Naujienos

EP liberalai ragina C. Ashton atsakingai rinktis ES žmogaus teisių atstovą

Mon, 14 May 2012 00:00:00 +0300

Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" frakcijos (ALDE) lyderis Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos narys, EP vicepirmininkas, atsakingas už demokratiją bei žmogaus teises, Edward McMillan-Scott bei ALDE koordinatorius Žmogaus teisių pakomitetyje Leonidas Donskis kreipėsi į ES Vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton, ragindami ją taikyti itin aukštus kriterijus, renkantis asmenį, užimsiantį būsimąjį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimams postą.

Laiške C. Ashton EP liberalai sveikina neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime priimtą sprendimą įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimams pareigybę, taip atsiliepiant į daugkartinius Europos Parlamento raginimus. Šiuo metu Vyriausioji įgaliotinė turi dešimt specialiųjų įgaliotinių, dirbančių regioniniu pagrindu, probleminėse teritorijose bei šalyse (pavyzdžiui, vienas jų, Vygaudas Ušackas, dirba Afganistane). ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimams bus pirmoji horizontalios atsakomybės pareigybė, kuri rūpinsis viena svarbia ES politikos tema - t.y. žmogaus teisėmis. Šiais klausimais naujasis pareigūnas atstovaus ES visame pasaulyje, o ne kuriame nors konkrečiame regione, kaip dabartiniai specialieji įgaliotiniai.

Šiuo metu Europos Parlamente, ES Taryboje bei Europos išorės veiksmų tarnyboje vykstant plačioms diskusijoms apie naujosios pareigybės mandatą, veiklos mastą bei atskaitomybę, ALDE frakcija ir jos lyderiai, dirbantys žmogaus teisių srityje, siekia atkreipti ypatingą dėmesį į asmens, užimsiančio postą, kompetencijas, patirtį ir profesionalumą, nes būtent šie kriterijai lems naujojo pareigūno darbo efektyvumą bei sprendimo įsteigti tokią pareigybę pagrįstumą.

"Specialusis įgaliotinis turėtų būti tarptautinio profilio ekspertas, turintis patirties ir ilgametį atsidavimą žmogaus teisių sričiai, pelnęs pasitikėjimą visoje ES. Jo humanitarinės teisės bei tarptautinio teisingumo žinios, būtinos sėkmingai veiklai tarptautinėje arenoje, turėtų nekelti jokių abejonių", - rašoma ALDE atstovų laiške. Svarbu ir tai, kad naujasis pareigūnas glaudžiai bendradarbiautų su visomis ES institucijomis, ypač su tiesiogiai ES piliečių išrinktu Europos Parlamentu, o taip pat pilietinės visuomenės organizacijomis tiek ES, tiek ir už jos ribų.

G. Verhofstadt, E. McMillan-Scott bei L. Donskis taip pat atkreipia dėmesį į skaidrios naujojo pareigūno skyrimo procedūros svarbą. Jį paskirti ES Taryba turėtų birželio 25 dieną, tačiau iki tol C. Ashton raginama glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, surengti susitikimą EP Užsienio reikalų komitete bei Žmogaus teisių pakomitetyje.

Europos Parlamentas šiuo metu rengia savo rekomendacijas ES Tarybai dėl specialiojo įgaliotinio žmogaus teisėms mandato, jo veiklos prioritetų, santykių su ES institucijomis. Pagrindine pranešėja šiam dokumentui rengti paskirta Europos liaudies frakcijos (EPP) narė, Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė, o Leonidas Donskis rengiant dokumentą atstovauja EP liberalams. Dėl parengtos pozicijos Europos Parlamentas balsuos birželio pradžioje.

Trumpoji EP plenarinė sesija: Europos diena, ES biudžeto įvykdymas, mažesnės kainos

Fri, 11 May 2012 00:00:00 +0300

Trečiadienį ir ketvirtadienį europarlamentarai vėl rinkosi į plenarinių posėdžių salę - tik šį kartą ne Strasbūre, o Briuselyje, kur vyko viena iš keturių šiais metais numatytų trumpųjų EP sesijų. EP nariai trečiadienį iškilmingai paminėjo Europos dieną, o ketvirtadienį laukė įtemptas darbas, nes buvo balsuojama dėl daugiau nei keturių dešimčių ES ir jos institucijų 2010 metų biudžeto įvykdymo dokumentų bei kitų darbotvarkės klausimų.

Gegužės 9-ąją minint Europos dieną, kuomet 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas paskelbdamas savo deklaraciją pirmą kartą iškėlė suvienytos Europos idėją, europarlamentarus pasveikino EP pirmininkas Martin Schulz. Vėliau surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos perspektyvas ir galimybes įveikti šiandieninę krizę aptarė EP politinių grupių vadovai.

Nepalankus sprendimas Vilniuje veikiančiai ES agentūrai

Ketvirtadienį europarlamentarai, patvirtindami daugelio ES institucijų 2010 metų biudžeto įvykdymą, užbaigė kasmetinį biudžeto ciklą. Europarlamentarai savo sprendimu dėl biudžeto įvykdymo gali rekomenduoti Europos Komisijai imtis atitinkamų veiksmų padėčiai pakeisti. Reaguodama į šias rekomendacijas EK rengia specialią ataskaitą ir planuojamų veiksmų planą, kurį vėliau pateikia EP ir ES Tarybai.

Šį kartą europarlamentarai patvirtino beveik visų ES institucijų, įskaitant ir patį Europos Parlamentą bei Komisiją, biudžeto įvykdymą. Tačiau Europos vaistų ir Europos aplinkos agentūrų, Europos maisto saugos tarnybos ir ES Tarybos biudžetų įvykdymo patvirtinimą nuspręsta atidėti. Leonido Donskio frakcija Europos Parlamente Liberalų ir demokratų aljansas "Už Europą" (ALDE) taip pat nusprendė susilaikyti nuo Europos Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo.

Nemalonią žinią Europos Parlamentas pasiuntė Vilniuje nuo 2010 metų veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui. Priimtame dokumente europarlamentarai, siekdami veiklos dubliavimo ir pridėtinių išlaidų sumažinimo, siūlo apsvarstyti šio instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsikūrusios Vienoje, sujungimo galimybę. Jeigu būtų atsižvelgta į šią rekomendaciją, tai galėtų reikšti, kad Lietuva ateityje netektų vieninintelės Baltijos šalyse įsikūrusios ES agentūros. Įtraukti tokį pasiūlymą į vakar EP patvirtintą dokumentą pasiūlė Europos konservatorių ir reformistų frakcija (ECR) ir nors trys kairiosios EP frakcijos buvo pateikusios pakeitimą išbraukti minėtąjį punktą iš dokumento teksto, balsavime jis nesulaukė pakankamo pritarimo: už balsavo 281 europarlamentaras, prieš - 338.

"Balsavau už pateiktą pakeitimą, kuris panaikintų raginimą sujungti Europos lyčių lygybės institutą su ES pagrindinių teisių agentūra. Manau, kad svarbu išlaikyti Institutą kaip atskirą agentūrą Lietuvoje dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, lyčių lygybė yra svarbus politinis ir moralinis siužetas Europos Sąjungoje. Jis nusipelno ypatingo dėmesio. Sujungus šias dvi institucijas, iškyla grėsmė, kad ši tema tiesiog dings tarp kitų žmogaus teisių problemų. Antra, svarbu, kad šis Institutas liktų būtent Lietuvoje. Mūsų palyginti jaunai demokratijai ir konservatyviai visuomenei reikia, kad Europos Sąjunga akcentuotų lyčių lygybę per savo agentūros darbą Vilniuje. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu nereikia trukdyti darbo Instituto, kuris tik neseniai pradėjo pilna jėga funkcionuoti, todėl dar nespėjo efektyviai pademonstruoti visų savo galimybių", - po balsavimo sakė europarlamentaras Leonidas Donskis.

Mažės duomenų perdavimo ir skambučių kainos

Jau keletą kartų nuosekliai mažinę tarptinklinio mobiliojo ryšio pokalbių ir trumpųjų žinučių kainas keliaujant ES šalyse, europarlamentarai ketvirtadienį patvirtino reglamentą, kurio dėka nuo liepos 1 d. gerokai sumažės ir duomenų perdavimo kaštai - tai ypač svarbu sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams bei planetiniams kompiuteriams.

EP narių dėka suderėta, kad nuo šių metų liepos 1 d. duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu galės kainuoti ne daugiau kaip 70 euro centų už perduotą megabaitą (be PVM). Nuo 2013 m. liepos 1 d. ši riba bus 45 euro centai už perduotą megabaitą, o nuo 2014 m. liepos 1 d. - 20 euro centų už perduotą megabaitą (be PVM). Šiuo metu operatoriams nėra taikomos įkainių už duomenų perdavimą ribos.

Dar kartą mažės ir šiuo metu galiojanti maksimali 35 euro centų už minutę (be PVM) riba, taikoma mobiliųjų telefonų skambučiams iš kitų ES šalių. Nuo š. m. liepos 1 d. ši riba bus 29 euro centai už minutę, o nuo 2014 m. liepos 1 d. - 19 euro centų už minutę (be PVM). Trumposios žinutės bus taip pat pigesnės: nors šiuo metu taikoma maksimali 11 euro centų už žinutę riba, nuo š. m. liepos 1 d. ji bus 9 euro centai, o nuo 2014 m. liepos 1 d. - 6 euro centai (be PVM).

Nuo šios liepos vartotojai, keliaujantys ne tik ES šalyse, bet ir už ES ribų gaus įspėjimo žinutę, kai jų mobiliojo telefono sąskaita artės prie 50 eurų - bet tik tada, kai šalies, kurioje jie yra, tinklas suteikia tam techninę galimybę.

Naujasis reglamentas, kuriam pritarė 578 europarlamentarai, o nepritarė ir susilaikė po 10, bus patvirtintas ES Taryboje birželio mėn. ir bus tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse nuo šių metų liepos 1 d.

Europos Parlamente ekspertai diskutavo apie vaiko teises bei jų apsaugą

Wed, 09 May 2012 00:00:00 +0300

Vakar, gegužės 8-ąją, Europos Parlamente Briuselyje, EP nariai Leonidas Donskis (ALDE) bei Traian Ungureanu (EPP, Rumunija) pakvietė ES institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, diplomatus, ekspertus diskusijai vaiko teisių bei jų apsaugos ES kaimynėse klausimais. Renginį "Parama pažeidžiamiems vaikams ES kaimyninėse šalyse: pasiekimai ir iššūkiai" inicijavo tarptautinė nevyriausybinė organizacija "World Vision".

