Išleista vėlyvosios L. Donskio publicistikos rinktinė „Leonidas Donskis: Man skauda“
Leonido Donskio tekstų bei išminties pasiilgę skaitytojai prekyboje jau gali ieškoti jo bičiulės, žinomos žurnalistės bei visuomenės veikėjos Birutės Garbaravičienės sudarytos bei leidyklos „Tyto alba“ išleistos jo vėlyvosios publicistikos rinktinės „Leonidas Donskis: Man skauda“.
Leonidui Donskiui šiemet būtų sukakę 60 ir turbūt visą tą laiką, kai jo nebėra, pasigendame įžvalgaus, esmingo, o kartu ramaus žvilgsnio. Būtent dėl to jo bičiulė Birutė Garbaravičienė nusprendė priminti ryškiausią bei šiandien stebėtinai aktualią paskutinių L. Donskio metų publicistiką. Knyga „Leonidas Donskis: Man skauda“ radosi iš noro ir pareigos sudėti į knygą ir šiandien aktualius, galbūt net pranašiškus filosofo tekstus, mokančius išminties ir tolerancijos. Čia ir visuomenės diagnozės, politologinės įžvalgos, kultūros ir švietimo problemos, svarstymai apie universitetų būklę ir tai, kas visada rūpėjo Leonidui, – žmogiškumo, apšvietos, garbingo žaidimo, orumo, tolerancijos, visuomenės atvirumo refleksijos, bandymas suprasti ir išgirsti kitą ir kitokį, dalintis savo ir kitų išmintimi. Tai filosofo mintys, kviečiančios dialogui.
Daugelis filosofą asocijuoja su jo gyvenimo leitmotyvu tapusia fraze „be pykčio“, o knygai B. Garbaravičienė parinko dar vieną L. Donskio gyvenimui itin svarbią mintį – „Man skauda“.
„Leonidui visą laiką dėl ko nors skaudėjo. Jis sakydavo, kad, jei skauda dėl kitų, vadinasi, esi. Ir jis visą laiką stengėsi suprasti, įsiklausyti ir išgirsti net tą žmogų, kuriam širdyje galbūt jautė pyktį. Tad su bendraminčiais nusprendėme atnaujinti Leonido balsą, nes jis paliko išties daug ir to balso šiandien tikrai pasigendame. Paskutinių metų Leonido tekstai patys intensyviausi, jis buvo pasiekęs geriausią formą, tarsi nujausdamas lemtį. Galbūt šiandien dalis jo patirčių būtų gilesnės, skaudesnės, o gal atvirkščiai – būtų daugiau optimizmo, nes jis kalbėjo ir apie optimizmą. Knygoje tilps viskas, dėl ko Leonidui skaudėjo”, - sako B. Garbaravičienė, - „Leonido Donskio mirtis sukrėtė – staiga, per anksti, nebus, kas jį pakeičia... Dar ir šiandien, po šešerių metų, daug kas sako, kad viešajame diskurse labai trūksta Donskio, jo gebėjimo kalbėti ir susikalbėti be pykčio ir šališkumo, jo ypatingos asmenybės šviesos ir jautrumo. Būtent jautrumo, nes jam skaudėjo tai, kas vyksta su mumis ir aplink mus. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis labai daug dirbo, tarsi skubėjo pasakyti ir parašyti kuo daugiau. Jo tekstų, komentarų ir įžvalgų buvo ir televizijoje, ir spaudoje, ir portaluose. Jau seniai svarsčiau, kad tą paskutinių metų plačiai išsibarsčiusią publicistiką verta sudėti į knygą, nes tie tekstai ne tik byloja apie tai, kas skaudėjo Leonidui, – jie mūsų laiko liudytojai, aktualūs ir šiandien, tarsi brandžios pamokos, išskaudėtos ir paremtos gilia patirtimi, paženklintos žaižaruojančia erudicija“.
Birutė Garbaravičienė – žinoma žurnalistė, filologė, visuomenės veikėja, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkė, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė, buvusi LRT laidos „Be pykčio“ redaktorė, knygos „Pokalbiai be pykčio“ sudarytoja.
Rinktinės „Leonidas Donskis: Man skauda“ ieškokite leidyklos „Tyto alba“ internetinėje parduotuvėje bei knygynuose.
