Kas yra talentas? Tai gebėjimas sielotis dėl kitų, pasak genialaus Odesos humoristo Michailo Žvaneckio. Sielotis, net kai jie patys nesisieloja. Įsijausti į jų įtampas ir patirti jas kaip savo pačių įtampas, net kai žmonės patys mus įtikinėja, kad jiems neskauda. (Tęsti...)

Turbūt pirmą kartą moderniojo pasaulio istorijoje viešas asmuo gali per keletą minučių sugriauti savo reputaciją. Viena nesąmonė feisbuke, parašyta esant neblaiviam arba afekto būsenos, ir gali atsisveikinti su savo legenda bei geru vardu. Tiesa, ne visur ir ne visada – politinė amnezija pas mus stipri. Kitose visuomenėse, kuriose daugiau skaitoma ir mažiau žiūrima televizijos, už viešai pasakytas nesąmones ir panieką žmonėms garsūs asmenys sulaukia tikro atsiribojimo nuo savęs, o ne lengvo skandalo. (Tęsti...)

Pakaks rimties - laikas pašmaikštauti. Leonidas Donskis siūlo savo "Mažąjį akademinį žodynėlį". (Tęsti...)

Mes laukiame karo. Po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos sekė beprotiška nacistinė Vladimiro Putino 2014 m. kovo 18-osios kalba Kremliuje, kuri kone žodis žodin atkartojo Adolfo Hitlerio Sudetų kalbą, pasakytą 1938 m. Viskas ten buvo pakartota papunkčiui – „išsklaidytos tautos“, „rusiškojo pasaulio“ (t.y. Trečiojo Reicho modifikacijos), istorinių rusų žemių atkovojimo ir surinkimo idėja, „nacionališdavikų“ grėsmė. Visos šios nacizmo ideologemos sukrėtė pasaulį, o mus privertė susigūžti ir laukti hibridinio karo Baltijos šalyse. Tęsti...

Russia has recently lost one of her towering personalities in the fields of political dissent, human rights defence, political memory, social criticism and humanities. Professor Yuri Nikolayevich Afanasiev (1934–2015) was a prominent historian and democratic activist. The founder of the Russian State University for the Humanities, Professor Afanasiev appears to have been the voice of humanism, conscience and liberty in Russia and beyond. (Tęsti...)

Naujojo istorizmo pradininkas literatūros teorijoje ir kultūros istorijoje, amerikiečių šekspyrologas Stephenas Greenblattas (g. 1943 m.) kartą taip man užrašė savo knygą – „Nuo vieno lietuvio kitam lietuviui“. Žinojau, kad S. Greenblattas turi šaknų Lietuvoje, nes jo seneliai iš mamos pusės kilę iš Vilniaus. Ir vis dėlto man buvo netikėta jo mintis, kad du litvakai gali vienas kitam skirti knygas tai laikydami lietuvybės apraiška. Kokios lietuvybės? (Tęsti...)

The Devil in politics is not a fantasy. Its existence is manifested in many ways. One is the subversion and destruction of a universal social and moral order. Another is the loss of memory and empathy towards others, resulting in mass psychosis. (Tęsti...)

A great many commentators are inclined to sigh now with sadness when mentioning the Leaders of Europe with capital L. The same applies to the Politicians and Statespersons seemingly extinct in today’s world. Where are they now? All we can do is to exclaim after François Villon’s immortal Ballad of Old-Time Ladies recurrent punchline: “But what is become of last year’s snow?” (Tęsti...)

1960 metais žymus vokiečių žurnalistas ir technikos filosofas G.Andersas rašė: „Nebijok būti išsigandęs, išdrįsk bijoti. Ir turėk drąsos gąsdinti kitus. Skleisk tarp savo artimųjų tokią baimę, kuri nenusileistų tavo paties baimei.“ (Tęsti...)

Zygmunt Bauman has developed the theory of the adiaphorization of consciousness. During times of upheaval and at critical historical junctures or intense social change, people lose some of their sensitivity and refuse to apply the ethical perspective to other people. They simply eliminate the ethical relationship with others. (Tęsti...)