Diskusijoje aptarta vaiko teisių bei jų apsaugos situacija ES Rytų kaimynėse bei Balkanuose, įvertinti ES iniciatyva jau įvykdyti bei besitęsiantys projektai siekiant sistemingai spręsti šios srities problemas ir kovoti su iki šiol pasitaikančiais smurto, diskriminacijos ir vaikų išnaudojimo atvejais. ES vaidmuo šioje srityje buvo ir išlieka ryškus - Bendrija vaiko teises bei jų apsaugą yra įvardijusi kaip vieną iš savo išorinės politikos prioritetų, skatina su ES suartėti siekiančias valstybes inicijuoti reformas šioje srityje ir jas remia. Nors ES ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas vaikų apsaugos srityje yra įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių, ilgalaikiams rezultatams užtikrinti būtina vykdyti sistemingas reformas - apie tai ir kalbėta Europos Parlamente surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos, ES kaimynių vyriausybių atstovai, ambasadoriai, nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip UNICEF, ekspertai.

Atidarydamas renginį Leonidas Donskis pažymėjo, kad vaiko teisių bei jų apsaugos problemas, tokias kaip padėtis vaikų globos įstaigose, smurtas namuose, patyčios, diskriminacija ir išnaudojimas, - būtina spręsti nedelsiant, nes jų plitimas ir poveikis visuomenei gali turėti šokiruojančių pasekmių. "Nemažai šalių, kurios yra pasiekusios neblogų rezultatų kitose srityse, vaiko teisių sferoje atsilieka dėl politinės valios, dėmesio, pasitikinėjimo stokos, psichologinio neraštingumo, institucijų nesugebėjimo ar kartais nenoro imtis ryžtingo problemų sprendimo", - sakė L. Donskis. Jis taip pat priminė ir dar vieną itin skaudžią problemą, kuri aktuali ne tik ES kaimynėms bet ir naujosioms ES šalims narėms - darbo emigrantų namuose likusius vaikus.

Diskusijoje buvo pristatyti sėkmingi ES ir trečiųjų šalių, siekiančių glaudžiau bendradarbiauti su ES ar ateityje tapti ES narėmis, projektai Albanijoje, Rumunijoje (iki jos įstojimo į ES 2007 m.), Armėnijoje bei jų rezultatai. Renginio dalyviai pasisakė už tai, kad vaikų apsaugos klausimai turėtų tapti atskiru punktu ES ir jos partnerių aukšto lygio susitarimuose, kas paskatintų pastarąsias dėti daugiau pastangų sprendžiant šios srities problemas bei pasiūlytų teisinę bazę reformoms vykdyti bei bendradarbiauti su ES. Nevyriausybinio sektoriaus atstovai teigiamai įvertino sprendimą įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę, kurio kompetencijoje būtų ir vaiko teisių klausimai, - tai, tikimasi, dar labiau sustiprins ES įsipareigojimą gerinti vaiko teisių padėtį ES narystės ar glaudesnio bendradarbiavimo su ja siekiančiose valstybėse.

Devynioliktasis L. Donskio naujienlaiškio numeris

Fri, 04 May 2012 00:00:00 +0300

Jau galite skaityti devynioliktąjį, o šiais metais ketvirtąjį, L. Donskio naujienlaiškio numerį, kuriame rasite trumpą informaciją apie pagrindinius europarlamentaro darbus balandžio mėnesį: plenarinėje sesijoje priimtus svarbius dokumentus, kuriuos ruošiant L. Donskis atstovavo savo frakciją ALDE, EP darbotvarkėje įsitvirtinusią Kazachstano problematiką, susitikimus su ES šalių ūkininkais, vizitus JAV bei Ukrainoje.

Jei dar nesate naujienlaiškio prenumeratorius, jį galite skaityti čia, o visus naujienlaiškio numerius rasite archyve. Jei norite naujienlaiškį kas mėnesį gauti į savo el. pašto dėžutę, registruokitės čia.

Kazachstanas išlieka Europos Parlamento darbotvarkėje

Wed, 02 May 2012 00:00:00 +0300

Po praėjusių metų gruodžio mėnesio įvykių Vakarų Kazachstane, kuomet Žanaozeno mieste buvo apšaudyta taiki protestuojančių naftos bendrovės darbininkų minia, sausį vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, neatitikusių tarptautinių demokratinių principų, ir vis dažnėjančių opozicijos atstovų bei pilietinės visuomenės aktyvistų areštų, Europos Parlamentas toliau stebi situaciją šalyje ir siekia išnaudoti savo turimas priemones jai keisti.

Dar gruodžio mėnesį, iš karto po kruvinųjų įvykių Žanaozene, grupė europarlamentarų, tarp kurių buvo ir Leonidas Donskis, atviru laišku kreipėsi į šalies prezidentą Nursultaną Nazarbajevą, smerkdami šalies jėgos institucijų veiksmus prieš taikius demonstrantus.

Sausį Europos Parlamento plenarinės sesijos metu Strasbūre viešėjo ir naujausią informaciją apie situaciją šalyje europarlamentarams suteikė grupė Kazachstano opozicijos atstovų, tarp kurių buvo ir neregistruotos opozicinės partijos "Alga!" lyderis Vladimiras Kozlovas. Po šio vizito grįžęs į Kazachstaną, V. Kozlovas buvo suimtas, laisvės neteko ir dar keli opozicionieriai, tarp jų ir laikraščio "Vzgliad" vyriausiasis redaktorius Igoris Viniavskis.

Leonidas Donskis drauge su kolegomis dėl šių įvykių bei blogėjančios žmogaus teisių situacijos Kazachstane uždavė klausimą ES Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton. Užklausime teiraujamasi, ar ši situacija Europos Komisijos buvo aptarta su Kazachstano institucijomis, ar stebima Kazachstano politinės opozicijos padėtis. Praėjusią savaitę gautame C. Ashton atsakyme europarlamentarams pranešama, kad Vyriausioji įgaliotinė atidžiai stebi padėtį Kazachstane, o ES delegacija Astanoje palaiko ryšius su Kazachstano valdžios institucijomis, siūlydama pagalbą ir ragindama Kazachstaną laikytis savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų, visų pirma dėl saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvės. Susitikime su Kazachstano užsienio reikalų ministru E. Kazychanovu vasario mėnesį C. Ashton iškėlė ir suimtų opozicijos aktyvistų klausimą.

Igoris Viniavskis praėjusią savaitę viešėjo Briuselyje. Į laisvę jis buvo paleistas kovo 16-ąją - iš karto po to, kai Europos Parlamentas priėmė griežtą rezoliuciją dėl situacijos Kazachstane ir pareikalavo paleisti suimtus opozicijos atstovus ir pilietinės visuomenės aktyvistus. EP Žmogaus teisių pakomitetyje surengtame pasikeitime nuomonėmis viešėjęs drauge su organizacijos "Pilietinis aktyvumas" prezidentu Muratbeku Ketebajevu jis ne tik pasidžiaugė, kad principinga Europos Parlamento reakcija ir ryžtinga veiksmai duoda rezultatų bei ragino tęsti šias pastangas, bet ir suteikė nerimą keliančios informacijos apie suimtųjų padėtį kalėjimuose, kur dažna fizinė prievarta ir kankinimai. Be to, iki šiol į laisvę neišėjo partijos "Alga!" lyderis Vladimiras Kozlovas, kurio teismas iki šiol net neprasidėjęs. Anot svečių iš Kazachstano, procesas yra tikslingai vilkinamas, siekiant kuo ilgesniam laikui nuo veiklos nušalinti vieną aktyviausių Kazachstano opozicionierių.

Leonidas Donskis lankysis Kijeve

Thu, 26 Apr 2012 00:00:00 +0300

Šiandien Europos Parlamento narys Leonidas Donskis išvyksta į Kijevą (Ukraina), kur pristatys savo antrąją ukrainiečių kalba išleistą knygą, skaitys viešą paskaitą, dalyvaus diskusijoje Lietuvos ambasadoje Ukrainoje.

Jau šįvakar didžiausiame Kijevo knygyne "Kniharnia E" rengiamas ukrainiečių kalba išleistos Leonido Donskio knygos "Влада та уява. Студії з питань політики та літератури" ("Galia ir vaizduotė. Politikos ir literatūros studijos") pristatymas. Knyga, kurios vertėjas Oleksandr Butsenko, išleido "Спадщина-Інтеграл" leidykla.

Ši knyga - tai dar vienas 2008 metais Niujorke "Peter Lang" leidykloje išleistos L. Donskio knygos "Power and Imagination: Studies in Politics and Literature" ("Galia ir vaizduotė. Politikos ir literatūros studijos") vertimas. Knyga praėjusiais metais ne tik pasirodė lietuvių kalba ("Galia, vaizduotė, atmintis: politikos ir literatūros etiudai", "Versus aureus" leidykla), bet buvo pristatyta ir Vokietijos skaitytojams - dr. Barbaros Klose-Ullmann išversta knyga, pavadinta "Belletristik der Macht: Von Machiavelli bis Milan Kundera" ("Galios beletristika: nuo Machiavellio iki Milano Kunderos"), buvo išleista Miuncheno leidyklos "ACCEDO Verlag". Netrukus knyga pasirodys ir italų kalba, jos vertėjas - Pizos universiteto profesorius, baltistas Pietro U. Dini.

Į daugiausia kalbų jau išverstoje savo knygoje Leonidas Donskis analizuoja santykį tarp galios ir vaizduotės, politikos ir literatūros, tikrovės ir fikcijos. Kokie yra politinio sąmoningumo šaltiniai, kaip politinės galios supratimas prasideda literatūroje? Kodėl ankstyvos politinės ir religijos tolerancijos apraiškos pasirodo utopiniuose literatūros kūriniuose, o ne filosofiniuose traktatuose? Ar galima meninės išmonės priemonėmis daryti tai, ką kiti daro akademiškai ir teoriškai? - šiuos klausimus kelia autorius.

"Galia ir vaizduotė. Politikos ir literatūros studijos" - tai jau antroji Leonido Donskio knyga, pristatoma Ukrainos skaitytojams. 2010-aisiais ukrainiečių kalba buvo išleistas L. Donskio knygos "Įaudrinta tapatybė ir modernusis pasaulis" ("Troubled Identity and the Modern World") vertimas iš anglų kalbos "Збентежена ідентичність і сучасний світ".

Savo viešnagės Ukrainos sostinėje metu Leonidas Donskis taip pat skaitys viešą paskaitą Ukrainos politikos studijų mokykloje, kur, vadovaudamasis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių patirtimi, analizuos Europos Sąjungos bei Ukrainos suartėjimo galimybes.

L. Donskis taip pat susitiks su LR ambasadoriumi Ukrainoje Petru Vaitiekūnu bei kultūros atašė Daiva Dapšiene, o penktadienio vakarą LR ambasadoje rengiamame susitikime su Ukrainos kultūros žmonėmis bei intelektualais ne tik pasidalins savo kūrybiniais planais bei pristatys naująją knygą, bet ir diskutuos apie Lietuvos ir Ukrainos intelektualinės ir kultūrinės bičiulystės patirtis bei perspektyvas.

