Truputį įsimylėjęs Panevėžį
Praėjusį penktadienį, spaudžiant daugiau nei 10 laipsnių šaltukui, Leonidas Donskis į Panevėžį išvyko be pirštinių ir su Meksikoje dovanota šiaudine skrybėle – po Naujųjų išskridęs akademinio vizito į Centrinę Ameriką, jis tiesiai iš Meksiko skubėjo į plenarinę sesiją Strasbūre, o galiausiai grįžęs į Lietuvą čia rado pagaliau atėjusią žiemą. Tačiau orų išdaigos visiškai nesutrukdė seniai planuoto penktadienio Aukštaitijos sostinėje, kur L. Donskio, kaip įprasta, laukė būrys jaunimo, pedagogų ir bendruomenės atstovų.
Stiprus ryšys su Panevėžiu ir panevėžiečiais Leonidą Donskį sieja jau ne pirmus metus – kadencijos EP metu jis čia lankosi bent kartą metuose, bendrauja su jaunimu, gausia ir aktyvia švietimo darbuotojų bendruomene, savivaldos atstovais, ir, žinoma, visais panevėžiečiais, kurie gausiai susirenka į G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ar Dailės galerijoje rengiamus L. Donskio susitikimus su visuomene. Tad daug tiesos yra šio penktadienio L. Donskio susitikimą G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje moderavusios poetės Elvyros Pažemeckaitės žodžiuose, kad europarlamentaras yra „truputį įsimylėjęs Panevėžį“.
Simboliška, kad jau paskutinio kaip Europos Parlamento nario vizito Panevėžyje metu G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykusiame susitikime su miesto bendruomene, lygindamas kūrybinio ir politinio darbo specifiką, Leonidas Donskis apžvelgė jau beveik prabėgusius penkerius savo kadencijos Europos Parlamente metus. Jis prisipažino, kad kūrybinis ir politinis gyvenimai, kuriuos jam teko aktyviai gyventi vienu metu, kartais pykstasi ir nėra lengva juos suderinti. Tačiau, pasak L. Donskio, politika nėra nekūrybinga ir neretai gali tapti puikiu įkvėpimo šaltiniu. Svarbiausia suvokti, kad veikimo ir kalbėjimo būdai politikoje ir kūryboje yra skirtingi ir sugebėti juos atskirti. Visgi, L. Donskis galimybę dirbti Europos Parlamente ir paragauti politiko duonos vertina kaip likimo dovaną ir įdomią gyvenimo mokyklą, išmokiusią kantrybės, derybų meno ir daugelio kitų dalykų, kurių nebūtų tekę išlavinti dirbant vien kūrybinį ir pedagoginį darbą. O paklaustas, kokiais EP nuveiktais darbais labiausiai didžiuojasi, L. Donskis atsakė trumpai ir paprastai: „Tikiuosi, kad kėliau Lietuvos prestižą, kad kas nors prisimins, jog Europos Parlamente buvo toks lietuvis, kuris kovojo už žmogaus teises, gynė Tibetą, disidentus, Michailą Chodorkovskį...“.
Pokalbis su Panevėžio bendruomene G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje penktadienį jau buvo trečiasis iš L. Donskio darbotvarkėje tą dieną suplanuotų susitikimų. Vidurdienį europarlamentaras lankėsi Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje, kur sausakimšoje aktų salėje su gimnazistais dalijosi savo mintimis apie lietuvį ir jo galimybes Europoje, realiais pavyzdžiais iliustruodamas, kad jauni lietuviai puikiai jaučiasi ES institucijose, Europos universitetuose, profesionalų rinkoje. Tačiau tuo pačiu Leonidas Donskis kėlė klausimą, į kurį, pasak jo, turės atsakyti patys salėje sėdintys gimnazistai – ar tauta šiandien yra labiau teritorinis, ar kultūrinis darinys, ar naujųjų technologijų pakaks išlaikyti socialinius ir kultūrinius saitus su savo šalimi ir kaip priimti globalaus pasaulio sukuriamus iššūkius. Na o popietės kava Panevėžio kolegijoje nejučia virto dar viena neplanuota diskusija – su kolegijos dėstytojais L. Donskis kalbėjosi apie Lietuvos švietimo sistemos problemas ir perspektyvas.