Regis, ES atsidūrė kryžkelėje. Iškyla egzistencinė būtinybė ne tik kartą ir visiems laikams apibrėžti santykius su Rusija, kuri žaidžia pagal savo taisykles ir naudojasi ES tik tam, kad technologiškai sustiprėtų, persiginkluotų ir suteiktų gerovę savo ekonominiam ir politiniam elitui (kuris Rusijoje, skirtingai nei Vakaruose, yra tie patys asmenys); ne mažesniu iššūkiu tampa „Grexit“ (Graikijos pasitraukimas iš euro zonos ir gal net iš pačios ES) ir, neduokdie, „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimas, kuris jei ir nepribaigtų ES, tai mažų mažiausiai paverstų ją kažkuo kitu). (Tęsti...)

An analyst who tries to win back our threatened sense of self-confidence and sober-mindedness. Very few political analysts and commentators possess the gift of the metaphor coupled with the incisiveness and accuracy of analysis. Either they fail a method or they fail a story, as Umberto Eco would have it. And yet there is a political analyst and writer who reconciles both the analytic skills and the powers of a graceful metaphor. (Tęsti...)

Let’s imagine Lithuania has a stock exchange where different types of journalist can be bought and sold.If we were to look at the shares of pessimistic commentators and analysts over the last year or so, their market value would unquestionably be flying high. (Tęsti...)

Prieš 40 metų, 1975 m. rugpjūčio 1 d., 35 valstybės pasirašė Helsinkio sutartį. Ji tapo kertiniu posūkiu ir centriniu įvykiu tiek tarptautinių santykių sistemoje, tiek apskritai Šaltojo karo epochoje siekiant politinio susitarimo esminiais XX amžiaus pasaulio klausimais. (Tęsti...)

Šiemet švęsdami Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną galėjome susimąstyti apie Mindaugo epochą. Juk tai 1200–1263 metai, arba „Magna Charta Libertatum“ epocha. 1215 m. birželio 15 d. Anglijoje pasirodęs teisinis dokumentas pirmą kartą žmonijos istorijoje prabilo apie asmens laisvės apsaugą nuo despoto. (Tęsti...)

Kas buvo Danijilas Charmsas? Jo būta vieno paslaptingiausių ir keisčiausių rusų rašytojų, kurio poetikos ir filosofijos neatpažino ir neiššifravo net juo besižavintys. Autorius rašė tragiškus dalykus, o iš jo kūrinių juokėsi – it iš to niekieno nesuprasto klubinio komiko (t. y. vadinamojo stand-up comedian) Andy Kaufmano, apie kurį Milošas Formanas sukūrė sukrečiančią, bet už kitus jo filmus mažiau rezonansinę juostą „Žmogus mėnulyje“ (Man on the Moon). Jis buvo tragikas, tik pasaulis, aiman, to nesuprato ir palaikė jį komiku. (Tęsti...)

Kartą garsusis išeivijos sociologas Vytautas Kavolis man prisipažino, kad klausantis ir skaitant, kokia kalba tarpusavyje diskutuoja ir santykius aiškinasi lietuvių šviesuomenė, jį apima neviltis. Geriau jau niekada, sakė jis, Vakarų akademinė publika jos neišgirstų ir nesužinotų. (Beje, panašius žodžius apie lietuviškas žodines orgijas ir batalijas man yra sakęs Tomas Venclova.) Kažkas įvyko Lietuvos viešojo kalbėjimo sferoje, tik mes to ėmėme ir nepastebėjome. Arba valingai nusprendėme nepastebėti. (Tęsti...)

Nūdienos visuomenė yra ne tik rizikos ir nesaugumo, bet ir baimės visuomenė. Negana to, ta baimė yra organizuota ir palaikoma kaip tam tikro rinkos režimo dalis. (Tęsti...)

I.Ilfo ir J.Petrovo satyriniame romane „Aukso veršis“ sukčius Michailas Samuelevičius Panikovskis likimo broliui (kitam leitenanto Šmito sūnui) Šurai Balaganovui pasakoja apie savo praeitį. Jis atkakliai įtikinėja Šurą važiuoti į Kijevą ir paklausti, kas buvo Panikovskis iki revoliucijos. (Tęsti...)

Politinių partijų ir partinės tapatybės dabarties bei ateities klausimai mūsų viešojoje erdvėje nuskamba vis rimčiau ir aktualiau. Nieko nuostabaus – apie politinių partijų ateitį dažniau prabylama ir Vakarų Europoje, kurioje jos egzistuoja daug šimtmečių. Mūsų šalyje partijos išgyvena paauglystę, palyginti su Vakarų Europos politinių partijų istorija. (Tęsti...)