L. Donskis su Europos ūkininkais aptarė BŽŪP ateitį

Wed, 25 Apr 2012 00:00:00 +0300

Vakar Europos Parlamento narys Leonidas Donskis drauge su kolegomis europarlamentarais dalyvavo susitikime su ES šalių ūkininkais, su kuriais aptarė ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį. Susitikime buvo pabrėžta, kad reformuojant BŽŪP metas galvoti ne tik apie tiesiogines išmokas ūkininkams, bet didesnį dėmesį skirti tvariai kaimo plėtrai, aplinkosaugai, biologinės įvairovės išsaugojimui.

Susitikime, kurį inicijavo EP nariai Marin Kadenbach (Europos socialistų frakcija), L. Donskio frakcijos ALDE kolegės Britta Reimers ir Marit Paulsen bei Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature, WWF) dalyvavo 12 ūkininkų iš septynių ES šalių, tarp jų ir Lietuvos kaimynių Latvijos ir Estijos. Visi jie savo ūkiuose sėkmingai plėtoja aplinkai draugišką ūkininkavimo praktiką, tausojančią aplinką, padedančią išsaugoti biologinę įvairovę, mažinančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Šie sėkmingi ūkininkavimo pavyzdžiai, įgyvendinti remiant Kaimo plėtros programai, puikiai įrodo, kad aplinkosaugai draugiškų priemonių naudojimas anaiptol ne didina kaštus, o priešingai - padeda sukurti pelningą kaimišką verslą.

Susitikimą pradėjęs WWF Europos politikos biuro vadovas Tony Long pabrėžė, kad kaimo plėtra turi būti pagrindinis naujojo 2014-2020 BŽŪP laikotarpio akcentas. ES lėšų platesnis panaudojimas vietos kaimo plėtros projektams, fermų tobulinimo programoms, naujų, aplinkai draugiškų ūkininkavimo formų skatinimui turėtų ne tik užtikrinti kaimo vietovių gerovę, bet ir padėti išsaugoti švarią aplinką, vandenį, gamtinę įvairovę. Tuo būdu, kaip pabrėžė ir susitikime dalyvavęs Lietuvos gamtos fondo, kuris yra WWF narys, vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis, pertvarkoma BŽŪP galėtų užtikrinti, jog mokesčių mokėtojų pinigai ne tik padėtų išauginti žemės ūkio produkciją, bet ir garantuotų visuomenės gerovę.

"Žemės ūkis neabejotinai yra viena iš prioritetinių ES politikos sričių. Formuojant ateinančio laikotarpio BŽŪP turime galvoti ne tik apie tai, kaip ES išmokomis padėti Europos ūkininkams išgyventi, bet ir skatinti perspektyvias, aplinką tausojančias žemės ūkio veiklas, skatinti inovacijas. Svarbu didinti ir pačių ūkininkų iniciatyvą užsiimti tokia veikla - ypač Lietuvoje, kuri, deja, šioje srityje atsilieka nuo kaimynų latvių ir estų", - sako Leonidas Donskis.

Pasak susitikimo iniciatorių bei jame dalyvavusių ūkininkų 2014-2020 BŽŪP biudžete būtina padidinti finansavimą Kaimo plėtros programos priemonėms prisidedančioms kuriant visuomenės gerovę bei Kaimo plėtros programoje kuo daugiau lėšų nukreipti ne tiesioginėms išmokoms, bet toms priemonėms, kurios skatina kaimo plėtrą ir siekia pamatuojamų rezultatų. Kaimo plėtros programoms WWF siūlo skirti pusę BŽŪP biudžeto. 2007-2013 BŽŪP biudžete kaimo plėtros programoms buvo skirta 96 milijardai EUR, tuo tarpu tiesioginėms išmokoms - 308 milijardai.

Susitikime kalbėta ir apie tai, kad didesnį dėmesį reformuojant BŽŪP būtina skirti ir smulkiems ūkiams, kadangi dabar didžioji dalis ES paramos tenka stambiesiems ūkininkams, kurie dažniausiai mažai dėmesio skiria aplinką tausojančioms praktikoms, negamina organinės produkcijos. Diskusijose nebuvo pamirštas ir Lietuvos ūkininkams itin aktualus klausimas apie tai, kaip pasiekti teisingą ir lygų tiesioginių išmokų paskirstymą tarp senųjų ir naujųjų ES narių.

EP plenarinėje sesijoje - žmogaus teisių politikos įvertinimas

Fri, 20 Apr 2012 00:00:00 +0300

Dėl ortodoksų Velykų viena diena vėliau nei įprasta startavusios EP plenarinės sesijos darbotvarkėje - žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje aptarimas, derybų su Armėnija bei Azerbaidžanu dėl asociacijos sutarties progreso įvertinimas, sprendimas dėl ES oro keleivių asmens duomenų (PNR) perdavimo JAV, EK komisaro Algirdo Šemetos siūloma energetikos produktų mokesčių reforma ir kiti klausimai.

Į plenarinę sesiją antradienį susirinkę Europos Parlamento nariai bei EP pirmininkas Martin Schulz pasveikino 12 naujų kolegų stebėtojų iš Kroatijos. Tai dalis pasirengimo numatomai šalies narystei ES 2013 m. viduryje. Kol kas Kroatijos stebėtojai galės dalyvauti Europos Parlamento komitetų ir politinių grupių veikloje, išreikšti savo poziciją pasisakymais, tačiau neturės teisės balsuoti ar pretenduoti į politines EP pozicijas.

Įvertinta ES žmogaus teisių politika

Trečiadienį EP nariai didele balsų dauguma patvirtino metinį pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje 2010 m., kurio pagrindiniu rengėju šiais metais buvo Europos socialistų frakcijos (S&D) atstovas britas Richard Howitt. Leonidas Donskis, kaip ir praėjusiais metais, rengiant svarbiausią EP dokumentą žmogaus teisių srityje atstovavo EP liberalus - buvo Liberalų ir demokratų frakcijos "Už Europą" (ALDE) frakcijos šešėlinis pranešėjas. Tai reiškia, kad jam teko pareiga bei atsakomybė ne tik teikti pasiūlymus bei pakeitimus dokumento tekstui, bet ir derybose tarp įvairių EP frakcijų siekti, kad rengiamame dokumente būtų tinkamai atspindėta Europos liberalų pozicija. Leonidas Donskis R. Howitt parengtam pradiniam dokumento tekstui asmeniškai arba drauge su kolegomis iš ALDE frakcijos pateikė daugiau nei dvi dešimtis pakeitimų, dauguma kurių buvo įtraukti į balsavimui plenarinėje sesijoje pateikiamą dokumento projektą.

Kalbėdamas antradienį surengtose diskusijose dėl šio dokumento L. Donskis pasidžiaugė, kad EP frakcijos randa sutarimą dėl pačių ryškiausių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje: mirties bausmės, žudymų, kankinimų, saviraiškos, religijos laisvės pažeidimų, homoseksualių asmenų persekiojimo.

"Tačiau ateities iššūkis slypi mūsų sugebėjime identifikuoti bei kovoti su ne tokiais akivaizdžiais, ne taip aiškiai apibrėžtais, net subtiliais žmogaus teisių pažeidimais: tokiais kaip selektyvus teisingumas, politizuoti teismai, užslėpta korupcija, neteisėtas sekimas, piktnaudžiavimas psichiatrija, vyriausybių vykdomos kampanijos prieš disidentus bei žmogaus teisių gynėjus", - tolimesnius ES politikos žmogaus teisių srityje uždavinius savo kalboje akcentavo Leonidas Donskis. Šioms L. Donskio mintims savo komentaruose pritarė ir EP posėdyje viešėjusi ir su europarlamentarais žmogaus teisių padėtį aptarusi ES Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton.

EP liberalai teigiamai vertina tai, kad trečiadienį priimtame dokumente skiriamas pakankamas dėmesys internetui bei naujosioms komunikacijos priemonės. Jų iniciatyva į pranešimą įtraukti punktai, siekiantys užtikrinti, kad šie nauji kanalai būtų maksimaliai apsaugoti nuo autoritarinių režimų kontrolės ir jais galėtų kuo plačiau naudotis žmogaus teisių gynėjai trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, ES kompanijos, teikiančios interneto bei informacinių technologijų paslaugas, raginamos atkreipti dėmesį į tas valstybes, kurių jėgos institucijos nevengia kontroliuoti pilietinės visuomenės, apribodamos jos galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, bei nebendradarbiauti su tokių šalių vyriausybėmis.

Sveikintina ir tai, kad dokumento tekste nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas skatinama traktuoti kaip lygiavertes partneres, raginama žmogaus teisėms skirti lygiavertę vietą ES užsienio politikos darbotvarkėje, nustatyti konkrečius sankcijų mechanizmus žmogaus teises pažeidžiančioms šalims, į dokumento tekstą grąžinti punktai dėl homoseksualų teisių apsaugos bei reprodukcinės sveikatos. Taip pat į galutinį pranešimo tekstą vėl įtrauktas punktas, kuriame EP apgailestauja, kad kurios ES šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos JAV CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis, bei ragina ES institucijas reikalauti iš ES narių visapusiškų ir atvirų tyrimų šiuo klausimu.

Tačiau, nepaisant liberalų pasipriešinimo, į metinį pranešimą įtraukti punktai, skiriantys išskirtinį dėmesį krikščionių religinių mažumų padėčiai pasaulyje, tuo tarpu mažiau akcentuojant kitas religines mažumas bei religijos laisvę apskritai; taip pat keli punktai, išreiškiantys susirūpinimą dėl pavienių žmogaus teisių pažeidimų atskirose valstybėse ar regionuose, įvykusių ne aptariamu 2010-ųjų metų laikotarpiu, o šiais metais.

Armėnija ir Azerbaidžanas - derybų dėl asociacijos sutarties pusiaukelėje

Šioje plenarinėje sesijoje EP balsavo ir dar dėl vieno dokumento, prie kurio rengimo kaip savo frakcijos ALDE šešėlinis pranešėjas prisidėjo Leonidas Donskis. Įpusėjus deryboms tarp ES ir Armėnijos bei ES ir Azerbaidžano dėl asociacijos sutarčių Europos Parlamentas parengė ir trečiadienį plenarinėje sesijoje patvirtino savo rekomendacijas ES Tarybai, Europos Komisijai bei Europos išorės veiksmų tarnybai. Dokumente Europos Parlamento nariai įvertino derybų eigą bei akcentavo sritis bei klausimus, į kurias derėtų atkreipti daugiau dėmesio. Leonidas Donskis dirbo rengiant EP nuomonę dėl ES ir Armėnijos derybų, o pagrindinė pranešėja EP nuomonei dėl ES ir Azerbaidžano derybų buvo L. Donskio frakcijos kolegė suomė Anneli Jäätteenmäki.

