos įrašas čia.
Diskusijos dalyviai: istorikas Alvydas Nikžentaitis (Vilnius), sociologas Liutauras Kraniauskas (Klaipėda), politikas Simonas Gentvilas (Vilnius/Klaipėda). Diskusijos moderatorius istorikas Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas).
Diskusijos anotacija. Per kelis pastaruosius dešimtmečius ne sykį bandyta pasiūlyti idėjų, kuo yra ir kuo galėtų būti Klaipėda. Kai pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu nedrąsiai verėsi Lietuvos re-europeizacijos perspektyva, gimė Eugenijaus Gentvilo rinkiminis šūkis „Išdrįskime gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske!“ Tuomet Klaipėda vadinta europietiškiausiu ir liberaliausiu Lietuvos miestu, tuo, kas, kaip 1997 m. rašė Leonidas Donskis, „tampa laisvos minties, intelektualinio eroso ir kūrybos prieglobsčiu“. Pretenduodama virsti Europos kultūros sostine, 2017 m. Klaipėda parengė ambicingą Kultūros strategiją, o patvirtinus Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, jos rengime dalyvavęs istorikas Alvydas Nikžentaitis konstatavo, kad tai „yra pati geriausia idėja Lietuvai“. Pastaruosius penkerius–dešimt metų vis garsiau pasigirsta ir „pesimistinis diskursas“, esą šiame mieste nėra ką veikti, iš Klaipėdos išvažiuoja pajėgiausi menininkai ir kūrėjai, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybė 2016 m. pradžioje įtvirtino, jog Lietuvoje esama tik dviejų regionų: „sostinės regiono“ ir to, kas komentuotojų buvo įvardyta „likusia Lietuva“. Kaip gimsta pranašystės Klaipėdai? Kiek jos yra pagrįstos realiu situacijos vertinimu, o kiek tėra viso labo savos patirties sureikšminimas? Ar tikrai Klaipėdoje nebeliko perspektyvių kūrėjų, o gal iš tiesų jai lemta tapti „pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu“?