Teikdamas savo pasiūlymus EP pozicijos dėl Armėnijos tekstui L. Donskis siekė atkreipti dėmesį į tas šios šalies ypatybes ir problemas, kurios ES narėms dažnai atrodo seniai išspręstos - pavyzdžiui, rinkos konkurencingumo užtikrinimas ES jau seniai yra kasdienybė, tuo tarpu Armėnijoje vis dar susiduriama su trukdžiais. Savo pateiktuose pasiūlymuose, kurie įtraukti į trečiadienį priimto dokumento tekstą, Leonidas Donskis taip pat akcentavo pilietinės visuomenės stiprinimo, korupcijos teismų ir teisėtvarkos sistemoje mažinimo būtinybę, pabrėžė, kad Armėnija iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto, nors ES siekia, kad visos jos partnerės jį ratifikuotų. Leonidas Donskis taip pat mano, kad į ES ir Armėnijos derybų dėl asociacijos sutarties eigą turi būti labiau įtraukti tiek Armėnijos nacionalinis parlamentas, tiek Europos Parlamentas - derybų šalių piliečių demokratiškai išrinktos asamblėjos.

Leonidas Donskis viešėjo JAV

Thu, 12 Apr 2012 00:00:00 +0300

Velykinės pertraukos Europos Parlamente, kuomet nei Briuselyje, nei Strasbūre nevyksta plenariniai, komitetų ar politinių grupių posėdžiai, metu Leonidas Donskis lankėsi JAV - Niujorke, Pensilvanijoje bei Vašingtone, kur privačius viešnagės planus derino su atviromis paskaitomis JAV akademiniuose centruose.

"Ši kelionė man visų pirma buvo įsimintina dėl to, kad vėl turėjau galimybę sugrįžti ten, kur likimas lėmė dirbti drauge su šviesios atminties Vytautu Kavoliu - mano Mokytoju, padariusiu didžiulę įtaką mano akademinei karjerai", - sako Leonidas Donskis.

L. Donskio bei Vytauto Kavolio akademiniai keliai susikirto Pensilvanijos miesto Carlisle Dickinsono koledže, kur 1993-1995 metais L. Donskis dirbo kaip stipendininkas tyrėjas bei dėstytojas. Nors ir turėdamas galimybę pasirinkti darbą kituose - žinomesniuose ir labiau vertinamuose - JAV akademiniuose centruose L. Donskis siekė galimybės dirbti su neseniai Lietuvoje sutiktu bei didelį įspūdį padariusiu sociologu V. Kavoliu, su kuriuo vėliau susiejo ne tik bendri akademiniai projektai, bet ir nuoširdi draugystė. Jau po V. Kavolio mirties L. Donskis 1998-1999 metais kaip vizituojantis mokslininkas dar dviems semestrams sugrįžo į tą patį koledžą.

Simbolišku L. Donskio sugrįžimu galima pavadinti ir šios viešnagės metu Dickinson koledže skaitytą atvirą paskaitą "Ką reiškia būti viešuoju intelektualu XXI a.: asmeninė perspektyva" ("Being a Public Intellectual in the 21st Century: A Personal Perspective”) bei šiltus susitikimus su senais kolegomis bei bičiuliais.

Balandžio 2-ąją Niujorko Žydų studijų institute (YIVO, Institute for Jewish Research) Leonidas Donskis taip pat skaitė viešą paskaitą "Atminties politika šiuolaikinėje Rytų Europoje" ("The Politics of Memory in Contemporary Eastern Europe”), kurios vaizdo įrašą galite žiūrėti čia. Vizitą JAV Leonidas Donskis užbaigė Vašingtone viešėdamas pas filosofą profesorių Robertą Ginsbergą, kuris jau gegužės mėnesį L. Donskio kvietimu lankysis Lietuvoje. Gegužės 17-ąją Vytauto Didžiojo universitete Kaune prof. R. Ginsbergas skaitys viešą paskaitą.

A. Grybo nuotr.

Svarbiausieji kovo mėnesio akcentai - naujienlaiškyje

Tue, 03 Apr 2012 00:00:00 +0300

Kviečiame skaityti L. Donskio naujienlaiškį, kuriame glausta informacija apie svarbiausius kovo mėnesio europarlamentaro darbus: plenarines sesijas, susitikimus dėl M. Chodorkovskio bei S. Magnitskio bylų, EP metinį pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, L. Donskio vizitus Lietuvoje.

Europarlamentarai baigė rengti savo nuomonę dėl ES ir Armėnijos bei Azerbaidžano derybų eigos

Mon, 02 Apr 2012 00:00:00 +0300

Įpusėjus deryboms tarp ES ir Armėnijos bei ES ir Azerbaidžano dėl asociacijos sutarčių Europos Parlamentas rengia savo rekomendacijas ES Tarybai, Europos Komisijai bei Europos išorės veiksmų tarnybai. Dokumente Europos Parlamento nariai įvertina derybų eigą bei akcentuoja sritis bei klausimus, į kurias derėtų atkreipti daugiau dėmesio. Kovo pabaigoje EP Užsienio reikalų komitetas balsavo dėl derybų eigos įvertinimo dokumentų, kurie EP plenarinei sesijai bus pateikti balandį.

Leonidas Donskis yra Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" (ALDE) šešėlinis pranešėjas EP nuomonei dėl ES ir Armėnijos derybų, o pagrindinė pranešėja EP nuomonei dėl ES ir Azerbaidžano derybų yra L. Donskio frakcijos kolegė suomė Anneli Jäätteenmäki.

Europarlamentaro kadencijos metu jau viešėjęs tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžane bei su abiejų šalių nevyriausybinėmis organizacijomis glaudžiai bendradarbiaujantis Leonidas Donskis rengiamam dokumentui dėl ES ir Armėnijos derybų eigos įvertinimo pateikė daugiau nei dešimt pasiūlymų, taip pat dirbo su A. Jäätteenmäki rengiant analogišką dokumentą dėl ES ir Azerbaidžano derybų. EP poziciją ruošiantys europarlamentarai pastebi, kad dokumentų rengimo procese buvo jaučiamos išskirtinai aktyvios abiejų šalių lobistų pastangos, kas rodo, kad šioms Pietų Kaukazo šalims glaudesnis bendradarbiavimas su ES yra itin svarbus ir jautrus klausimas.

"Teikdamas savo pasiūlymus EP pozicijos dėl Armėnijos tekstui siekiau atkreipti dėmesį į tas šios šalies ypatybes ir problemas, kurios ES narėms dažnai atrodo seniai išspręstos - pavyzdžiui, rinkos konkurencingumo užtikrinimas mums jau seniai yra kasdienybė, tuo tarpu Armėnijoje vis dar susiduriama su trukdžiais", - sako Leonidas Donskis.

Savo pateiktuose pasiūlymuose, kuriems pritarė EP Užsienio reikalų komitetas, Leonidas Donskis taip pat akcentuoja pilietinės visuomenės stiprinimo, korupcijos teismų ir teisėtvarkos sistemoje mažinimo būtinybę, pabrėžia, kad Armėnija iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto, nors ES siekia, kad visos jos partnerės jį ratifikuotų. Leonidas Donskis taip pat siekia, kad į ES ir Armėnijos derybų dėl asociacijos sutarties eigą būtų labiau įtrauktas tiek Armėnijos nacionalinis parlamentas, tiek Europos Parlamentas - derybų šalių piliečių demokratiškai išrinktos asamblėjos.

Kadangi kaimynines šalis Armėniją bei Azerbaidžaną jau ilgus metus nesutaikomomis priešėmis yra pavertęs konfliktas dėl Kalnų Karabacho ir abiejų šalių lobistų pastangos EP dokumentuose įtvirtinti vienokią ar kitokią poziciją šiuo klausimu yra itin stiprios, Leonidas Donskis ir kiti EP poziciją rengiantys europarlamentarai siekė, kad EP nuomonėje tiek dėl Armėnijos, tiek dėl Azerbaidžano vyrautų panašus tonas bei formuluotės, o patys dokumentai netaptų Kalnų Karabacho konflikto įvertinimu, užuot apžvelgę visą derybų eigą.

Šiuo metu tarp ES ir Armėnijos bei tarp ES ir Azerbaidžano galioja Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys, šalys taip pat dalyvauja ES Rytų Partnerystės programoje. Asociacijos sutartis numato šalies įsipareigojimus politikos, ekonomikos, prekybos, žmogaus teisių srityse bei sukuria teisinį pagrindą glaudesniam šalies ir ES bendradarbiavimui. ES iš savo pusės šaliai gali pasiūlyti bemuitį priėjimą prie kai kurių ar visų ES rinkų, finansinę bei techninę pagalbą. Derybos dėl asociacijos sutarčių tarp ES bei Armėnijos ir Azerbaidžano buvo pradėtos 2010-ųjų vasarą.

Trumpoji EP plenarinė sesija: sankcijos Baltarusijai, šalių kandidačių pažanga

Fri, 30 Mar 2012 00:00:00 +0300

Trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje buvo surengta viena iš šešių per metus trumpųjų plenarinių sesijų. Europarlamentarai jos metu svarstė klausimus dėl prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, oro keleivių teisių, pabėgėlių, taip pat įvertino Turkijos, Serbijos, Kosovo ir Juodkalnijos pažangą siekiant narystės ES, balsavo dėl ES pilietybės ataskaitos.

Sankcijos Baltarusijai griežtės

Ketvirtadienį Europos Parlamentas didele balsų persvara priėmė itin kritišką rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje. Šį dokumentą jau buvo planuojama priimti praėjusioje plenarinėje sesijoje Strasbūre, kur buvo surengtos ir diskusijos šiuo klausimu, tačiau nutarta balsavimą dėl dokumento nukelti, tikintis, kad papildomų sankcijų grėsmė paskatins Baltarusijos valdžią imtis teigiamų veiksmų sprendžiant klausimus, susijusius su politiniais kaliniais ir žmogaus teisių pažeidimais. Tuo tarpu praėjusį penktadienį ES užsienio reikalų ministrai priėmė sprendimą išplėsti sankcijas Baltarusijai. Kaip jau seniai siūlė ir ragino Europos Parlamentas, bus taikomos sankcijos ne tik Baltarusijos valdininkams, bet ir papildomos tikslinės ekonominės sankcijos.

Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai išreiškia paramą ES užsienio reikalų ministrų priimtam sprendimui bei reaguoja į ES ir Baltarusijos santykius sukausčiusį precedento neturinti diplomatinį konfliktą. Dokumento tekste teigiama, kad sprendimas atšaukti visus ES valstybių narių ambasadorius Baltarusijoje patvirtina, kad Baltarusijos valdžios institucijų mėginimai suskaldyti ES priimant sprendimus dėl sankcijų nedavė rezultatų. Europarlamentarai taip pat griežtai pasmerkė kovo 16 dieną įvykdytą mirties bausmę Vladzislavui Kavaliovui ir Dzimitrijui Kanavalovui, nuteistiems už sprogdinimų Minsko metropolitene 2011 metų balandžio mėnesį organizavimą, ir paragino Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paskelbti moratoriumą mirties bausmei bei nedelsiant gražinti minėtų vyrų kūnus artimiesiems, kurie galėtų juos palaidoti.

Rezoliucijoje Europos Parlamentas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis Baltarusijoje blogėja ir šalyje nevykdomos demokratinės ir ekonominės reformos. "Užuot rinkęsis didesnę saviizoliaciją, Minskas turėtų pasirinkti tai, ko reikia jo žmonėms, ir atsiverti demokratijai", - rašoma rezoliucijoje. EP reikalauja, kad nedelsiant būtų išlaisvinti visi politiniai kaliniai, o Europos Komisija raginama finansinėmis ir politinėmis priemonėmis ir toliau remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas propaguoti demokratiją. Be kita ko, europarlamentarai ragina Tarptautinę ledo ritulio federaciją iš naujo svarstyti savo sprendimą 2014-ųjų ledo ritulio pasaulio čempionatą surengti Baltarusijoje bei perkelti jį į kitą šalį, kol nebus išlaisvinti politiniai kaliniai. Laišką nacionalinėms pasaulio šalių ledo ritulio federacijoms su kreipimusi kelti klausimą dėl čempionato Baltarusijoje organizacijos "Free Belarus Now" iniciatyva pasirašyti buvo pakviesti visi europarlamentarai. Leonidas Donskis yra pasirašęs minėtąjį kreipimąsi.

Įvertinta šalių pažanga siekiant narystės ES

Trumpojoje EP plenarinėje sesijoje Briuselyje europarlamentarai taip pat balsavo dėl rezoliucijų, kuriose įvertinta Turkijos, Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo pažanga siekiant narystės ES.

Rezoliucijoje dėl Turkijos šalis raginama demonstruoti didesnę reformų pažangą, dėti daugiau pastangų reformuojant teismų sistemą, apsaugoti pilietines teises, išreiškiamas susirūpinimas dideliu skaičiumi teisminių bylų prieš žurnalistus ir šalies įstatymais, ribojančiais žiniasklaidos laisvę. Leonido Donskio frakcija Europos Parlamente Liberalų ir demokratų aljansas "Už Europa" (ALDE) šia proga diskusijai apie žiniasklaidos laisvę Turkijoje į Briuselį pakvietė turkų žurnalistą Ahmend Sik, kuris pats daugiau nei prieš metus buvo įkalintas.

"Nuolatinį žurnalistų įkalinimą Turkijoje pavadinčiau skandalu. Tad labai svarbu, kad šių metų EP Turkijos pažangos ataskaitoje akcentuojamos pilietinės laisvės, išraiškos laisvė ir nepriklausomi teismai", - sakė ALDE frakcijos narys, atstovas Turkijos klausimams Alexander Graf Lambsdorff (Vokietija).

Vertindami Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo pažangą siekiant narystės ES šalių kandidačių statuso europarlamentarai priėmė tris atskiras rezoliucijas, kuriose nurodo sritis, kuriose narystės siekiančios šalys turėtų dėti daugiau pastangų bei kuriose pasiektas didžiausias progresas.

L. Donskis: "Pilietinė visuomenė turi būti labiau įtraukta į ES žmogaus teisių politiką"

Mon, 26 Mar 2012 00:00:00 +0300

Europos Parlamente, nors ir ženkliai vėluodamas, artėja į pabaigą metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje 2010 m. priėmimas. Praėjusį ketvirtadienį EP Užsienio reikalų komitetas apsisprendė dėl viso dokumento teksto, kurio pagrindiniu rengėju buvo Europos socialistų frakcijos (S&D) atstovas britas Richard Howitt, bei daugiau nei trijų šimtų jam pasiūlytų pakeitimų. Balsavimas dėl pranešimo EP plenarinėje sesijoje numatytas balandį.

Kaip ir praėjusiais metais, kai Europos Parlamentas rengė analogišką dokumentą, aptariantį žmogaus teisių padėtį pasaulyje nuo 2008 m. vidurio iki 2009 m. pabaigos, Leonidas Donskis dirbo savo politinės grupės Europos Parlamente - Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" (ALDE) - šešėliniu pranešėju. Tai reiškia, kad jam teko pareiga bei atsakomybė ne tik teikti pasiūlymus bei pakeitimus dokumento tekstui, bet ir derybose tarp įvairių EP frakcijų siekti, kad rengiamame dokumente būtų tinkamai atspindėta Europos liberalų pozicija. Leonidas Donskis R. Howitt parengtam pradiniam dokumento tekstui asmeniškai arba drauge su kolegomis iš ALDE frakcijos pateikė daugiau nei dvi dešimtis pakeitimų, didžioji dalis kurių po ketvirtadienio balsavimo EP Užsienio reikalų komitete kaip nauji punktai arba kompromisinės pozicijos pateko į EP plenarinei sesijai pateikiamą dokumento projekto tekstą.

Siekdamas, kad EP priimtas dokumentas taptų ne tik kasmetiniu žmogaus teisių padėties pasaulyje įvertinimu, bet ir efektyviu įrankiu vykdant ES politiką šioje srityje, Leonidas Donskis siekė, kad pranešime daugiau dėmesio būtų skirta sisteminiam požiūriui į pagrindines žmogaus teisių problemas bei priemones jų sprendimui, o ne atskirų pasaulio valstybių bei regionų ir juose stebimų pažeidimų įvardijimui.

"Vienas iš pagrindinių aspektų, kurį stengiausi akcentuoti teikdamas pakeitimus pranešimo tekstui, buvo kuo platesnis pilietinės visuomenės įtraukimas į ES sprendimų priėmimą žmogaus teisių srityje. Patirtis dirbant su įvairiomis žmogaus teisių nevyriausybinėmis organizacijomis neleidžia abejoti, kad privalome kuo plačiau remtis jų teikiamomis rekomendacijomis bei informacija, kuri dažnai skiriasi nuo oficialiosios", - sako Leonidas Donskis.

L. Donskis į pranešimo tekstą taip pat įtraukė pakeitimus, skatinančius nustatyti konkrečią sankcijų taikymo sistemą toms ES partnerėms, kurios šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises. Dabar tokie sprendimai ES priimami itin sudėtingai, nes kiekvienu atskiru atveju reikia pereiti nustatytos tvarkos neturintį procesą, kas užima tiek itin daug laiko, tiek sumažina sprendimo įvesti sankcijas priėmimo tikimybę. Tuo tarpu įvedus laipsnišką sankcijų sistemą, kurioje griežčiausios numatytos priemonės, siekiant ES partneres laikytis žmogaus teisių standartų, būtų turimų sutarčių tarp jų ir ES įšaldymas, šis procesas įgautų aiškią struktūrą ir taptų greitesnis bei efektyvesnis.

Arabų pavasario revoliucijos įrodė, kokią didelę paspirtį pilietinės visuomenės raiškai suteikė internetas bei naujosios komunikacijos priemonės. Tad Leonido Donskio bei Europos Parlamento liberalų iniciatyvą į pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje įtraukti punktai, siekiantys užtikrinti, kad šie nauji kanalai būtų maksimaliai apsaugoti nuo autoritarinių režimų kontrolės ir jais galėtų kuo plačiau naudotis žmogaus teisių gynėjai trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, ES kompanijos, teikiančios interneto bei informacinių technologijų paslaugas, raginamos atkreipti dėmesį į tas valstybes, kurių jėgos institucijos nevengia kontroliuoti pilietinės visuomenės apribodamos jos galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, bei nebendradarbiauti su tokių šalių vyriausybėmis.

Tarp problemų, kurias EP metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį visuomenėje ir ES politiką šioje srityje pranešimo projekte bei kitų EP frakcijų pateiktuose pakeitimuose pastebi L. Donskis bei EP liberalai: išskirtinis dėmesys krikščionių religinių mažumų padėčiai pasaulyje, tuo tarpu mažiau akcentuojant kitas religines mažumas; minimalių standartų mirties bausmės įvykdymui siekimas, nepaisant to, kad ES ne kartą yra išreiškusi savo bekompromisį tikslą apskritai panaikinti mirties bausmę pasaulyje; punkto, raginančio išbraukti lyties identitetą iš tarptautinio ligų sąrašo, pašalinimas iš EP pranešimo teksto.

Europos Parlamento nariai prieš balsavimą balandžio mėnesio plenarinėje sesijoje dar turės galimybę teikti pasiūlymus EP Užsienio reikalų komiteto patvirtintam EP metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį visuomenėje ir ES politiką šioje srityje pranešimo projekto tekstui.

L. Donskis aplankė Šiaulius ir Radviliškį

Mon, 19 Mar 2012 00:00:00 +0200

Pasibaigus Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre į Lietuvą sugrįžęs Leonidas Donskis penktadienį, kovo 16-ąją, skyrė susitikimams Šiaulių krašte. Jų tądien buvo surengti trys: Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, Šiaulių S. Daukanto gimnazijoje bei Šiaulių bendruomenės namuose. Nors visi susitikimai skyrėsi savo auditorija bei pasirinktomis temomis, juos vienijo susirinkusiųjų aktyvumas, smalsumas, noras diskutuoti bei klausti.

Priešpiet Leonidas Donskis atvyko į Radviliškio Lizdeikos gimnaziją, kur buvo surengtas susitikimas su šios ir kitų Radviliškio mokyklų moksleiviais tema "Apie toleranciją be klišių ir banalybių". Pateikęs istorinę tolerancijos, gimusios kaip suvokimas, kad valstybė negali kontroliuoti žmogaus jausmų ir sielos, raidos perspektyvą, L. Donskis papasakojo ir apie tai, kad turtingą ir gražią tolerancijos tradiciją turi ir Lietuva: nuo seno čia buvo gerbiami religiniai, tautiniai skirtumai. Visgi šiandien, kai gyvename labai atvirame pasaulyje, toleruoti skirtumus nėra lengva. "Apie toleranciją susimąstome tuomet, kai sprendžiama, ar toleruoti mus pačius", - apie situacijas, kuomet tolerancijos klausimai iškyla į pirmą planą, kalbėjo Leonidas Donskis.

Šiaulių S. Daukanto gimnazijoje surengtame susitikime su regiono istorijos, etikos, kitų disciplinų mokytojais bei vyresniųjų klasių moksleiviais Leonidas Donskis susitikimo organizatorių pageidavimu skaitė paskaitą "Šiuolaikinės Lietuvos tapsmas". Joje svečias apžvelgė moderniosios Lietuvos gimimo aplinkybes bei ypatumus, akcentuodamas, kad Lietuvos, galingos viduramžių valstybės, vėliau istorijos eigoje dingusios iš Europos žemėlapio, atgimimas XX a. pradžioje buvo didele dalimi paremtas kalba bei laisvu apsisprendimu, būti lietuviu ar ne.

Anot L. Donskio, Lietuvos istorija yra labai europietiška ir gali būti dėstoma kaip svarbi Europos istorijos dalis. Priešingai nei daugeliui Vakarų Europos valstybių, kurioms XIX ir XX a. istorija dažniausiai mena galios netekimą, Lietuvos tapsmas - tai atgaivinimo, sugrįžimo į Europos tautų šeimą pavyzdys.

Paskutinysis penktadienio susitikimas buvo surengtas Šiaulių bendruomenės namuose, kur Leonidas Donskis viešėjo kaip intelektualių debatų klubo svečias. Su gausiai į Šiaulių universiteto centrinių rūmų salę susirinkusiais šiauliečiais Leonidas Donskis diskutavo tema "Apie įtampas dabartinėse visuomenėse - Lietuvoje ir kitur". Savo akademinėje veikloje profesionaliai gilinęsis į neapykantos tematiką, L. Donskis kalbėjo, kad mūsų racionalioje visuomenėje viskas, net ir neapykanta, buvo suinstrumentinta ir tapo kasdienine, lengvai parduodama preke. Šiandien neapykantos korta sumaniai žaidžia naujos kartos politikai, pramogų verslas, žiniasklaida. Nusitrynus riboms tarp politikos ir šou verslo, įsigalėjus naujosioms technologijoms, komunikacijos priemonėms, politikai praranda visuomenės lyderių pozicijas, jie nebėra tie, kurie kurtų vizijas bei formuluotų strateginius tikslus - savo laiką bei energiją jie skiria tam, kad būtų matomi, neužmiršti, kitaip tariant "politika nebėra priekyje, ji bėga paskui technologijas".

Kovo plenarinėje sesijoje: Kazachstanas, sudėtingos kaimynės ir lygios galimybės

Thu, 15 Mar 2012 00:00:00 +0200

Šią savaitę į pavasariu jau dvelkiantį Strasbūrą susirinkę Europos Parlamento nariai daug dėmesio skyrė tiek už ES ribų esančioms valstybėms, potencialioms naujoms ES narėms bei Bendrijos partnerėms, tiek ir ES vidaus reikalams. Europarlamentarai išsakė savo poziciją dėl Rusijos prezidento rinkimų, įvertino situaciją Kazachstane bei Baltarusijoje, įvertino Islandijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Makedonijos pažangą siekiant narystės ES, ES viršūnių susitikimo išvadas, balsavo už tai, kad EP būtų įsteigtas naujas komitetas kovai su organizuotu nusikalstamumu.

Tarptautinės moters dienos kontekste šioje plenarinėje sesijoje netrūko dėmesio lyčių lygybės klausimams. Antradienį priimtose rezoliucijose europarlamentarai pasiūlė numatyti privalomas moterų kvotas įmonių valdybose ir politinėse institucijose, taip pat įpareigojančiomis priemonėmis mažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą, kuris ES šalyse vis dar yra apie 17 proc. vyrų naudai.

Ketvirtadienį europarlamentarai taip pat priėmė rezoliuciją, smerkiančią Nyderlandų Laisvės partijos (PVV) poelgį įsteigti anoniminių skundų apie Nyderlanduose dirbančius Rytų europiečius portalą. EP atsiriboti nuo šios iniciatyvos ir ją pasmerkti paragino Nyderlandų premjerą, o Nyderlandų vyriausybei pasiūlė imtis veiksmų dėl Laisvės partijos politikos, kuri prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms.

Kazachstanas tolsta nuo demokratijos idealų

Po praėjusių metų gruodžio mėnesio įvykių Vakarų Kazachstane, kuomet Žanaozeno mieste buvo apšaudyta taiki protestuojančių naftos bendrovės darbininkų minia, sausį vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų ir vis dažnėjančių opozicijos atstovų bei pilietinės visuomenės aktyvistų areštų, Leonido Donskio, jo kolegų iš Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" (ALDE) bei kitų EP frakcijų pastangomis kovo mėnesio plenarinės sesijos darbotvarkėje atsirado atskiras klausimas dėl situacijos Kazachstane. Trečiadienį apie ES politiką šioje Vidurio Azijos šalyje, matomas problemas ir jų sprendimo būdus pareiškimą padarė Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalų ir saugumo klausimams Catherine Ashton atstovas, o vėliau buvo surengtos EP narių diskusijos. Jų metu pasisakęs vienas iš nuolatos su Kazachstano opozicijos atstovais ryšį palaikančių EP narių Leonidas Donskis priminė, jog Kazachstanas ilgą laiką buvo pranašesnis už kitas Centrinės Azijos valstybes ne tik savo ekonominiu pažangumu, bet ir atvirumu, tolerancija, pasaulietiškumu. Tačiau po praėjusių metų balandį įvykusių rinkimų, kuomet prezidentu vėl buvo išrinktas Nursultanas Nazarbajevas, Kazachstane vis labiau įsitvirtina tendencija, kurios skiriamieji bruožai -politiškai motyvuoti teismai, atakos prieš minties ir nuomonės laisvę, augantis politinių kalinių skaičius, o galiausiai ir šaudymas į beginklę protestuotojų minią Žanaozene.

"Esu įsitikinęs, kad net jeigu eina kalba apie tokią svarbią, turtingą ir ekonomiškai potencialią valstybę kaip Kazachstanas, mes negalime išsižadėti fundamentalių dalykų kaip demokratija ir žmogaus teisės. Jie apskritai negali tapti derybų objektu. Tad kol Kazachstane nebus pradėtos gerbti žmogaus teisės, kol nebus į laisvę paleisti politiniai kaliniai, po įvykių Žanaozene suimti aktyvistai, mes negalime kalbėti apie jokias nuolaidas ar privilegijas šiai valstybei", - sakė Leonidas Donskis. Visos Leonido Donskio kalbos galite klausytis čia.

Leonidas Donskis kaip vieną iš suimtųjų opozicijos aktyvistų paminėjo neregistruotos politinės partijos "Alga" lyderį Vladimirą Kozlovą, kuris buvo suimtas iš karto po to, kai sausio mėnesį viešėjo Strasbūre ir buvo susitikęs su EP nariais, tarp jų ir L. Donskiu. Šiuo metu V. Kozlovas laikomas kalėjime be jokios galimybės susisiekti ar bendrauti su artimaisiais, pasigirsta neraminančios informacijos apie blogėjančią jo sveikatos būklę bei atliktą skubią informaciją, nors V. Kozlovas iki suėmimo problemų dėl sveikatos neturėjo.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai balsavo už rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė tai, kad policijos pajėgos panaudojo smurtą susidorodamos su Žanaozeno demonstrantais, ir paragino atlikti nepriklausomą šių įvykių tyrimą, taip pat nutraukti šalyje taikomas griežtas priemones prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą bei išlaisvinti visus dėl politinių priežasčių įkalintus asmenis. Be kita ko, europarlamentarai siekia, kad V. Kozlovas galėtų susitikti su artimiausiais šeimos nariais ir būtų atliktas nepriklausomas jo sveikatos būklės patikrinimas.

Europos Parlamentas rezoliucijoje ragina Kazachstano valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje bei pabrėžia, kad derybų dėl naujo išsamesnio ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurios pradėtos 2011-ųjų birželį, progresas turi priklausyti nuo politinių reformų pažangos.

Rusija ir Baltarusija - dvi problemiškos kaimynės

Europos Parlamento šioje sesijoje taip pat aptarė situaciją Rusijoje ir Baltarusijoje - dviejose šalia išorinių ES sienų esančiose valstybėse, su nė viena kurių ES santykių nebūtų galima pavadinti paprastais.

Užsienio reikalų komiteto parengtoje rezoliucijoje dėl Rusijos prezidento rinkimų rezultatų Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į preliminarias ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadas, kuriose konstatuojama, kad dėl šiurkščių pažeidimų registruojant kandidatus, nevienodų ir šališkų pranešimų žiniasklaidoje ir valstybės išteklių naudojimo vienam kandidatui rinkimų procesas buvo smarkiai iškreiptas ir naudingas tik laimėjusiam kandidatui.

"Jei ES ir jos narės yra ištikimos demokratijai žmogaus ir teisinės valstybės principams, , mes negalime nusukti akių nuo dar vieno Rusijai gresiančio žmogaus teisių pažeidimų bei valstybės valdomos demokratijos dešimtmečio pritardami rinkimų rezultatams bei vengdami kritikos", - ragindamas kolegas daryti Rusijai spaudimą vykdant reformas sakė EP liberalų lyderis Guy Verhofstadt.

Reaguojant į ES ir Baltarusijos santykius sukausčiusį precedento neturinti diplomatinį konfliktą, į kovo plenarinės sesijos darbotvarkę taip pat buvo įtrauktas klausimas dėl padėties Baltarusijoje. Rezoliucijoje, dėl kurios bus balsuojama kitoje EP sesijoje, pabrėžiama, kad sprendimas atšaukti visus ES valstybių narių ambasadorius Baltarusijoje patvirtina, kad Baltarusijos valdžios institucijų mėginimai suskaldyti ES priimant sprendimus dėl sankcijų nedavė rezultatų. Europarlamentarai dar kartą smerkia tai, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis Baltarusijoje blogėja ir šalyje nevykdomos demokratinės ir ekonominės reformos. "Užuot rinkęsis didesnę saviizoliaciją, Minskas turėtų pasirinkti tai, ko reikia jo žmonėms, ir atsiverti demokratijai", - rašoma rezoliucijoje.

Europarlamentarai rezoliucijoje reikalauja nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, pritarė ES Tarybos sprendimui sustiprinti ribojamąsias priemones ir įtraukti dar 21 asmenį, atsakingą už pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos represijas Baltarusijoje, į sąrašą žmonių, kuriems draudžiama keliauti ir kurių turtas įšaldytas, paragino Europos Komisiją finansinėmis ir politinėmis priemonėmis ir toliau remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas propaguoti demokratiją. Be kita ko, europarlamentarai ragina Tarptautinę ledo ritulio federaciją iš naujo svarstyti savo sprendimą 2014-ųjų ledo ritulio pasaulio čempionatą surengti Baltarusijoje bei perkelti jį į kitą šalį, kol nebus išlaisvinti politiniai kaliniai. Laišką nacionalinėms pasaulio šalių ledo ritulio federacijoms su kreipimusi kelti klausimą dėl čempionato Baltarusijoje organizacijos "Free Belarus Now" iniciatyva pasirašyti buvo pakviesti visi europarlamentarai. Leonidas Donskis yra pasirašęs minėtąjį kreipimąsi.

Dėl S. Magnitskio bylos - skirtingas ES institucijų nusiteikimas

Wed, 14 Mar 2012 00:00:00 +0200

Grupė Europos Parlamento narių, dar vasarą pagal numatytą tvarką pasiteiravusių Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) apie ES veiksmus siekiant išsamaus Rusijos teisininko Sergejaus Magnitskio mirties kalėjime tyrimo, pagaliau sulaukė Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atsakymo. Deja, vienos iš ES vadovių pasirašytame atsakyme EP nariai randa daugiau politinio korektiškumo, nei principingumo.

Penki Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" frakcijos (ALDE) nariai, tarp jų ir Leonidas Donskis, bei viena Žaliųjų frakcijos atstovė Vyriausiosios įgaliotinės teiravosi, kokių veiksmų ES ketina imtis, darydama spaudimą Rusijai, kad būtų atliktas nuodugnus S. Magnitskio mirties tyrimas. Europos Parlamentas jau dviejose priimtose rezoliucijose ragino apsvarstyti galimybę uždrausti atvykti į ES Rusijos pareigūnams, susijusiems su šia byla ir įšaldyti ES bankuose esančias jų sąskaitas bei turtą.

Kol kas nei visa ES, nei pavienės jos narės nėra priėmusios galutinio sprendimo dėl tokių sankcijų. Tačiau diskusijos dėl jų vyksta Nyderlanduose, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje - pastarųjų šalių parlamentai ragina savo vyriausybes taikyti ribojamąsias priemones už S.Magnitskio mirtį atsakingiems pareigūnams.

Už užsienio reikalus bei saugumo politiką atsakinga Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vadovė bei Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja baronienė Catherine Ashton EP nariams atsiųstame atsakyme rašo, kad S. Magnitskio klausimas iš ES pusės Rusijos vadovams buvo keliamas ne kartą. Nors atsakyme išreiškiama kritika Rusijai, kad ne visuomet pavykdavę gauti patenkinamus atsakymus, visgi pastebima, kad "ES teigiamai įvertino prezidento D. Medvedevo įsakymu atliktą nepriklausomą tyrimą". Svarbu pastebėti, ką atsakyme rašo ir Vyriausioji įgaliotinė, kad iki šiol byloje kaltinimai tėra pateikti dviems kalėjimo gydytojams, kaip įtariama, tik vykdžiusiems pareigūnų įsakymus. Savo atsakymą EP nariams Catherine Ashton užbaigia patikinimu, kad "ES ir toliau ragins Rusijos vyriausybę tinkamai iki galo ištirti šią bylą ir nedelsiant perduoti teismui už nusikaltimus atsakingus asmenis", nors ir nenurodo, kokiomis priemonėmis tai bus daroma.

Nepaisant to, kad būdamas teisininkas S. Magnitskis kruopščiai dokumentavo visą situaciją ir atlikti jo įkalinimo ir mirties tyrimą nebūtų sudėtinga, jis praktiškai nevykdomas. Dar daugiau - vasarį pasirodė informacija, kad Rusijos institucijos planuoja atnaujinti paties S. Magnitskio teismo procesą po mirties.

Tuo tarpu buvę Rusijos teisininko kolegos bei jo darbdaviai iš "Hermitage Capital Management" kompanijos nepaliaujamai skleidžia žinią apie šią, Rusijos nepagarbos teisinei valstybei bei žmogaus teisių pamynimo simboliu jau tapusią tragišką istoriją. Svarbiausia žinia, kurią ES, jos narių, kitų Vakarų pasaulio valstybių lyderiams pabrėžia S. Magnitskio bendražygiai - būtinybė su byla susijusiems pareigūnams apriboti galimybes naudotis Vakarų pasaulio teikiamais privalumais.

Europos Parlameno narys Leonidas Donskis jau ne sykį buvo susitikęs su S. Magnitskio bendražygiais: Vilniuje dalyvavo viešoje diskusijoje su Jamison Firestone, pristatant filmą "Teisingumas Sergejui", o prieš dvi savaites Briuselyje susitiko su "Hermitage Capital Management" partneriu Vadimu Kleineriu.

"Kas gali ištikti Rusijos elitą Europoje, ypač tuos, kurie tiesiogiai susiję su Magnitskio nužudymu (visų už tai tiesiogiai atsakingų pareigūnų ir teisėjų pavardės yra žinomos), yra šitų žmonių banko sąskaitų įšaldymas ir jų neįleidimas į ES. Tai pats tikriausias sistemos paralyžius, kuris garantuotų ES sėkmę šioje principų ir vertybių kovoje”, - Vadimo Kleinerio ir kitų S. Magnitskio kolegų įžvalgas apibendrina Leonidas Donskis. Visgi tokiam žingsniui būtinas principingumas, tačiau "nežinia, ar atsiras kritinė masė politikų, kurie ryžtųsi ginti ne savo šalių ekonominius interesus, o žmoniškumą ir vertybių sistemą".

Apie L. Donskio vasarį - naujienlaiškyje

Fri, 02 Mar 2012 00:00:00 +0200

Vasario mėnesio Leonido Donskio naujienlaiškyje skaitykite apie susitikimus ir naujų knygų pristatymus Lietuvoje, Vilniaus knygų mugę, Europos Parlamente surengtus klausymus dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, vasario mėnesio plenarines sesijas bei vasarį minėtą mums visiems brangią datą - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

L. Donskis: "Anksčiau ar vėliau Rusija pradės galvoti apie gyvenimą be Putino"

Thu, 01 Mar 2012 00:00:00 +0200

Antradienį Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio posėdžio metu buvo surengti klausymai žmogaus teisių Rusijoje tema. Į juos su pakomitečio nariais pasidalinti informacija apie rinkimų, asociacijos laisvės pažeidimus, diskriminacijos ir teisinės valstybės problemas atvyko visas būrys Rusijos pilietinės visuomenės atstovų bei žmogaus teisių gynėjų.

Europos Parlamentas yra priėmęs ne vieną rezoliuciją dėl Rusijos, kuriose pabrėžia, kad santykių tarp ES ir Rusijos raida priklausys nuo to, kaip ši šalis stengsis užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Visgi po Rusijos Dūmos rinkimų bei artėjant šalies prezidento rinkimams tenka konstatuoti, jog situacija įtvirtinant demokratiją bei teisinės valstybės principus Rusijoje negerėja, įsisenėjusios problemos nesprendžiamos, daug nerimo keliančios bylos, pavyzdžiui, Sergejaus Magnitskio, nepajuda iš mirties taško, dar daugiau - žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį į naujus faktus, neretai primenančius Sovietų Sąjungoje naudotus kovos su "nepatogiais" piliečiais metodus.

Klausymuose pasisakęs "Memorial" organizacijos tarybos narys Aleksandras Čerkasovas, renginyje dalyvavęs vietoje dėl teismo atvykti negalėjusio Sacharovo premijos laureato Olego Orlovo, pateikė "Memorial" surinktą informaciją apie mažiausiai 3 tūkstančius civilių žmonių, dingusių karo Čečėnijoje metu. Pasak A. Čerkasovo, šie žmonės be teismo buvo uždaryti į kalėjimus, žudomi, o jų kūnai slepiami. Pasak pranešėjo, iš Rusijos kaip Europos Tarybos narės galima reikalauti laikytis Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, kurie prievartinį žmonių dingimą klasifikuoja kaip nusikaltimą prieš žmoniją.

SOVA Informacijos ir analizės centro direktorius Aleksandras Verchovskis europarlamentarams kalbėjo apie Rusijos antidiskriminacinių įstatymų silpnybes bei neapykantos skatinimo nebaudžiamumą - pasak jo, tokios bylos dėl silpnų įstatymų praktiškai neturi galimybių pasiekti teismo. Tai, kad Rusijoje įstatymiškai nėra apibrėžtas ekstremizmas, sudaro sąlygas persekioti, pavyzdžiui, musulmonų, kitų tautinių ir religinių mažumų organizacijas prisidengiant kova su terorizmu.

Pilietinės visuomenės aktyvistė Eugenija Čirikova klausymuose išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusijoje nėra realizuojama piliečių teisė rinkti savo valdžią - t.y. rinkimams neregistruojamos partijos, opozicijos kandidatai. Ji taip pat pateikė europarlamentarus šokiravusią informaciją apie tai, kad protestuotojai prieš tokią situaciją uždaromi į ligonines kaip psichikos ligoniai - iš esmės vėl imti naudoti Sovietų Sąjungoje įprasti metodai. Pranešėja beveik neabejojo, kad po sekmadienį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų reikia laukti represijų ir smurto.

Kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio darbdavys, "Hermitage Capital Management" partneris Vadimas Kleineris priminęs tarptautinėje arenoje plataus atgarsio sulaukusią bylą, apgailestavo, kad nors nuo teisininko mirties jau praėjo dveji metai, tyrimas dėl jo mirties neatliktas, pareigūnai nenubausti, o kai kurie jų net pakilo karjeros laiptais.

Klausymų metu europarlamentarai taip pat išklausė Beslano tragedijos aukų šeimas vienijančios organizacijos "Voice of Beslan" vicepirmininkės Ellos Kesajevos video kreipimąsi.

Po pranešėjų pasisakymų surengtose diskusijose pasisakę europarlamentarai neslėpė esą išgąsdinti jiems pateiktos informacijos bei apgailestavo, kad bendradarbiavimas tarp Rusijos ir ES esant tokia vertybinei prarajai yra sunkiai įmanomas. "Panašu, kad grįžtame į Sovietų Sąjungą", - pastebėjo viena iš diskusijos dalyvių. Tačiau europarlamentaras Leonidas Donskis, atkreipdamas dėmesį į pastarojo meto pilietinės visuomenės veiklos suaktyvėjimą Rusijoje, kvietė įžvelgti ir vilties teikiančius ženklus.

"Rusija jau kitokia nei buvo. Šioje naujojoje Rusijoje Putinas jau tampa komišku personažu. Anksčiau ar vėliau Rusija pradės galvoti apie gyvenimą be Putino. Toji diena ateina", - savo pasisakyme kalbėjo Leonidas Donskis.

Europarlamentaras po klausymų bendravimą su pilietinės visuomenės atstovais bei žmogaus teisių gynėjais iš Rusijos pratęsė atskiro susitikimo metu.

Vilniaus knygų mugėje - malonių akimirkų maratonas

Tue, 28 Feb 2012 00:00:00 +0200

Leonidas Donskis savo dešimties dienų viešnagę Lietuvoje užbaigė itin intensyviomis, tačiau sykiu ir labai turiningomis bei nepamirštamų susitikimų kupinomis dienomis Vilniaus knygų mugėje, kurioje viešėjo praėjusį penktadienį bei šeštadienį. Šiemet Leonidas Donskis tradicinėje knygų mylėtojų šventėje pristatė dvi naujas knygas - "Lietuviškąjį liberalizmą II" bei "Mažąją Europą", dalyvavo kitų knygų pristatymuose, diskusijose, televizijos laidose, bendravo su mugės lankytojais bei išdalino šimtus autografų.

Lietuviškas liberalizmas - lyg neužbaigta dėlionė

L. Donskio redaguota straipsnių rinktinė "Lietuviškasis liberalizmas II" Vilniaus knygų mugėje oficialiai pristatyta penktadienį. Knygos sutiktuves savo dalyvavimu pagerbė Prezidentas Valdas Adamkus - legendinio "Lietuviškojo liberalizmo", išleisto Čikagoje 1959 m. Vytauto Kavolio iniciatyva, "techniškasis redaktorius". Prisiminęs pirmuosius Lietuvos išeivijos žingsnius liberalizmo kryptimi, V. Adamkus sveikino nepriklausomybės laikotarpiu atgijusio liberalizmo analizės tęsinį, naująją knygą pavadindamas milžinišku įnašu šiandieninei Lietuvai.

Knygos pristatyme taip pat dalyvavo rinktinės tekstų autoriai: Eugenijus Gentvilas, Darius Kuolys, Mykolas Drunga, Egidijus Aleksandravičius, Ramūnas Vilpišauskas bei jos sudarytojas Leonidas Donskis. Daugelis autorių prisipažino, kad daugelis buvo skeptiškai nusiteikę L. Donskio iniciatyvai išleisti "Lietuviškojo liberalizmo" tęsinį, tačiau rengiant tekstus jų nuomonė keitėsi. "Kam rašyti apie liberalizmą, kaip aplink beveik viskas liberalu?", - klausė prof. Egidijus Aleksandravičius, čia pat atsakydamas, kad "šiandien per masinį liberalumą sunku apčiuopti jo esmę". Darius Kuolys liberalizmą pavadino sugebėjimu "nešti laisvą gyvenimą ant savo pečių" bei akcentavo sugebėjimo kritiškai pažvelgti į save svarbą.

Anot L. Donskio, būtent kritinis žvilgsnis į save, atvirumas ir ne visada maloni, o dreskianti tiesa ir yra naujosios knygos didžiausia stiprybė. Geriausiu tokio atvirumo pavyzdžiu jis pavadino politinio liberalo Eugenijaus Gentvilo tekstą, kuriame autorius, pateikdamas liberalių jėgų raidą Lietuvoje po nepriklausomybės laikotarpio, nagrinėja jų pasirinkimus tarp pragmatizmo ir idealizmo, kurių ne visada būta teisingų. Pats E. Gentvilas lietuvišką liberalizmą palygino su naujosios knygos viršeliu, primenančia neužbaigtą dėlionę su dar daug tuščių vietų, kurias reikės užpildyti. Tuo tarpu Mykolas Drunga, kurio tėvas Karolis Drunga buvo vienas iš pirmojo "Lietuviškojo liberalizmo" autorių, "Lietuviškojo liberalizmo II" skaitytojams linkėjo įdomios intelektualinės kelionės, į kurią kviečia naujoji knyga.

Nenaudinga knyga naudos epochoje

Šeštadienio popietę sausakimšoje "Litexpo" parodų centro salėje buvo pristatyta ir antroji Leonido Donskio knyga, kaip ir "Lietuviškais liberalizmas II" išleista leidykloje "Versus aureus". Naujas L. Donskio esė rinkinys "Mažoji Europa: esteto žemėlapis" - tai itin skoningai išleista knyga-albumas, kuriuo jo autorius žodžiu ir vaizdu keliauja po mažus, tačiau genialius menininkus suformavusius ir itin turtingą istoriją turinčius Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Italijos, Skandinavijos miestus. L. Donskio esė puošia šių menininkų, dar vaikystėje padariusių didžiulę įtaką knygos autoriui, šedevrų reprodukcijos.

Leonidas Donskis "Mažąją Europą" pavadino meilės knyga - būnant vos dvylikos gimusios ir iki šiol tebesitęsiančios meilės "senajai renesansinei Nyderlandų ir barokinei flamandų bei olandų tapybai. Sykiu iš meilės mažiesiems istoriniams Europos miestams, kurie man visada atrodė tikras istorijos stebuklas".

Naujosios knygos "Mažoji Europa: esteto žemėlapis" pristatyme dalyvavo LR Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, jos leidėjas, "Versus aureus" direktorius Arturas Mickevičius, knygos autorius Leonidas Donskis, o renginį moderavo VDU istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius, nepabijojęs iškelti provokuojančios hipotezės, jog ši knyga šiandien, kai gyvename visuotinio vartojimo ir naudos epochoje, yra visiškai nereikalinga. "Kaip galima kalbėti apie nenaudingų dalykų neribotą naudą?", - klausė E. Aleksandravičius.

Leonido Donskio pateikti pavyzdžiai apie šimtamečių senumo įvykių dalyvių kilniadvasiškumą ir moralę, prisiminimai apie kurios būtų nugrimzdę į užmarštį, jei ne tai įamžinę tapybos darbai, nepaliko abejojančių, kad gyvenimo kokybė matuojama ne materialiomis vertybėmis - atminties egzaminą išlaiko amžinosios vertybės, prieš kurias nublanksta tiek galios, tiek naudos siekimas.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, grafikas ir filosofijos daktaras, kurį E. Aleksandravičius pavadino geriausiu naujosios knygos skaitytoju, pajuokavęs, kad Leonidas Donskis pagaliau parašė knygą su paveikslėliais, negailėjo gerų žodžių autoriaus minčių lengvumui ir atsipalaidavimui, kuriant mokslo populiarinimo literatūrą geriausiąja prasme. Jis išreiškė viltį, kad tokios knygos, neatgrasančios sudėtingu, sunkiasvoriu akademiniu tekstu, bus vertingas įrankis sudominat "nenaudingais dalykais" platesnį skaitytojų ratą, ypač jaunus žmones. Jau spėjęs knygą perskaityti ministras neabejojo, kad "Mažosios Europos" puslapiais pakeliavusiems skaitytojams kils noras įsimesti šią knygą į kuprinę ir leistis pažinti mažųjų Flandrijos, Nyderlandų, Italijos, Ispanijos ir kitų Europos miestų.

Renginių ir susitikimų gausa

Nors pagrindiniai Leonido Donskio dalyvavimo Vilniaus knygų mugėje akcentai neabejotinai buvo jo dviejų naujųjų knygų pristatymai, Europos Parlamento narys penktadienį ir šeštadienį dalyvavo dar ne viename mugės renginyje, o kiekvieną laisvą akimirką bendravo su mugės lankytojais bei dalino autografus.

Leonidas Donskis penktadienį dalyvavo tiesioginėje Lietuvos televizijos ir radijo laidoje "Akiračiai", kurioje su žurnalistu Tomu Dapkumi, Dariumi Kuoliu bei Ramūnu Vilpišausku diskutavo apie lietuviškąjį liberalizmą (laidos įrašą galite žiūrėti čia), vėliau moderavo žurnalo IQ forumą "Europos likimas: trys scenarijai - pesimistinis, realistinis ir optimistinis", kuriame diskutavo Gitanas Nausėda, Mykolas Drunga bei Ramūnas Vilpišauskas. Plačiau apie forumą galite skaityti čia.

Vilniaus knygų mugėje Leonidas Donskis nepamiršo ir savo kaip Europos Parlamento nario pareigų: bendravo su mugės lankytojais Europos Parlamento informacijos biuro bei Europos Komisijos atstovybės stende bei dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje išleisto "Savanorystės gido" pristatymui skirtoje Euroblogo diskusijoje "Savanorystė, vyresnių žmonių aktyvumas, kartų solidarumas". Šios diskusijos santrauką galite skaityti portalo ep.alfa.lt publikacijoje.

L. Donskis taip pat dalyvavo akademinėje leidykloje "Rodopi" jo redaguojamos serijos "On the Boundary of Two Worlds" rėmuose išleistos Mindaugo Kvietkausko sudarytos rinktinės "Transitions of Lithuanian Postmodernism" pristatyme.

L. Donskis aplankė Klaipėdą bei Žemaitiją

Mon, 27 Feb 2012 00:00:00 +0200

Tęsdamas susitikimų Lietuvoje ciklą, Leonidas Donskis praėjusią savaitę aplankė Vakarų Lietuvą bei Žemaitiją: gimtąją Klaipėdą, Gargždus, Platelius bei Plungę. Uostamiestyje europarlamentaras susitiko su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku bei skaitė viešą paskaitą miesto pedagogams, o Gargžduose, Plateliuose bei Plungėje tradiciškai pristatė naująją knygą "Lietuviškasis liberalizmas II".

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pakviestas į miesto rotušę, Leonidas Donskis su kolegomis liberalais bei žiniasklaidos atstovais trečiadienį surengtame susitikime dalinosi savo mintimis apie Klaipėdos miesto viziją Lietuvoje bei Europoje po dvidešimties metų. Pasidžiaugęs tuo, kad laisvo miesto mentalitetas jau tapo Klaipėdos kasdienybe, o jūra ir uostas nebėra vien tik moksleivių rašinėlių temos, kaip kad būta jo paties vaikystėje, Leonidas Donskis akcentavo, kad ateityje Klaipėda turi visas galimybes tapti vienu iš pagrindinių Šiaurės Europos šalių literatūros, menų ir kultūros centrų. Kita kryptis, kurią būtina ir toliau vystyti Klaipėdoje, tai regionalizmo, savivaldos idėjos, kurios iki šiol aktyviausiai generuojamos būtent uostamiestyje.

Viešėdamas gimtajame mieste, Leonidas Donskis taip pat susitiko su uostamiesčio mokytojais - Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre jis skaitė viešą paskaitą "Tolerancija šiuolaikinėje visuomenėje".

Gargžduose, Plateliuose bei Plungėje antradienį bei trečiadienį surengtuose susitikimuose su visuomene Leonidas Donskis pristatė savo sudarytą straipsnių rinktinę "Lietuviškasis liberalizmas II". Ši knyga, kurioje savo įžvalgomis apie liberalizmo situaciją ir jos perspektyvas Lietuvoje dalijasi žinomo kultūriniai ir politiniai liberalai, akademikai bei komentatoriai, Leonido Donskio iniciatyva išleista kaip atsakas prieš daugiau nei pusšimtį metų jo mokytojo, žymaus sociologo Vytauto Kavolio įgyvendinta, projektui - rinktinei "Lietuviškasis liberalizmas", tapusiam lietuviškos politinės minties klasika.

Į diskusijas apie liberalizmą aktyviai įsijungę žemaičiai ne tik domėjosi, kaip vertinti dabartinę situaciją, kai liberalioms idėjoms atstovauja kelios politinės jėgos, koks liberalizmo bei laisvosios rinkos santykis, kodėl kultūriniais liberalai nesiryžta žengti į aktyviosios politikos lauką, bet ir nevengė Leonido Donskio pasiteirauti pozicijos jiems aktualiausiais klausimais. Žemaičiai domėjosi, ar europarlamentaro nuomone, Lietuva šiandien sugebėtų susivienyti taip, kaip atgimimo laikotarpiu, dalinosi savo nerimu dėl iškreiptos Lietuvos informacinės erdvės būklės, emigracijos mastų, šou elementų Lietuvos politikoje, prieš kiekvienus rinkimus atsirandančių naujų politinių darinių ir kt.